Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-819-1100/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-03-06
Bylos Nr.: 1-819-1100/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38205-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Darius Lukaitis
Kaltinamasis: E. Š., R. F.
Nukentėjusysis: J. K., B. L.
Advokatai: Pavelas Ravluševičius

Kategorijos

1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-819-1100/2020Proceso Nr. 1-01-1-38205-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,kaltinamiesiems E. Š., R. F. (R. F.),gynėjams advokatams Pavelui Ravluševičiui, Adolfui Remeikiui,nukentėjusiosioms J. K., B. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini, gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. Š. pagrobė svetimą turtą:

E. Š. 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pavogė virtuvėje ant stalo gulėjusį telefoną „Huawei P30 Lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį motinai J. K., 379 Eur vertės, taip pagrobė J. K. priklausantį 379 Eur vertės turtą.

E. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

E. Š. ir R. F., veikdami kartu, atvirai pagrobė svetimą turtą:

2019 m. rugsėjo 7 d. apie 13.10 val. Vilniuje, Rokantiškių g. 53, Rokantiškių kapinėse, atvirai, B. L. akivaizdoje, E. Š. stebint aplinką, kad niekas nepastebėtų ir nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, R. F. atidarė automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės neužrakintas duris ir nuo keleivio sėdynės pagriebus B. L. 30 Eur vertės rankinę, kurioje buvo 250 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A3“ su 30 Eur vertės dėklu, 50 Eur vertės šešių raktų ryšulys, 25 Eur vertės piniginė, 30 Eur grynųjų pinigų, 4 Eur vertės „Vilniečio“ kortelė, pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą, B. L. priklausantį 424 Eur vertės turtą.

E. Š. ir R. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną po pietų jo motina buvo sode, kai jis paėmė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvusį mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklausė motinai. Šį daiktą pridavė į lombardą už 50 Eur, nes reikėjo pinigų, po to draugas išpirko jį už 80 Eur. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Motina sužinojo apie įvykį tą pačią dieną, kai pamatė, kad nebėra mobiliojo ryšio telefono.

Nukentėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2019 m. rugsėjo mėn., ji buvo sode, sūnus E. Š. išėjo iš namų ir pasakė, kad eina pas močiutę. Virtuvėje buvo paliktas mobiliojo ryšio telefonas ir pamiršo apie jį. Iš karto nepastebėjo, kad šio daikto nėra, tik po dviejų valandų vyras pasakė jai, kad negali susisiekti su ja, ir klausė, kur yra nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonas. Kai paaiškėjo, kad dingo aptariamas daiktas, nebuvo abejonių, kad tai galėjo padaryti sūnus, nes taip įvyko ne pirmą kartą. E. Š. turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų nuo šešiolikos metų, šį kartą pridavė mobiliojo ryšio telefoną į lombardą, policija vėliau grąžino daiktą, tačiau jis buvo sudaužytu ekranu. J. K. buvo pikta dėl savo sūnaus elgesio, todėl padavė pareiškimą policijai.

2019 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad E. M. (E. M.) savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Lite“, IMEI: (duomenys neskelbtini), ekranas sudaužytas (1 t., b. l. 35–36).

E. M. 2019 m. rugsėjo 10 d. patikslinime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad telefoną „Huawei P30 Lite“ pirko pas E. Š., kuris buvo pridavęs šį telefoną į lombardą, esantį Vilniuje, Parko g., prie parduotuvės „IKI“ (1 t., b. l. 37).

2019 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas daiktas yra mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P30 Lite“, kuris įdėtas į tamsiai mėlynos spalvos su juodos spalvos juostele atverčiamąjį dėklą. Telefono išmatavimai yra 15x7 cm, liečiamas ekranas. Telefono ekranas yra sudaužytas. Telefonas yra dviejų SIM kortelių, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38–40).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo su R. F., ėjo pro kapines ir pamatė automobilį VW Polo, jie kartu susitarė padaryti vagystę. R. F. gal apie 5 metrų atstumu stebėjo aplinką, kad niekas neitų, o E. Š. atidarė automobilį ir paėmė rankinę, po to pabėgo. Nukentėjusioji buvo šalia automobilio, ji pastebėjo neteisėtus veiksmus ir pradėjo šaukti. Kaltinamieji bėgo su rankine, kuomet juos pastebėjo. Iš karto, kai bėgo, iškrito raktai, o ant kalno jie viską iškraustė iš rankinės. E. Š. paėmė piniginę, mobiliojo ryšio telefoną ir apie 30 Eur. Tada kaltinamieji nuėjo į viešojo transporto stoteles, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. E. Š. davė pinigus R. F., dėl kokios priežasties, negalėjo paaiškinti. Tą dieną E. Š. buvo su mėlyna striuke, kepure, juodomis kelnėmis ir raudonais batais. E. Š., duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, melavo.

