Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-179-544/2018

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01905-2017-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) V. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2340-839/2017 dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys: D. J., „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė (toliau – AB), A. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. rugsėjo 29 d. antstolės A. M. kontoroje buvo gautas pareiškėjo V. Z. skundas. Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos antrosios pakartotinės turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); priimti patvarkymą, kuriuo antrosios turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis; nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje yra parduotas turtas. Nurodė, kad antstolė visiškai nepagrįstai neatšaukė antrųjų pakartotinių turto varžytinių, kuriose buvo parduotas pareiškėjui priklausantis butas, nes pareiškėjas Molėtų rajono apylinkės teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, sudaro pagrindą sustabdyti asmens turto realizavimą, išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Antstolė, nepaisydama šių įstatymo reikalavimų, vykdė turto varžytynes iki galo, todėl pardavė pareiškėjui priklausantį turtą nesilaikydama įstatymo nustatytų procedūrų ir dėl to pareiškėjui kyla abejonių dėl jos šališkumo.Antstolė A. M. 2017 m. spalio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir nuo vykdomosios bylos nenusišalino. Nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo teiginiams, nurodytiems skunde pagrįsti. Nepaisant to, antstolė sustabdė vykdomąją bylą iki teismas išnagrinės skundą. Kartu antstolė prašė teismo skirti baudą skolininkui V. Z. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, nes jis tokį nepagrįstą prašymą reiškia jau antrą kartą.2017 m. spalio 10 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas antstolės 2017 m. spalio 5 d. patvarkymas kartu su pareiškėjo (skolininko) V. Z. skundu bei vykdomąja byla.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo (skolininko) V. Z. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų atmetė.Teismas sprendė, kad antstolės A. M. veiksmai dėl pareiškėjo ginčijamų varžytynių ir areštuoto turto realizavimo yra teisėti ir pagrįsti, įstatymo nustatytų pagrindų nusišalinti antstolei nuo vykdomosios bylos nėra. Pabrėžė, jog V. Z. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nebuvo priimtas, kadangi jis buvo grąžintas pareiškėjui nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų. Taigi antstolė neturėjo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Teismas nustatė, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjui V. Z., kaip fiziniam asmeniui, yra iškelta bankroto byla, nėra. Taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomos, o antstolės veiksmai vykdant antrąsias pakartotines turto varžytines yra teisėti bei pagrįsti. Kartu teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo teiginį dėl antstolės neobjektyvumo, o vien reiškiamas nepasitenkinimas antstolės atliekamais skolos išieškojimo veiksmais nėra pagrindas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 65 straipsnio prasme antstolei nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Ankstesnėse teismo nutartyse konstatuotas antstolės atliktų veiksmų teisėtumas, o esminių naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Antstolę pareiškėjas prašo nušalinti dėl to, kad ji atliko veiksmus, kurių negalėjo atlikti, tačiau, nenustačius antstolės veiksmuose prieštaravimų įstatymų keliamiems reikalavimams, nėra pagrindo abejoti ir jos šališkumu. Pasisakydamas dėl prašymų skirti pareiškėjui (skolininkui) baudą už piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veiksmais, aktyviai naudojasi CPK 510 straipsnyje jam suteikta teise skųsti jos veiksmus teismui. Be to, byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, buvo nesąžiningas, užvilkino bylos nagrinėjimą ar dėl kilo kokia nors turtinė žala. Nagrinėti pateiktą skundą yra teismo pareiga, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis). Tačiau teismas pabrėžė ir tai, kad besikartojantys ir analogiški pareiškėjo veiksmai (skundai) ateityje gali sudaryti pakankamą pagrindą spręsti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nors šiuo metu dar nėra pagrindo skirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) V. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi bei joje išdėstytais motyvais, nes antstolė, gavusi jo pateiktą nutartį dėl kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turėjo pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus, įskaitant ir vykdytų varžytynių atšaukimą, kadangi tuo metu egzistavo FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatose numatytos aplinkybės. Nepaisant to, antstolė veikė nesilaikydama FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimų, dėl ko jos atlikti veiksmai yra neteisėti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolės veiksmai buvo teisėti, nes nebuvo pakankamai aktyvus ir netyrė dalies svarbių bylos aplinkybių. