- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-838-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17684-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Stogavos langai“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Stogavos langai“, Ž.V., UAB „Daovera“, T.S.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Stogavos langai“ direktoriaus Ž.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D.S. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Stogavos langai“, Ž.V., UAB „Daovera“, T.S. dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
antstolis D.S. kreipėsi į teismą, prašydamas bausti UAB „Stogavos langai“ vadovą Ž.V. už antstolio reikalavimų nevykdymą ir skirti jam iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, bausti UAB „Daovera“ vadovą T.S. už antstolio reikalavimų nevykdymą ir skirti jam iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Nurodė, kad vykdo išieškojimą iš A.B. valstybės naudai. 2012-04-17 į skolininko darbovietes UAB „Stogavos langai“ ir UAB „Daovera“ buvo išsiųsti patvarkymai išskaičiuoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio ir pervesti į depozitinę sąskaitą. 2012-04-23 patvarkymas įteiktas pasirašytinai UAB „Daovera“ adresu ir 2012-04-23 UAB „Stogavos langai“ adresu. Kadangi skola iš A.B. darbo užmokesčio nei vienoje darbovietėje nebuvo išieškoma, 2012-08-07 į skolininko darbovietes buvo išsiųsti patvarkymai per 5 dienas pateikti duomenis apie skolininko darbo užmokestį, duomenis dėl skolos išskaičiavimo ir nurodyti priežastis, kodėl nevykdomi antstolio reikalavimai. Patvarkymas UAB „Daovera“ buvo įteiktas 2012-08-09 pasirašytinai vyr. finansininkei, patvarkymas UAB „Stogavos langai“ buvo įteiktas 2012-08-10 pasirašytinai įmonės adresu administratorei. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Stogavos langai“ vadovas yra Ž.V., o UAB „Daovera“ vadovas yra T.S.. Iki pareiškimo padavimo dienos antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti. Antstolio teigimu, skolininko darboviečių vadovai nereaguoja į antstolio procesinius dokumentus, nevykdo antstolio reikalavimų, tokiais veiksmais daro žalą vykdymo procesui. Atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą tenka juridinio asmens vadovui (CPK 645 straipsnio 2 dalis).
UAB „Daovera“ direktorius T.S. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad iš antstolio gavo 2012-04-23 patvarkymą, kuris, tuo metu juristu dirbusio A.B. teigimu, yra niekinis. Pakartotinai UAB „Daovera“ iš antstolio 2012-08-09 gavo patvarkymą pateikti duomenis. Duomenys antstoliui buvo pateikti 2012-08-14. T.S. teigimu antstolis negali nurodyti, kokia žala daroma procesui. A. B. nuo 2012-11-02 UAB „Daovera“ nedirba, o per laikotarpį, kurį dirbo, darbo užmokesčio neėmė, pateikęs pareiškimą dėl darbo užmokesčio atsisakymo. Remiantis CPK 735 straipsniu išskaitų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius. Teigė, kad bendrovė gali pateikti banko sąskaitų išrašus, darbo užmokesčio mokamuosius žiniaraščius, tačiau šios informacijos pateikti tretiesiems asmenims nepageidauja, nes tai yra bendrovės konfidenciali informacija. Nurodė, kad būtina įtraukti suinteresuotu asmeniu nuo 2012-03-24 iki 2012-11-02 dirbusį juristą A.B.. T,S. įsitikinimu, antstolio patvarkymuose yra klaidų, loginių prieštaravimų, patvarkymai nėra suprantami, jie neturi juridinės galios, yra niekiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo antstolio D.S. pareiškimą patenkino. Skyrė UAB „Stogavos langai“ vadovui Ž.V. 1395 Lt baudą už antstolio 2012-04-17 ir 2012-08-07 patvarkymų nevykdymą laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2013-01-28, išieškant ją iš asmeninių Ž. V. lėšų. Skyrė UAB „Daovera“ vadovui T.S. 960 Lt baudą už antstolio 2012-04-17 patvarkymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2012-11-02, išieškant ją iš asmeninių T.S. lėšų. Išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio patvarkymus.
