- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2-2244-755/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00184-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus
institucijos duodančios išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės ieškinį atsakovui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo padidinti teismo priteistą iš atsakovo išlaikymą šalių sūnui E. S. iki 400 Lt kas mėnesį, nes priteistas išlaikymas buvo tik 150 Lt, o tokios sumos vaiko poreikiams nebepakanka.Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus ir nurodė, jog turi sūnų E. S., jam greitai bus 17 metų. Išlaikymas vaikui buvo priteistas 1999 m. Sūnaus poreikiai padidėjo ir ji nebegali viena išlaikyti vaiko. Atsakovas prisideda mažai.Kol leido jos turtinė padėtis, ji net nereikalavo iš atsakovo išlaikymo, bet dabar ji pablogėjo ir atsakovas turi deramai prisidėti prie išlaikymo.Vaikas gyvena su ja, ji turi nekilnojamojo turto, yra ūkininkė, bet nuo 2010 m. pajamų iš ūkio nebegauna.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė su ieškiniu sutinkantis dalinai, gali mokėti ne daugiau nei 150 Lt išlaikymą. Jis dirba, bet gauna tik minimalų atlyginimą. Kitų pajamų neturi. Bandė ieškoti ir kito darbo, bet nesėkmingai. Kas mėnesį moka bankui paskolos grąžinimui apie 350 Lt. Gyvena faktinėje santuokoje, išlaiko sugyventinės vaiką ,kuriam 9 metai, nes šis išlaikymo iš tėvo negauna. Sugyventinę atleido iš darbo ir ji dabar bedarbė, todėl gyvena tik iš jo gaunamo darbo užmokesčio.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė palaikantis ieškovės reikalavimus kaip pagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys – buvę sutuoktiniai turi sūnų E. S., gim. 1995 m. (tikslūs gimimo duomenys neskelbtini) ( b.l.3,5). Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-01-28 nutarimu iš atsakovo priteistas vaikui išlaikymas po ¼ dalį atsakovo pajamų, bet ne mažiau MGL(b.l.20).Šalių paaiškinimais nustatyta,jog šiuo metu atsakovas teikia 150 Lt išlaikymą per mėnesį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos- 800 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių( b.l.12,27). 2007-06-20 atsakovas banke gavo 75000 Lt paskolą, šiuo metu turi mokėti bankui 345,56 Lt dydžio kasmėnesinę įmoką ( b.l.29-37). Registruoto registruose turto atsakovas neturi. Ieškovė turi įvairaus nekilnojamojo turto, ūkininko ūkį. Duomenys apie ūkio pajamas nežinomi. Atsakovas kitų išlaikytinių, apart sūnaus E., neturi.
Atsakovui reiškiamas reikalavimas CK 3.201 str. 1 d. pagrindu dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. prasme teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Todėl, sprendžiant ieškinį, tiriami įrodymai, apibūdinantys šalių turtinės padėties, vaikų poreikių pasikeitimus. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios kategorijos bylose. Jis yra nurodęs, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-236/2006 ). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str.įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius( 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008; 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pastebėjęs, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius( 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006).
Ištyrus šios bylos įrodymus , daroma išvada, jog pasikeitė šalių vaiko poreikių dydis, nes jis auga ir atitinkamai keičiasi( didėja) jų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydis. Išlaikymas buvo priteistas 1999 m., kai vaikui nebuvo nė 4 metų, o dabar jo poreikiai neabejotinai padidėję. Vaikas lanko mokyklą, sporto užsiėmimus, kas sąlygoja papildomas išlaidas, turi kai kurių sveikatos problemų- reikia pirkti ortopedinę avalynę, kuri brangesnė nei įprasta. Šių ieškovės teiginių atsakovas neginčija. Dėl pasakyto teismas daro išvadą, jog išlaidos šalių vaikui šiuo metu sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Ši dydis yra artimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamai priimtina ribai.
Ieškovės turtinė padėtis po teismo nutarimo priėmimo yra pagerėjusi- įgyta įvairaus nekilnojamojo turto, atsakovo nėra gera.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str.1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.1,2 d.). Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.Šios bylos atveju nėra pagrindo esmingai nukrypti nuo tėvų pareigų lygiateisiškumo principo, bet atsakovo turtinė padėtis pagal pateiktus įrodymus blogesnė nei ieškovės, todėl jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kiek mažiau nei ieškovė.
Aplinkybė, jog atsakovas turi įsipareigojimų bankui savaime nereiškia, jog ši prievolė turi būti vykdoma vaiko interesų patenkinimo sąskaita, o dėl jos atsakovo turtinė padėtis būtų sunki. Priešingai, jeigu asmuo paėmė ženklų kreditą, jis turėjo realiai įvertinti savo finansines galimybes ir grąžinti kreditą, ir išlaikyti vaiką. Vadinasi, jos buvo tokios, kad leido imti tokią paskolą. Kaip minėta, nepateikta duomenų, kad atsakovas nebevykdytų mokėjimų pagal sutartį ( vėluotų tą daryti), ar atsakovo turtinė padėtis būtų tiek pablogėjusi, jog jis nebeišsigalėtų to daryti. Taip spręsdamas dėl paskolos reikšmės atsakovo turtinės padėties vertinimui teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kad „būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Įrodymų, jog atsakovas išlaikytų ir kitus asmenis nepateikta.
Apibendrinant pasakytą, iš atsakovo priteistas išlaikymas didinamas iki 250 Lt. Padidintas išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos.
Ieškinį dalinai patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88, 92, 94,99 str.). Žyminio mokesčio dydis paskaičiuojamas kaip skirtumas tarp mokamo išlaikymo 150 Lt ir padidinto iki 250 Lt skirtumas, susidarantis per vienerius metus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-01-28 nutarimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš R. S., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus E. S., gim.1995 m. (tikslūs gimimo datos duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos( 2012-01-10 ) iki E. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. T., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. S., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 36 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.