Kaltinamasis R. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su E. Š. ėjo pro kapines, taip norėjo sutrumpinti kelią. R. F. buvo visas juodai apsirengęs. Tuo metu pamatė moterį ir jos automobilį. Kaltinamieji atsisėdo ant kalniuko ir kalbėjo, kaip padaryti, kad jų niekas nepastebėtų darant nusikaltimą, tarėsi, kad dalinsis pagrobtą turtą per pusę. R. F. atsisėdo viršuje (gal penkiasdešimt metrų atstumu iki automobilio), stebėjo aplinką ir laukė, kol E. Š. nueis iki automobilio ir paims rankinę. Pamatė, kad moteris atsisėdo į transporto priemonę. E. Š. tuo metu atidarė automobilio dešinės pusės dureles iš keleivio pusės, paėmė rankinę ir pradėjo bėgti. Girdėjo moters riksmus, ji sakė, kad E. Š. sustotų ir kad duos jam pinigų. Abu nubėgo į viršų viešojo transporto stotelės link, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Rankinės neturėjo rankose. Po to, policijos pareigūnai nuvežė juos iki nukentėjusiosios, kuri atpažino, kad R. F. pagrobė rankinę. Buvo pavogta rankinė, piniginė ir mobiliojo ryšio telefonas. Šį daiktą, taip pat pinigus (30 Eur) turėjo E. Š., kuris perdavė R. F. 10 Eur policijos pareigūnų automobilyje.

Nukentėjusioji B. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji važiavo į kapines tvarkyti kapo. Sutvarkė kapą, užsivedė automobilį, segėsi saugos diržą, kai prišoko R. F., kursi buvo apsirengęs juodai griebė rankinę ir bėgo į kalną. Po to, matė kitą vaikiną (E. Š.), kuris buvo apsirengęs margais marškinėliais, kaip abu kaltinamieji pradėjo bėgti, o nukentėjusioji šaukė sustoti ir atiduoti dokumentus, už tai sumokės pinigų. Kaltinamieji, matyt, dalijosi rankine, nes jos rankena buvo nuplėšta. Buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnai greitai atvažiavo į įvykio vietą su kaltinamaisiais, ji atpažino parodytą mobiliojo ryšio telefoną. Matė, kaip policijos pareigūnas nusivedė E. Š. ieškoti daiktų, o R. F. liko policijos pareigūnų automobilyje.

2019 m. lapkričio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji B. L. iš jai pateiktų asmenų nuotraukų atpažįsta vaikiną Nr. 1 (R. F.). Jį atpažino pagal bendrus veido bruožus, nes matė, kaip jis griebė rankinę jai iš automobilio, jai įsiminė jo veidas. Jai įsėdus į automobilį ir jį užvedus, jos rankinė gulėjo ant keleivio priekinės sėdynės, tuo metu automobilio dureles atidarė minėtas jos atpažintas vaikinas Nr. 1 ir staiga griebė už jos rankinės. Tada ji išlipo iš automobilio ir pradėjo tą vaikiną vytis (1 t., b. l. 81–82).

2019 m. lapkričio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji B. L. iš jai pateiktų nuotraukų atpažįsta vaikiną Nr. 2 (E. Š.), nes jį matė prie kapinių, atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų. Minėtas vaikinas, tuo metu kai iš jos pavogė rankinę iš automobilio, sėdėjo toliau nuo jos automobilio, krūmuose. Po to, kai kitas vaikinas pavogė iš jos rankinę, tas vaikinas pribėgo prie jo ir jie abudu pabėgo (1 t., b. l. 85–86).

Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, kad apiplėšta moteris, iš jos pagrobta rankinė. Visa tai vyko prie kapinių. Jis su kolega važiavo automobiliu ir pamatė du vaikinus, jie stovėjo priešingose viešojo transporto stotelėse. Kilus įtarimui kaltinamieji buvo sulaikyti ir nuvežti parodyti nukentėjusiajai. Iš jų buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai. Nukentėjusioji atpažino, kad jie buvo tie asmenys, kurie dalyvavo darant nusikaltimą. Liudytojas su E. Š. ėjo ieškoti moters rankinės, rado ją. E. Š. pasakojo, kad jo draugas sugalvojo viską, kad jis dar davė pinigų. Vaikinai kaltino vienas kitą. Nukentėjusioji, atrodo, nurodė, kad R. F. paėmė rankinę.