Teismas konstatavo, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimą dėl 300 Lt išieškojimo iš A.B. valstybės naudai, nustatė, kad skolininkas nuo 2012-03-23 dirba UAB „Daovera“, o nuo 2011-09-06 dirba UAB „Stogavos langai“ ir gauna draudžiamųjų pajamų. Antstolis 2012-04-17 patvarkymais minėtoms bendrovėms nurodė skolą išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio. Antstolio 2012-04-17 patvarkymuose yra išaiškinta atsakomybė už patvarkymų nevykdymą. Be to, teismas taip pat nustatė, kad skolininko darbdaviai UAB „Daovera“ ir UAB „Stogavos langai“ nevykdė teisėtų antstolio 2012-04-17 patvarkymų išieškoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio, kuriuos gavo 2012-04-23, o UAB „Stogavos langai“, dar ir 2012-08-07 patvarkymo
Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad skolininko darbdavių neteisėtas neveikimas yra grubus vykdymo teisės normų pažeidimas, realiai sukliudęs įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nes nebuvo išieškotos lėšos iš skolininko darbo užmokesčio, kad buvo sutrikdytas vykdymo procesas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad minėtų bendrovių vadovai baudžiami pirmą kartą, kad išieškoma suma savo dydžiu nėra itin didelė, padarė išvadą, kad adekvati padarytam pažeidimui ir leisianti pasiekti sankcijos skyrimo tikslus yra 5 Lt už kiekvieną antstolio patvarkymų neįvykdymo dieną bauda, t. y. ženkliai mažesnė, nei įstatymo numatytos sankcijos vidurkis bauda. Teismo vertinimu, didesnės baudos skyrimas nebūtų proporcingas padarytiems pažeidimams ir nebūtinas norimiems tikslams pasiekti. Taigi teismas T.S. skyrė 960 Lt baudą, o Ž.V. - 1395 Lt baudą.
Atsiliepimas
UAB „Daovera“ direktoriaus T.S. atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Tai, kad skolininkas, tuo metu įmonėje dirbęs juristu, nurodė, jog antstolio 2012-04-23 patvarkymas yra niekinis, nesudarė teisėto pagrindo įmonei nevykdyti antstolio patvarkymo, nes įmonės pareiga vykdyti antstolio patvarkymus kyla įstatymo pagrindu, patvarkyme išaiškinta atsakomybė už jo nevykdymą. Patvarkymo neteisėtumą gali konstatuoti tik teismas, tačiau nagrinėjamu atveju teismo nutarties, kuria būtų konstatuotas antstolio patvarkymo neteisėtumo faktas, nebuvo pateikta. Tai, kad skolininkas darbo užmokesčio galimai neėmė, nėra aplinkybė, atleidusi nuo pareigos atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Darbo užmokestis skolininkui buvo priskaičiuojamas, todėl, atskaičius privalomus mokėjimus, atitinkama dalis skolos iš išmokėtino darbo užmokesčio taip pat turėjo būti išskaičiuojama (CPK 735 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Stogavos langai“ direktorius Ž. V. reikalauja pripažinti niekiniais nuo jų surašymo dienos ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartį ir antstolio D. S. patvarkymus, taikyti antstoliui D. S. piniginę baudą iki 20 000 Lt dėl jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sudaryti specialistų grupę Valstybinėje kalbos inspekcijoje tikslu nustatyti ir ištirti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.B. 2013-01-28 nutartis turi juridinę galią ir ar ji gali būti vykdoma, taip pat nustatyti ar skunde minimi antstolio patvarkymai ir teismų nutartys, vykdomieji raštai, sprendimai atitinka Valstybinės klabos reikalavimus, ar minimi procesiniai dokumentai turi juridinę galią ir ar galima juos vykdyti, pranešti LR Generaliniam prokurorui dėl antstolio D.S. padėjėjos V.S., D.S. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.B. galimų nusikalstamų veikų, iškelti Teisėjų taryboje drausminę bylą, atestuoti ir patikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.B. valstybinės kalbos žinias.
