- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1806-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24794-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. B. pateikė antstoliui Daliui Traigiui skundą, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0241/14/01510. Pareiškėjas nurodė, kad yra taikytinas vykdymo proceso senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsniu yra taikoma įstatymo ir teisės analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsniu, pagal kurį baudai administracinėje byloje negali būti taikomas ilgesnis vykdymo senaties terminas, nei areštui baudžiamojoje byloje. Šioje situacijoje taikytini bendrieji teisės principai, nes įstatymas nereikalauja to, kas neįmanoma.
2. Antstolis Dalius Traigys 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/14/01510 perdavimo vykdyti vykdomąjį dokumentą terminas nebuvo praleistas. Antstolis visu vykdymo laikotarpiu ėmėsi aktyvių vykdymo veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti. Priverstinio išieškojimo laikotarpiu skolininkas antstolio neinformavo apie pasikeitusią savo buvimo vietą (perkėlimą į kitą įkalinimo įstaigą), nevykdė kitų pareigų, nustatytų CPK 644 straipsnyje, baudos pats nemokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
4. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/14/01510 medžiagos teismas nustatė, kad antstoliui Daliui Traigiui 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. A2.9.-8001-170/2014 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. B.. Nutarimą vykdyti antstolis priėmė 2014 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu Nr. 241 2014 09 16 1510.
5. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju nėra pasibaigęs nurodytas terminas, turi būti vadovaujamasi iki 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuota teismine jurisprudencija. Pastarojoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 ir joje nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis).
6. Teismas konstatavo, kad nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą – buvo perduotas vykdyti antstoliui Daliui Traigiui nepraleidus 3 mėnesių termino, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje.
7. Vertinant, ar antstolis vykdymo veiksmus atliko rūpestingai ir nepagrįstai nedelsdamas, iš vykdomosios bylos Nr. 0241/14/01510 medžiagos nustatyta, kad nuo 2014 metų antstolis reguliariai atliko kredito įstaigų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, valstybės įmonės Registrų centro užklausas apie skolininko turimas sąskaitas bankuose, jose esančias pinigines lėšas, jo darbo santykius, turimą turtą bei gyvenamosios vietos adresą. 2017 m. gruodžio 12 d. antstolis, patikrinęs įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime. 2017 m. gruodžio 12 d. antstolis priėmė šiuos patvarkymus: patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2017 12 12 1510, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 6 241 2017 12 12 1510 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-241-13898. Šie procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. 2018 m. vasario 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo – išieškota suma 5,59 Eur. 2018 m. kovo 5 d. antstolis priėmė dar vieną patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo – išieškota suma 5,59 Eur. 2018 m. rugsėjo 10 d. antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 11 241 2018 09 10 1510 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 4 241 2018 09 10 1510, šie procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių. 2018 m. spalio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo – išieškota suma 9 Eur. 2018 m. spalio 25 d. R. B. buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus, o 2018 m. lapkričio 8 d. procesiniai dokumentai išsiųsti į Vilniaus pataisos namus. 2019 m. vasario 14 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo – išieškota suma 4,30 Eur.
8. Aprašyti antstolio nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. atlikti veiksmai, kuriais taikytas areštas pareiškėjo banko sąskaitoms, rinkti duomenys apie tai, ar pareiškėjas nedirba ir (ar) negauna kitų pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomos paskirtos baudos, išieškotos lėšos rodo, kad antstolis, atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus, buvo pakankamai aktyvus. Nėra pagrindo teigti, kad dėl antstolio aplaidumo būtų 2 metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta dėl nuobaudų išieškojimo.
9. Teismas sprendė, kad vykdymo procesas užsitęsė iš esmės tik dėl pareiškėjo kaltės, t. y. jo vengimo sumokėti paskirtą baudą, nebendradarbiavimo su antstoliu ir nereagavimo į pastarojo siųstus procesinius dokumentus. Pareiškėjas nuo baudos paskyrimo momento žinojo apie pareigą ją sumokėti, tačiau nenustatyta, kad priverstinio išieškojimo laikotarpiu pareiškėjas būtų dėjęs pastangas tą padaryti. Nuo vykdomosios bylos Nr. 0241/14/01510 užvedimo pareiškėjas nedirbo, negavo kitų pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos baudos. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo užsiregistravęs darbo biržoje ar ėmėsi kitų veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau tam sutrukdė ne jo paties, bet valstybės įgaliotų asmenų veikimas ir (ar) neveikimas (CPK 185 straipsnis).
10. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra nuteistas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nereiškia, kad jis vien dėl to turėtų būti atleistas nuo jam paskirtos baudos sumokėjimo.