Liudytojas V. V. (V. V.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad Rokantiškių kapinėse padarytas plėšimas. Jis su kolega, važiuodami automobiliu, pastebėjo du jaunuolius, stovinčius skirtingose viešojo transporto stotelėse, kuriuos sulaikė. Nuvykus į kapines, nukentėjusioji paaiškino, kad jaunuoliai yra tie patys, kurie padarė nusikaltimą. Pas E. Š. ir R. F. buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas ir dalis pinigų. Vienas iš vaikinų turėjo telefoną, o abu turėjo pinigus. Paskui kolega su E. Š. nuėjo į kapinių viršų, kur kaltinamasis nurodė, kur buvo visi daiktai. Apklausiant asmenis, E. Š. sakė, kad vagystę suplanavo R. F., susitiko jie Naujojoje Vilnioje ir sutarė, kad praleis dieną, todėl atvyko į kapines. E. Š. sugalvojo padaryti vagystę, bet pačią vagystę padarė R. F., t. y. jis paėmė rankinę, o E. Š. stebėjo visus veiksmus. Pats R. F. paaiškino, kad E. Š. sugalvojo vagystę, po to susitarė, kad po nusikalstamos veikos padarymo bėgs į skirtingas puses ir vėliau susitiks. R. F. buvo tamsiai apsirengęs, o E. Š. buvo apsirengęs gal žalsvai.

2019 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. daiktų apžiūros protokolais apžiūrėti įvykio vietoje Rokantiškių kapinėse, pas E. Š. ir R. F. rasti nukentėjusiosios B. L. daiktai (1 t., b. l. 89–96, 98–109).

2019 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad E. Š. savanoriškai pateikė, be kita ko, juodos spalvos piniginę ir raktų ryšulį iš 6 raktų (1 t., b. l. 110), kurių apžiūra užfiksuota 2019 m. rugsėjo 11 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 113, 116–120).

2019 m. rugsėjo 11 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad B. L. atpažino juodos spalvos piniginę ir raktų ryšulį iš 6 raktų, kuriuos savanoriškai pateikė E. Š. (1 t., b. l. 123–127, 128–132).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. Š. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiajai J. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.

E. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad jis pagrobė motinai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo įkeisti į lombardą ir gauti pinigų. Tai, kad kaltinamasis padarė neteisėtus veiksmus, netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat rašytiniai įrodymai – 2019 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, E. M. 2019 m. rugsėjo 10 d. rašytinis patikslinimas dėl įvykio aplinkybių, taip pat 2019 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokolas.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju E. Š. inkriminuota, kad pagrobto turto – mobiliojo ryšio telefono – vertė yra 520 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokia pinigų suma buvo nustatyta remiantis pirminiais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22–23). Kita vertus, nukentėjusioji papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aptariamo daikto kaina yra 379 Eur (1 t., b. l. 25). Teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, daro išvadą, kad tikroji E. Š. pagrobto mobiliojo ryšio telefono kaina yra 379 Eur. Be to, tokia daikto kaina nelaikytina pernelyg didele, nes paties mobiliojo ryšio telefono modelis yra naujas „Huawei P30 Lite“.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi laikytina, kad byloje įrodyta, jog E. Š. 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pavogė virtuvėje ant stalo gulėjusį telefoną „Huawei P30 Lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį motinai J. K., 379 Eur vertės, taip pagrobė J. K. priklausantį 379 Eur vertės turtą.

Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nekyla abejonių, kad E. Š., darydamas inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad pagrobė kitam asmeniui priklausantį turtą, ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis siekė gauti pinigų už šio daikto įkeitimą lombarde. Taigi E. Š. veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad E. Š. veiksmuose yra visi būtini vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Šioje byloje nekyla abejonių, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje iš B. L. automobilio VW Polo buvo pagrobta rankinė su joje buvusiais daiktais. E. Š. ir R. F. pareikštame kaltinime nurodyta, kad būtent R. F. padarė tokio pobūdžio veiksmus. Kita vertus, abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad rankinę iš automobilio pagrobė ne R. F., o E. Š..