1) pirmosios instancijos teismo teisėjas M.B. negalėjo surašyti juridinę galią turinčio procesinio dokumento, kadangi antstolio D.S. patvarkymai, kurių pagrindu teismo reikalavo apeliantams skirti pinigines baudas taip pat neturi juridinės galios ir negali būti vykdomi. Apeliantas remiasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012-03-06 raštu, Lietuvos profesinės saugos lygos 2012-06-26 specialistų komisijos išvada Nr. SI-01 bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės 2000-05-26 raštu Nr. 01-281, kuriame išaiškinta, jog juridinę galią turi dokumentai, atitinkantys norminių aktų reikalavimus;
2) šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvykdytas teisingumas, buvo pažeisti esminiai socialinio teisingumo principai, piliečio, dalyvaujančio teismo procese teisės ir viešasis interesas. Remdamasis CPK 329 str. 2 d. apeliantas teigia, kad neišsprendimas klausimų, kurie buvo reiškiami atsiliepimuose, daro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo principais ir savo nutartyje pasisakė dėl byloje neįtrauktų asmenų – nukentėjusiojo A.B. ir Valstybinės kalbos inspekcijos;
3) pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų A.B. darbo apskaitos žiniaraščių, iš kurių matyti, kad A.B. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl nėra teisinio pagrindo pinigus pervesti antstoliui vykdant patvarkymus. Apeliantas pažymėjo ir tai, kad teismo paskirtos baudos yra neadekvačios ir turi būti pripažintos niekinėmis ir panaikintos, arba sumažintos iki ketvirtadalio gaunamo darbo užmokesčio.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl baudos UAB „Stogavos langai“ direktoriui Ž.V. skyrimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis pareiškėjo atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Šiuo metu galiojančioje CPK 585 str. 2 d. redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.
Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis D.S. vykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą dėl 300 Lt išieškojimo iš A,B. valstybės naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas nuo 2012 m. kovo 23 d. dirba UAB „Daovera“ ir nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. dirba UAB „Stogavos langai“, todėl gauna draudžiamųjų pajamų. 2012 m. balandžio 17 d. antstolis patvarkymais bendrovėms UAB „Daovera“ ir UAB „Stogavos langai“ nurodė susidariusią 300 Lt skolą išskaičiuoti iš skolininko Arvydo Balčiaus darbo užmokesčio. Patvarkymai bendrovių adresu buvo įteikti 2012 m. balandžio 23 d.. 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2012 m rugpjūčio 7 d. patvarkymais antstolis bendroves UAB „Daovera“ ir UAB „Stogavos langai“ įpareigojo per 5 dienas, informuoti, dėl kokių priežasčių nevykdomi antstolio siųsti patvarkymai ir skolos išieškojimas iš skolininko. Tačiau UAB „Stogavos“ langai per antstolio nustatytą terminą, o taip pat ir po jo pasibaigimo antstolio reikalavimo neįvykdė, nevykdymo priežasčių nenurodė. UAB „Daovera“ tik 2012 m .rugsėjo 11 d. pateikė atsakymą, kad antstolio patvarkymas nevykdomas, nes skolininkas A.B. atsisakė darbo užmokesčio, pastarajam per mėnesį priskaičiuojamas tik 200 Lt suma.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus, jog antstolis, prieš bendrovėms UAB „Daovera“ ir UAB „Stogavos langai“ patvarkymus dėl nurodytos sumos išskaičiavimo iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio, iš viso nesikreipė su prašymu suteikti informaciją apie jo gaunamą darbo užmokestį, nes tokios pareigos antstoliui procesinis įstatymas nenumato, nes pagal CPK 734 str. darbdavys antstolio reikalavimu ir nustatytu terminu privalo pateikti duomenis ar skolininkas pas juos dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų, antstolis patikrino duomenis apie skolininko darbovietes ir nustatęs, kad jis dirba UAB „Daovera“ ir UAB „Stogavos langai“ 2012-04-17 priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, nes tikrinimo metu gautų duomenų antstoliui pakako, kad jis galėtų atlikti nurodytą veiksmą. Kadangi skola iš A.B. darbo užmokesčio nei vienoje darbovietėje nebuvo išieškoma, 2012-08-07 į skolininko darbovietes buvo išsiųsti patvarkymai per 5 dienas pateikti duomenis apie skolininko darbo užmokestį, duomenis dėl skolos išskaičiavimo ir nurodyti priežastis, kodėl nevykdomi antstolio reikalavimai. Patvarkymas UAB „Daovera“ buvo įteiktas 2012-08-09 pasirašytinai vyr. finansininkei, patvarkymas UAB „Stogavos langai“ buvo įteiktas 2012-08-10 pasirašytinai įmonės adresu administratorei. Tačiau nei UAB „Daovera“, nei UAB „Stogavos langai“ per antstolio nustatytą 5 dienų terminą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad skolininkas negauna darbo užmokesčio. Be to, kaip matyti iš vykdomojoje byloje pateiktos pažymos apie asmens įmokas už 2012-01-01 ir 2013-01-31, skolininkui darbo užmokestis atskaičius privalomus mokėjimus buvo mokamas, todėl 300 Lt skola vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 735 str. iš darbo užmokesčio turėjo būti išskaičiuojama. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai skyrė apeliantui baudą už antstolio patvarkymų nevykdymą.
Apeliantas taip pat savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog apylinkės teismo teisėjas nutartyje, kurios pagrindu būtų galimas išieškojimas išreiškė valią, tačiau nesurašė juridinę galią turinčio dokumento.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2009). Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę teismui, nustačius, kad asmuo nevykdo antstolio reikalavimo, skirti tokiam asmeniui įstatyme nustatyto dydžio baudą. Antstolis vykdymo procese privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.), nes antstolis privalo būti aktyvus vykdymo procese. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės juridiniam asmeniui ar jo vadovui pačiam spręsti, nenuginčijus antstolio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, apie priežastis, dėl kurių jis gali nevykdyti antstolio reikalavimo. Todėl, šiuo atveju, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012-03-06 rašte, Lietuvos profesinės saugos lygos 2012-06-26 specialistų komisijos išvadoje Nr. SI-01 bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte nurodytos aplinkybės dėl struktūrinės lingvistikos ir gramatinės žodžių charakteristikos nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos ir nesudaro pagrindo nevykdyti nutarties jai įsiteisėjus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto reikalavimas sudaryti specialistų grupę Valstybinėje kalbos inspekcijoje tikslu nustatyti ir ištirti, ar sprendimai ir minimi procesiniai dokumentai turi juridinę galią ir ar galima juos vykdyti, yra nepagrįsti, nes Valstybinė kalbos inspekcija tokios kompetencijos neturi. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1012 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 223 „Dėl valstybinės kalbos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog inspekcijos paskirtis – prižiūrėti (kontroliuoti), kaip laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartyje pasisakė dėl visų UAB „Daovera“ vadovo T.S. atsiliepime nurodytų argumentų. Taip pat byloje nenustatyta, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų A.B. ir Valstybinės kalbos inspekcijos materialinių teisių ir pareigų. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta.
Pagal CPK 300 straipsnį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta antstolio padėjėjos V.S., antstolio D.S. ar Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.B. nusikalstamos veikos požymių, todėl reikalavimas kreiptis į prokurorą netenkinamas.
Apeliantas taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti antstoliui 20 000 Lt baudą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB "VARTA" v. UAB "Natūralios sultys", byloje Nr. 3K-3-94/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, taip pat sprendžiant klausimą dėl CPK 95 str. nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarbą. Nagrinėjamu atveju skolininko darboviečių vadovams nereaguojant į jiems įteiktus antstolio procesinius dokumentus, nevykdant antstolio reikalavimų išskaityti skolą iš skolininko darbo užmokesčio, antstolis kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo. Taigi antstolis įgyvendino teisę, numatytą CPK 585 straipsnyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis (CPK 334 str.). Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas antstoliui skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs antstolio pareiškimą dėl baudos paskyrimo, teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjo UAB „Stogavos langai“ direktoriaus Ž.V. skundas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.