11. Atsižvelgdamas į ginčo esmę, teismas pridūrė, kad skolininko elgesys yra objektyvus veiksnys, kuris gali nulemti vykdymo proceso pailginimą arba iš esmės prie to prisidėti. Atsakomybė už tai kitiems asmenims negali būti perkelta ir kartu skolininko neveikimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad yra teisinis pagrindas faktiškai atleisti jį nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo.
12. Teismas padarė išvadą, kad antstolis laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų ir veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją. Teismas taip pat konstatavo nenustatęs pagrindo taikyti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0241/14/01510.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Vien tai, kad antstolis tvarkingai vedė vykdomąją bylą, nesustabdė baudos vykdymo senaties eigos.
13.2. Teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neva vengia sumokėti paskirtą baudą, šią aplinkybę grįsdamas tuo, kad pareiškėjas neva nebendradarbiauja su antstoliu. Nurodyta aplinkybė nelaikytina vengimu. Vengimu galėtų būti pripažinti tokie veiksmai kaip turimo turto ir pajamų slėpimas ar kiti veiksmai, kuriais siekiama išvengti baudos sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju niekas netrukdė antstoliui vykdyti savo pareigų.
Atsiliepimas
14. Antstolis Dalius Traigys atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nuo 2014 metų kredito įstaigoms ir valstybės reguliariai buvo atliekamos užklausos registrams apie pareiškėjo turimas sąskaitas bankuose, jose esančias pinigines lėšas, jo darbo santykius, turimą turtą, gyvenamosios vietos adresą.
14.2. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad jis nevengė prievolės vykdymo. Pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, antstolio neinformavo apie pasikeitusią savo buvimo vietą (perkėlimą į įkalinimo įstaigą). Neinformuodama antstolio apie konvojavimą į kitą įkalinimo įstaigą, pareiškėjas galimai bandė išvengti vykdomo išieškojimo iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga ir nesiekė sumokėti įsiskolinimo geranoriškai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
18. Vykdomosios bylos Nr. 0241/14/01510 duomenimis nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. išduotą nutarimą Nr. A2.9.-8001-170/2014 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato naudai.
19. Kadangi iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju nėra pasibaigęs nurodytas terminas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi iki 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 ir joje nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis).
20. Bylos duomenimis, nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą – buvo perduotas vykdyti antstoliui nepraleidus 3 mėnesių termino, nustatyto ATPK 308 straipsnio 1 dalyje.
21. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2014 metų antstolis reguliariai atliko kredito įstaigų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, valstybės įmonės Registrų centro užklausas apie skolininko turimas sąskaitas bankuose, jose esančias pinigines lėšas, jo darbo santykius, turimą turtą bei gyvenamosios vietos adresą, taip pat buvo priimti patvarkymai. Vykdymo proceso metu, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolis priėmė patvarkymus, susijusius su išieškojimo vykdmymu iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi vykdomosios bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad aptariamu atveju antstolis viso vykdymo proceso metu buvo pakankamai aktyvus ir nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį nieko neatlikta dėl nuobaudos išieškojimo.
22. Ginčo dėl pirmiau nurodytų aplinkybių byloje nėra, pareiškėjas jas pripažįsta, tačiau nesutinka ir nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas vengė sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjo teigimu, jis netrukdė antstoliui vykdyti savo pareigų, neslėpė turto ir pajamų, todėl nėra pagrindo jo elgesį traktuoti kaip siekį išvengti baudos sumokėjimo. Su nurodytais pareiškėjo argumentais nesutiktina.
23. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju vykdymo procesas užsitęsė dėl paties pareiškėjo kaltės, t. y. jo vengimo sumokėti paskirtą baudą, nebendradarbiavimo su antstoliu ir nereagavimo į pastarojo siųstus procesinius dokumentus. Nors pareiškėjas nuo baudos paskyrimo momento žinojo apie pareigą ją sumokėti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad priverstinio baudos išieškojimo laikotarpiu būtų dėjęs pastangas tą padaryti. Nuo vykdomosios bylos užvedimo pareiškėjas nedirbo, negavo kitų pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos baudos. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo užsiregistravęs darbo biržoje ar ėmėsi kitų veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl ligos), objektyviai galinčių pateisinti jo negalėjimą sumokėti paskirtą baudą.
24. Kartu pažymėtina ir tai, kad skolininkas turi aktyviai domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo nutarimą (CPK 644 straipsnis). Analizuojamu atveju pareiškėjas su antstoliu nebendradarbiavo, neinformavo jo apie pasikeitusią buvimo vietą (patekimą į laisvės atėmimo įstaigą), taip pat nepranešė apie perkėlimus iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tuo apribodamas galimybę greitai ir efektyviai išieškoti teismo paskirtos baudą.
25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, bei teismų praktikos suformuotas taisykles, susijusias su priverstinio vykdymo senaties termino skaičiavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.