Teismas, ištyręs kiekvieną baudžiamojoje byloje surinktą įrodymą atskirai ir jų visumą, atmeta kaltinamųjų pateiktą versiją kaip nepagrįstą. Pirma, nukentėjusioji B. L. viso baudžiamojo proceso metu (tiek teisiamajame posėdyje, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą) nuosekliai nurodė, kad ne E. Š., o R. F. pagrobė rankinę iš automobilio (1 t., b. l. 66–67, 69–70). Ši nukentėjusioji atpažino R. F., padariusį minėto pobūdžio veiksmus, atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką (1 t., b. l. 81–82). B. L. baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad R. F. nagrinėjamo įvykio dieną buvo apsirengęs juodai. Tokią aplinkybę patvirtino ir pats R. F.. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota apkalbėti R. F. ar duoti melagingus parodymus. Byloje nenustatyta, kad B. L. iki šio įvykio pažinojo R. F. ar kitą kaltinamąjį E. Š.. Todėl teismas pripažįsta nukentėjusiosios parodymus patikimais ir objektyviais. Vertinant B. L. parodymų patikimumą, būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nusikalstama veika padaryta šviesiu paros metu. Tuo metu, kai rankinė buvo paimta iš automobilio, nukentėjusioji buvo transporto priemonėje. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji galėjo įsidėmėti asmenį, kuris grobė turtą, o objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdytų tai padaryti, nebuvo.

Teismas pažymi, kad kitas kaltinamasis E. Š. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kas iš kaltinamųjų pagrobė rankinę iš automobilio. Šis kaltinamasis pirminėje (2019 m. rugsėjo 8 d.) apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su R. F. Rokantiškių kapinėse turėjo užduotis, t. y. E. Š. stebėjo aplinką, kad netikėtai neateitų pašaliniai asmenys, o R. F. pagrobė rankinę iš nukentėjusiosios automobilio (1 t., b. l. 162–163). E. Š. laikėsi tokių parodymų ir papildomoje (2019 m. rugsėjo 18 d.) apklausoje (1 t., b. l. 171–172), patvirtino juos atliekant parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 174–178). E. Š. tik akistatoje su R. F. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad jo prieš tai buvę parodymai buvo melagingi (1 t., b. l. 181). Teismas pažymi, kad E. Š. nenurodė jokių įtikinamų motyvų, kodėl jis baudžiamojo proceso pradžioje neva apkalbėjo R. F.. Be to, priminiai E. Š. parodymai iš esmės atitinka B. L. parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu, kurie, kaip minėta, laikytini patikimais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats R. F. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus apie nagrinėjamą įvykį. Jis pirminėje (2019 m. rugsėjo 8 d.) apklausoje nurodė, kad E. Š. pagrobė rankinę iš nukentėjusiosios automobilio, o R. F. stebėjo, ką darė kitas kaltinamasis (2 t., b. l. 52). Kita vertus, jis papildomoje (2019 m. rugsėjo 17 d.) apklausoje jau teigė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino E. Š. ir paprašė susitikti. Susitikus su juo, E. Š. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A3“ ir šis pasakojo, kad ką tik pavogė rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas, pinigai (2 t., b. l. 58). Taigi R. F. papildomoje apklausoje apskritai neigė buvęs kartu su E. Š., kai buvo pagrobta rankinė iš B. L. automobilio, ir sužinojo apie neva kito kaltinamojo neteisėtus veiksmus tik po nagrinėjamo įvykio. Pats R. F. teigė, kad davė pirminius parodymus kitokius, nes jam taip liepė E. Š. (2 t., b. l. 58). R. F. laikėsi tos pačios versijos, kad jo nebuvo vagystės vietoje, ir akistatos su E. Š. metu. Tokią versiją pateikė taip pat E. Š. (1 t., b. l. 181). Kaip minėta, po akistatos E. Š. jau nebesilaikė aptariamos versijos nurodydamas, kad jis pagrobė svetimą turtą, kai tuo metu R. F. stebėjo aplinką, o prieš pat akistatą kaltinamieji buvo susitarę sakyti, kad E. Š. padarė vagystę vienas (1 t., b. l. 184). Teismas, įvertinęs tokius kaltinamųjų parodymus, neabejoja, kad E. Š. pakeitė savo pirminius parodymus siekdamas padėti sušvelninti R. F. atsakomybę ar netgi R. F. išvengti atsakomybės. Abiejų kaltinamųjų parodymų akivaizdus nenuoseklumas leidžia atmesti jų parodymus, kad E. Š., o ne R. F. pagrobė rankinę iš nukentėjusiosios automobilio, kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.

