Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. S. (toliau – E. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pripažintas Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendis dėl E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 279 § 1 straipsnį už tai, kad jis 2007 m. sausio 27 d. Jelenia Gora, Dolnošląskie vaivadijoje, pasisavinimo tikslu įvykdė lengvojo automobilio VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 4.000 zlotų vertės, paėmimą, suktuvu išlaužęs dešinės automobilio pusės durų spyną, išplėšęs automobilio užvedimo spynelės laidus ir tokiu būdu užvedęs automobilį, ir išvažiavęs juo iš stovėjimo vietos, tokiu būdu padarydamas žalą T. K.. Už šio nusikaltimo padarymą E. S. buvo nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, į jos laiką įskaitant jo laikinajame arešte išbūtą laiką nuo 2007 m. sausio 27 d. iki 2007 m. gegužės 9 d.

2. 2018 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas dėl Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžio E. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendis buvo pripažintas ir E. S. nuteisimas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 279 § 1 straipsnį, buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalimi, paliekant E. S. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. S. skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). To paties kodekso 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką (nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog šios sąlygos yra alternatyvios, iš ko seka, kad asmeniui kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimui Lietuvos Respublikai pakanka bent vienos iš jų); 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš aukščiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kaip nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 3 punktu, teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai.

8. Remiantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai <...> paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo nuosprendis, kuriuo E. S. buvo paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 279 § 1 straipsnį, atitinkantį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo priimtas 2007 m. gegužės 9 d., jis įsiteisėjo – 2007 m. gegužės 17 d. Jokių duomenų apie tai, kad minimas nuosprendis Lenkijos Respublikoje buvo pradėtas vykdyti, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas suponuoja išvadą, jog nuosprendžio vykdymo senatis pagal Lietuvos Respublikoje taikomą baudžiamąjį įstatymą Lenkijos Respublikos kompetentingam teismui išduodant 2018 m. birželio 28 d. Liudijimą dėl minėtu nuosprendžiu E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, galimai jau buvo suėjus.

9. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, pagal BK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, todėl būtina įvertinti, ar analizuojamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nebuvo sustojusi. Nors apylinkės teismas sprendė, kad E. S. vengė atlikti Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dėl ko, komentuojamo nuosprendžio vykdymo senaties terminas buvo sustojęs ir atsinaujino tik 2018 m. balandžio 30 d., tačiau pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, aukštesniojo teismo įsitikinimu, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, ši apylinkės teismo išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl pripažintina nepagrįsta.

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuosprendis E. S. atžvilgiu Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teisme buvo priimtas 2007 m. gegužės 9 d. Sprendžiant iš komentuojamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, nuo 2007 m. sausio 27 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2007 m. gegužės 9 d. E. S. buvo laikomas suimtas – šis laikotarpis Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo įskaitytas į tuo pačiu nuosprendžiu E. S. paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, jokių duomenų apie E. S. paleidimą iš suėmimo nei komentuojamame nuosprendyje (tiek kiek jo yra pateikta), nei 2018 m. birželio 28 d. Liudijime, nėra, todėl šiuo atveju visiškai neaišku, kokiu pagrindu, E. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis buvo paleistas iš suėmimo ir kada. Šių duomenų, nuspręsdamas pripažinti dar 2007 m. gegužės 9 d. priimtą nuosprendį ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje, iš Lenkijos kompetentingų institucijų pirmosios instancijos nereikalavo, iš esmės patikėdamas E. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytais teiginiais, jog po komentuojamo nuosprendžio priėmimo jis buvo išleistas į Lietuvą, tačiau liko Lenkijoje, o po kurio laiko išvyko į (duomenys neskelbtini). Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, neišsiaiškinus, kokiu pagrindu ir kada E. S. buvo paleistas iš suėmimo, kai komentuojamu nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kokie jo teisinės padėties suvaržymai (kardomosios priemonės) jam buvo paskirti iki komentuojamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2007 m. gegužės 17 d., ar po jo paleidimo iš suėmimo jis buvo informuotas, kada ir kur turės atvykti atlikti jam Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pagrindo kategoriškai teigti, jog E. S. vengė atlikti jam Lenkijos Respublikoje paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė apylinkės teismas, nėra.

10.1. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos arešto orderis E. S. atžvilgiu pagal Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendį, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, buvo išduotas tik 2012 m. balandžio 20 d., tačiau jokie Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų veiksmai, siekiant nustatyti E. S. buvimo vietą ir įvykdyti Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendį iki Europos arešto orderio išdavimo dienos, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje neatsispindi, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Europos arešto orderis E. S. atžvilgiu buvo išduotas praėjus beveik 5 (penkeriems) metams nuo komentuojamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Juo labiau, jog, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, E. S. gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos kompetentingoms institucijoms buvo žinoma, o pagal Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotus Europos arešto orderius, E. S. buvo sulaikytas Airijoje, kur suėmime praleido laikotarpius nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. liepos 31 d., nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. ir nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Aplinkybės, dėl kurių Lenkijos Respublikos 2012 m. balandžio 20 d. E. S. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis nebuvo vykdomas savalaikiai, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu Liudijimas dėl Lenkijos Respublikoje E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai buvo parengtas tik 2018 m. birželio 28 d., kas lėmė tokį ilgą komentuojamo Liudijimo išdavimo laikotarpį, o tai neabejotinai turi įtakos sprendžiant nuosprendžio vykdymo senaties klausimą.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktų duomenų Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje, kaip ir pagrįstam sprendimui, jog komentuojamo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pagal BK 96 straipsnio nuostatas vis dar nėra suėjęs, vertinamu atveju nepakanka. Tinkamam šių aplinkybių įvertinimui yra būtina papildoma informacija iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų, kurios apylinkės teismas nereikalavo, skundžiamą nutartį priimdamas objektyviais duomenimis nepagrįstų prielaidų pagrindu, dėl ko, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis naikintina, dėl skundo priimant naują sprendimą – grąžinant bylos medžiagą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priimant tokį procesinį sprendimą pažymėtina, kad papildomos informacijos išreikalavimas iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų, sprendžiant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, apygardos teismo kompetencijai nepriklauso.

12. Šiame kontekste atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys ir į Įstatymo 72 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, šio įstatymo II (Sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje) ir III skyrių nuostatos taikomos sprendimams dėl laisvės atėmimo bausmės, kurie priimti po 2011 m. gruodžio 5 d. Tais atvejais, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas iki 2011 m. gruodžio 5 d., taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio ir atitinkamos tarptautinių sutarčių nuostatos.

13. Tenkinant nuteistojo E. S. skundą tik iš dalies, sutikti su jo skundo teiginiais, jog spręsdamas klausimą dėl Lenkijos Respublikos Jelenia Gora rajono teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teikimo byloje Nr. T-369-537/2018 esančiais duomenimis (šie duomenys buvo gauti iš LITEKO sistemos), tokiu būdu pažeisdamas rungtyniškumo principą, asmens teisę į teisingą ir nešališką teismą, teisinio pagrindo nėra, kadangi šie duomenys E. S. buvo žinomi. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad teikimu Nr. T-369-537/2018 buvo sprendžiamas E. S. prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir užsienyje atliktos bausmės dalies įskaitymo į galutinę bausmę, šiuo klausimu priimta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartis buvo prijungta prie nagrinėjamos medžiagos, su kuria nuteistasis turi teisę susipažinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – grąžinti bylos medžiagą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.