Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ atstovui, atsakovui V. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl įsiskolinimo už suteiktą šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį atsakovui ir jo atstovui pranešta tinkamai, atsakovo atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui (e. b. l. 8-9, 11). Iš pateikto buto apyvartos žiniaraščio (e. b. l. 11) nustatyta, kad ieškovė už laikotarpiu 2016 m. liepos 1 d. – 2019 m. kovo 1 d. atsakovo butui perduotą šilumos energiją priskaičiavo 1 061,88 Eur. Ieškovė nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. paskaičiavo 30,82 Eur delspinigius (e. b. l. 12).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto vartojimo rėžimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Ieškovė su atsakovu – fiziniu vartotoju, šilumos pirkimo–pardavimo rašytinės sutarties nėra sudarę, todėl vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita, o tarp šalių susiklosčiusiems šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas, pagal kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Atsakovas, būdamas jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamos šilumos energijos vartotoju, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti (Aprašo 30 punktas, CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas neginčija prašomo priteisti skolos dydžio, tačiau iš esmės ginčija prievolę atsiskaityti su ieškove argumentuodamas tuo, kad 2012 m. spalio 19 d. raštu nutraukė šilumos tiekimo sutartį su ieškove ir apie sutarties nutraukimą raštu informavęs tiek ieškovę, tiek Kauno miesto savivaldybę, ieškovė jokių pretenzijų atsakovui nuo 2012 metų nekėlė, todėl atsakovas manė, kad ieškovė ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pripažino atsakovo teisę savo nuožiūra šildytis jam priklausantį butą; nuo sutarties nutraukimo atsakovas nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovė neturi realios reikalavimo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių atsakovas nėra gavęs,

CK 6.390 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimą ir nutraukimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Pažymėtina, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas laikantis teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013). Vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017; kt.).

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalyse, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo šilumos įrenginių pripažinimo atjungtais akto pasirašymo datos. Atsakovas jokių įrodymų atsiliepime nurodytoms aplinkybėms dėl jam priklausančio buto šildymo sistemos atsijungimo nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo įrenginių pagrįsti nepateikė ir atsijungimo teisėtumo, t. y. kad atsakovo buto šilumos vartojimo įrenginiai atjungti teisės aktų nustatyta tvarka, neįrodinėjo, šilumos įrenginių pripažinimo atjungtais akto nepateikė (CPK 12 straipsni, 178 straipsnis). Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 2 d. išrašas patvirtina priešingai, t. y. kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas prašė į bylą išvada teikiančia institucija įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir įpareigoti pateikti išvadą, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovė gali reikalauti sumokėti už paslaugas, kuriomis atsakovas nesinaudojo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktika šio pobūdžio bylose yra ir aiški ir nusistovėjusi bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes vertina, kad nėra byloje iškilusių teisinių klausimų, dėl kurių šioje byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų pasisakyti pagal savo kompetenciją.

Byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovas teisėtai atjungė savo buto šilumos tiekimo įrenginius nuo centralizuotų šilumos tiekimo įrenginių ir taip nutraukė tarp šalių susiklosčiusius faktinius prievolinius šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykius, konstatuotina, jog šalių faktiniai prievoliniai šilumos tiekimo santykiai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nebuvo nutrūkę, todėl atsakovas turi pareigą mokėti už šilumos energiją (CK 1.71 straipsnis, CK 6.38 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atsiliepime nurodomas argumentas, jog atsakovas nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovė neturi realios reikalavimo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių atsakovas nėra gavęs, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti už atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui skirtą bei perduodamą šilumos energijos kiekį.

Atsakovo 1 061,68 Eur skola ieškovei laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. pagrįsta buto apyvartos žiniaraščiu, atsakovui nenurodant jokių su skolos dydžiu nesutikimo argumentų, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1 061,68 Eur skola už laikotarpį 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.385 straipsnis, 6.391 straipsnis).

Atsakovui laiku neįvykdžius savo prievolės ieškovei, pagal CK 6.71 straipsnį ieškovė turi teisę reikalauti netesybų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovo priteisiami 30,82 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis).

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos 1092,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už informacijos paieškas viešuose registruose, viso 26,71 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,45 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 1 061,68 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną eurą ir 68 ct) skolą, 30,82 Eur (trisdešimt eurų ir 82 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 092,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,71 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,45 Eur (tris eurus ir 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo apsirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.