Sprendžiant dėl abiejų kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, svarbūs ir liudytojų (policijos pareigūnų) L. S. bei V. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, pagal kuriuos sulaikyti E. Š. ir R. F. kaltino vienas kitą dėl vagystės padarymo. Taigi R. F. jau nuo pat pradžių vengė atsakomybės už savo veiksmus siekdamas, kad E. Š. prisiimtų kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kita vertus, įvykio vietoje E. Š. nurodyta aplinkybė, kad R. F. pagrobė rankinę, atitinka tiek nukentėjusiosios parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu, tiek pirminius E. Š. parodymus.

Teismas, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad būtent R. F. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė rankinę iš B. L. automobilio, kai tuo metu E. Š. stebėjo aplinką, kad niekas nepastebėtų ir nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką. Tokios išvados nepaneigia tai, kad vėliau sulaikius E. Š., pas jį rastas nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonas ir dalis pinigų, nes po vagystės kaltinamieji galėjo pasidalyti pagrobtą turtą pagal savo valią.

E. Š. pareikštame kaltinime nurodyti jo veiksmai padarant vagystę su R. F. kaip stebėjimas aplinkos, kad niekas nepastebėtų ir nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką. Kita vertus, nukentėjusioji B. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną, kai buvo padaryta nusikalstama veika, parodė, kad ji matė, kaip rankinę pagrobęs vaikinas (R. F.) perdavė šį daiktą kitam vaikinui (E. Š.) (1 t., b. l. 66). Tokia aplinkybė užfiksuota ir B. L. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 51). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, kad galėjo būti, jog R. F. perdavė rankinę E. Š. grobimo metu. Nors B. L. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai nepatvirtino tokios aplinkybės, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nukentėjusiosios apklausos bylą nagrinėjant teisme praėjo gana nemažas laikas, todėl ji dėl objektyvių priežasčių tiksliai galėjo neatsiminti tam tikrų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti nagrinėjamo įvykio dieną, yra neobjektyvūs. Be to, B. L. nurodė, kad rankinės rankena buvo nuplėšta. Tai netiesiogiai patvirtina, kad kaltinamieji dalijosi pagrobta rankine. Byloje nustatyta, kad sulaikytas E. Š. buvo vedamas ieškoti išmestų daiktų. Taigi nėra abejonių, kad šis kaltinamasis žinojo, kokia kryptimi buvo bėgama iš įvykio vietos. Be kita ko, pas E. Š. rastas mobiliojo ryšio telefonas ir dalis pagrobtų pinigų, jis ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai pateikė kitus pagrobtus daiktus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. Š. aktyviais veiksmais (gavęs iš R. F. pagrobtą rankinę ir ja neteisėtai disponavęs) prisidėjo, jog grobiamas svetimas turtas būtų neteisėtai užvaldytas, todėl jo nusikalstama veika pagrįstai pagal kaltinimą inkriminuota kaip vagystės vykdytojo.

Taigi byloje įrodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 13.10 val. Vilniuje, Rokantiškių g. 53, Rokantiškių kapinėse, atvirai, B. L. akivaizdoje, E. Š. stebint aplinką, kad niekas nepastebėtų ir nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, R. F. atidarė automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės neužrakintas duris ir nuo keleivio sėdynės pagriebus B. L. 30 Eur vertės rankinę, kurioje buvo 250 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A3“ su 30 Eur vertės dėklu, 50 Eur vertės šešių raktų ryšulys, 25 Eur vertės piniginė, 30 Eur grynųjų pinigų, 4 Eur vertės „Vilniečio“ kortelė, pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą, B. L. priklausantį 424 Eur vertės turtą.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad kaltinamiesiems inkriminuotos daiktų vertės yra pernelyg didelės. Todėl laikytina, kad jos atitinka tikrovę.

Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nekyla abejonių, kad E. Š. ir R. F., darydami inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad bendrais veiksmais grobia B. L. priklausantį turtą stebint nukentėjusiajai, ir norėjo taip veikti. Taigi E. Š. ir R. F. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi E. Š. ir R. F. bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. Š. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamas atitinkamai nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų tikslų. BK 178 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika buvo pagrobtas 379 Eur (7,58 MGL) dydžio svetimas turtas, o BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika – 424 Eur (8,48 MGL) dydžio svetimas turtas. Atvira vagystė padaryta jo kaip vykdytojo, tačiau R. F. padarė aktyvesnius veiksmus.

