Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. R. ir N. R. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui;

- po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę R., ieškovui R.;

- po santuokos nutraukimo ieškovas kompensacijų nereikalauja iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

4. Nustatyta, kad ieškovo R. R. ir n. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovas ir atsakovė vaikų nesusilaukė. Sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas. Ieškovas ir atsakovė prašo nutraukti santuoką, susitaikyti nesutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms santuoka nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

5. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

6. Ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas. Santuoka iširo, nes išsiskyrė sutuoktinių požiūris į santuoką, dėl skirtingų ir nesuderinamų charakterių. Įvertinus šalių paaiškinimus ir nesant kitų duomenų, daroma labiausiai tikėtina išvada, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams nesugebėjus gyventi darniai santuokoje, trūkstant lojalumo, tarpusavio supratimo, visapusiško rūpinimosi vienas kitu. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas tenkinamas, ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

7. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas R. R. prašo palikti jam prigimtinę pavardę, atsakovei - santuokinę pavardę „R.“. Nesant prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo, nutraukus santuoką, ieškovui paliekama prigimtinė pavardė „R.“, atsakovei - santuokoje įgyta pavardė – „R.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

8. Ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, atsakovė taip pat nereikalauja išlaikymo iš ieškovo. Ieškovas ir atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovui ar atsakovei reikalinga kito iš sutuoktinių parama, todėl klausimas dėl sutuoktinio išlaikymo reikalingumo ir išlaikymo priteisimo nesprendžiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų, santuokoje įgyto turto, kreditorių

9. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenimis Lietuvoje šalių vardu nėra registruota turto. Antstolių IS duomenimis iš šalių nėra vykdomi išieškojimai kreditoriams. Duomenų apie sutuoktinių solidarius įsipareigojimus kreditoriams bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 109 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas neteikė prašymo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo R. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. R. palikti prigimtinę pavardę – „R.“, N. R. - santuokoje įgytą pavardę „R.“.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.