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo „(duomenys neskelbtini)“, AB (išieškotojas) prašo pareiškėjo (skolininko) V. Z. atskirojo skundo netenkinti, jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 600 Eur baudą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad antstolės veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas dėl antrųjų pakartotinių varžytynių yra įvertintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ir nenustatyta, kad antstolės veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų; pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam iškelta fizinio asmens bankroto byla; pareiškėjas tik vilkina vykdymo procesą trečią kartą teikdamas skundus dėl antstolės veiksmų, dėl ko nagrinėjamoje byloje yra pagrindas jam skirti baudą už piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo išieškojimą 27525,90 Eur sumai išieškotojo „(duomenys neskelbtini)“, AB naudai iš skolininkų (įkaito davėjų) V. Z. ir D. Z. (dabartinė pavardė J.) pagal pateiktą vykdyti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2015 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių (2 – 10 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Vykdomojoje byloje 2017 m. kovo 29 d. buvo paskelbtos antrosios turto (buto) varžytynės, o 2017 m. balandžio 28 d., elektroninėms varžytynėms pasibaigus, turtą už maksimalią pasiūlytą kainą įsigijo A. B. įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ (154 – 155, 167 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Nesutikdamas su šiais vykdymo veiksmais skolininkas V. Z. pateikė skundą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo bei antstolės nušalinimo nuo vykdomosios bylos (178 – 182 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Tačiau šis skolininko skundas nebuvo patenkintas (191 – 195 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). 2017 m. rugsėjo 29 d. antstolės kontoroje buvo gautas dar vienas skolininko V. Z. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti patvarkymą dėl antrųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo, priimti patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis bei nusišalinti antstolei nuo vykdomosios bylos (201 – 203 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Esminis šio skundo argumentas yra tas, jog antstolė nevykdė FABĮ reikalavimo sustabdyti turto realizavimą bei vykstančias varžytynes, kadangi skolininkas buvo kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, taip ji parodė savo šališkumą ir turi nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Su šiuo pareiškėjo skundu antstolė nesutiko, o skundžiama nutartimi skolininko skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje ir vykdomojoje bylose esančius duomenis, o taip pat išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei atskirąjį skundą, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo (skolininko) atskirajame skunde dėstomais teiginiais bei jį tenkinti.FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Atsižvelgiant į 19 nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad antstolė, netenkinusi skolininko prašymo stabdyti vykdymo veiksmus bei turto realizavimą, nepažeidė minėto įstatymo reikalavimų. Minėtos teisės normos pagrindu sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą vykdomojoje byloje nebuvo pagrindo, kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo buvo tik pateikęs, bet jis nebuvo priimtas teismo nutartimi, nes Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas minėto pareiškimo trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų, įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi V. Z. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo grąžintas pareiškėjui ir byla baigta (civilinės bylos Nr.2FB-420-335/2017 duomenys). Atskirajame skunde apeliantas neneigia aplinkybės, kad jam fizinio asmens bankroto byla nebuvo ir nėra iškelta, tačiau tvirtina, kad vien jo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui buvo pakankamas pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus bei turto realizavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas jau išdėstyta nutarties 19, 20 punktuose, sprendžia, kad apeliantas netinkamai, subjektyviai, sau naudinga linkme aiškina FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jo atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmetami. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu vertina ir apelianto atskirojo skundo argumentą, kad antstolė privalėjo nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Pritartina skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, jog vien aplinkybė, kad antstolės atliekami vykdymo veiksmai nėra naudingi pareiškėjui, kuris yra skolininkas, nepatvirtina nė vieno CPK 65 straipsnyje numatyto pagrindo nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos vykdymo. Iš pareiškėjo atskirojo skundo galima suprasti, kad jis antstolės nušalinimą grindžia tuo, jog ji, turėdama pareigą stabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą FABĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, to nepadarė, ir tai patvirtina jos šališkumą. Tačiau, kaip jau nurodyta nutarties 19-21 punktuose, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir neįrodyta, jog antstolė būtų pažeidusi FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas ar būtų suinteresuota vykdomosios bylos baigtimi. Priešingai, tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jokių objektyvių argumentų nenurodė ir pats apeliantas. Vien niekuo nepagrįsta apelianto prielaida apie antstolės neva esantį susitarimą su turto pirkėju (varžytynių laimėtoju) nepatvirtina antstolės šališkumo. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmai buvo teisėti. Tačiau tokiam teiginiui pagrįsti apeliantas nenurodė jokių argumentų, taip pat nedetalizavo, kokių svarbių aplinkybių, anot jo, netyrė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šis atskirojo skundo argumentas vertinamas deklaratyviu ir atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo tenkinti išieškotojo „(duomenys neskelbtini)“, AB prašymą ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Papildomai pažymėtina, kad esminiai šio skundo argumentai yra susiję su FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu, o anksčiau skundų tokiu pagrindu nebuvo pareikšta, taip pat dėl atskirojo skundo padavimo nėra kilusi žala ar nėra nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįsta nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.