E. Š. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neseniai sulaukęs pilnametystės. Jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, šiuo metu dėl jo priimti du įsiteisėję nuosprendžiai (2 t., b. l. 168–173), jis daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų nesumokėta (2 t., b. l. 19–33), nedirba (2 t., b. l. 34). Byloje nėra duomenų apie E. Š. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (2 t., b. l. 39– 40). Nukentėjusiosios J. K. teigimu, jos sūnus vartoja narkotines medžiagas.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė yra atitinkamai 5 mėnesių (už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 8 mėnesių (už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) su įpareigojimais, nustatytais BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės atlikimo laikotarpį) ir draudimais, nustatytais BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose (uždrausti bendrauti su R. F. visą bausmės atlikimo laikotarpį (dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo paskirtos laisvės apribojimo bausmės); uždrausti naudoti (vartoti) narkotines ar psichotropines medžiagas visą bausmės atlikimo laikotarpį).

E. Š. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (3 mėnesius) laisvės apribojimo bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendžio priėmimo metu dėl E. Š. yra priimti du įsiteisėję nuosprendžiai: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis, kuriuo E. Š. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendis, kuriuo E. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi šie nuosprendžiai yra įsiteisėję, teismas privalo jais paskirtas bausmes subendrinti su priimamu nuosprendžiu.

Teismas pažymi, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. E. Š. paskirta griežčiausia bausmė yra areštas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis), todėl laikytina, kad teismas privalo laisvės apribojimo bausmes, paskirtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendį ir šį nuosprendį, pakeisti į arešto bausmes.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Be to, reikšminga ir tai, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, o pagal BK 90 straipsnio 4 dalį nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu E. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė keistina į 45 parų areštą (E. Š. padarė nusikalstamą veiką būdamas nepilnametis), o šiuo nuosprendžiu E. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė keistina į 90 parų areštą (E. Š. padarė nusikalstamas veikas būdamas jau pilnametis).

Pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, visais minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrinamos E. Š. paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Į E. Š. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas arešto bausmės laikas, kurį jis atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, šiame nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (dvi dienos), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu atliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai.

Teismas, skirdamas R. F. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. F. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų tikslų. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika buvo pagrobtas 424 Eur (8,48 MGL) dydžio svetimas turtas. Atvira vagystė padaryta jo kaip vykdytojo.

R. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. F. yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 76–78), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 80–88), nedirbantis (2 t., b. l. 89), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 90). R. F. gydytas psichiatrinėje ligoninėje, tačiau objektyvių medicininių duomenų apie jo sirgimą lėtinėmis psichinėmis ligomis nėra (2 t., b. l. 98). Duomenų apie jo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra (2 t., b. l. 94). Remiantis 2019 m. spalio 25 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu, R. F. motina nurodė, kad ji nesusitvarko su sūnumi, šis išeina ir pareina į namus kada nori, motina neturi jam jokios įtakos. Sūnus bendrauja su neigiamą įtaką darančiais draugais, kurie kartu daro nusikaltimus. Nepilnamečiui nuo 2018 m. liepos 16 d. buvo paskirta vidurinė priežiūros priemonė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 103).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta R. F. paskyrus už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, nustatytais BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės atlikimo laikotarpį), taip pat draudimu, nustatytu BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte (uždrausti bendrauti su E. Š. visą bausmės atlikimo laikotarpį).

V. Kiti klausimai

E. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 48–49, 191), o R. F. – kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 66–67). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – jas panaikinti.

E. Š. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 13.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 10.48 val. (viena diena) (1 t., b. l. 154–155, 157). Šis E. Š. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę subendrintą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

R. F. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 13.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 10.53 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 44, 46). Šis R. F. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti, ar priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę:

1) įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai);

2) uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį naudoti (vartoti) narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę:

2) uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su R. F. (R. F.) ir naudoti (vartoti) narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (3 mėnesius), ir E. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 11 mėnesių:

2) uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su R. F. ir naudoti (vartoti) narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, E. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 45 parų areštą, taip pat su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areštą, ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Į E. Š. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti arešto bausmę, kurią jis atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, šiame nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. (dvi dienos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu atliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, taip pat šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 13.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 10.48 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. Š. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.

R. F. (R. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę:

2) uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su E. Š. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. F. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 13.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 10.53 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. F. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti E. Š., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2. E. Š. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Techniko g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Išaiškinti R. F., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis