Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Alvydui Butai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2016-07-26 d., 17:00 val., Sausio 15-osios g. 17, Klaipėda,vairuodama transporto priemonę Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, vairuotoja nepranešusi apie eismo įvykį policijai iš įvykį vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. D. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje pasistatė automobilį, išlipusi pastebėjo, jog ne tas namas jai yra reikalingas. Įsėdo atgal į automobilį ir atbuline eiga važiavo iš kiemo. Bevažiuodama pajuto „krepštelėjimą“ savo automobilio veidrodėliu į kitą automobilį. Išsiparkavusi išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl įsėdusi į automobilį, atbuline eiga parkavosi toliau. Už nuogaros buvo tokie strypai, nebuvo galima pravažiuoti. Ji ten ilgai parkuodamasi užtruko, važiavo labai atsargiai. Prie tų strypų stovėjo moterys ir šnekėjosi. Apskritai kiemas buvo pilnas žmonių. Ten ilgai stumdėsi, užtruko ir galiausiai iš ten išvyko. Jai buvo reikalingas kitas kiemas, todėl iš to kiemo išvykusi prie gatvės pasistatė automobilį ir ten automobilis prastovėjo apie 1 val. laiko. Pajutusi lengvą veidrodėlio „krepštelėjimą“, išlipo, apžiūrėjo automobilius, bet nepastebėjo apgadinimų ir todėl išvyko. Po trijų savaičių paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, jog yra užfiksuotas eismo įvykis. Važiavo nežinodama, kodėl kviečiama į policiją. Nuvykus pareigūnai paaiškino, jog yra automobilio apgadinimai. Ji surašė paaiškinimą. Kad pastebėjusi apgadinimus, pabėgtų- tikrai nėra buvę, ji atsakinga vairuotoja. Nematė, kad žmonės bando atkreipti jos dėmesį. Moterys stovėjo prie bortų, visiškai šalia, bet jos jai nieko nesakė.

Liudytoja S. R. paaiškino, kad ji įvykio nematė. Jos buto langai yra į gatvės pusę. Įvykį matė kaimynė. Ji su kaimynais nebendrauja. Kaimynė nežinojo, kuriame aukšte ji gyvena. Pagal ją, tai įvyko antradienį apie 17 val., ji tuo metu buvo su vaikais namuose. Trečiadienio ryte vyras išėjo ir paskambinęs pasakė, kad kažkas įvažiavo į jos automobilį. Kviesti policijos, kai nėra kaltininko nebuvo prasmės. Vakare, kai grįžo vyras, pasakė, kad kaimynė iš antro aukšto matė, kas įvažiavo į automobilį, pasakė, kad tą automobilį nufotografavo. Susitikę su kaimyne, paprašė parodyti nuotrauką, 27 d. parašė į e.policija, o 28 d. jai paskambino iš policijos. Kaimynė sakė, kad stovėjo su kolege lauke ir matė įvykį. Šiandien kaimynė neatvyko, nes minėjo, jog veda seminarą, turėjo parašyti elektroninį laišką, nurodydama dėl ko neatvyks. Kaimynė minėjo, jog ši moteris išlipo, apžiūrėjo automobilius, įsėdo ir išvyko, nepalikusi už valytuvo jokio raštelio, kaip yra daroma. Kaimynė nufotografavo automobilį, kadangi nebūtų įsiminusi automobilio numerio. Kaimynė sakė, kad šūktelėjo, rankom pamojavo. Jei jau negirdėjo, kad įvažiavo į automobilį, kaip sakė, kai buvo atvykusi pas ją į namus, tai gal ir kaimynės negirdėjo.

Liudytoja A. C.-V. paaiškino, kad įvykio metu buvo kieme su kolege. Stovėjo, šnekučiavosi. Kolegė parodė, kad keistai atbuline eiga važiuoja automobilis. Tada įvyko susidūrimas, baltas automobilis net pajudėjo, suprato, kad įvyko susidūrimas. Moteris išlipo, apsižiūrėjo ir įsėdo vėl į automobilį. Kolegė paskatino ją nufotografuoti automobilį, ji taip ir padarė. Nežinojo kieno tai automobilis. Ji nufotografavo abu automobilius. Sutiko iš trečio aukšto kaimynę, paklausė gal žino, kieno automobilis, ji pasakė, kad tas automobilis kitos jų kaimynės. Ta kaimynė pasakė nukentėjusiajai, kad ji nufotografavo įvykį ir kaimynė, kurios automobilis buvo apgadintas, atėjo pas ją. Tikrai nežino ar A. D. vairavo automobilį, tačiau išlipo moteris šviesiais plaukais. Po automobilių apžiūrėjimo, ji įlipo į automobilį ir išvažiavo. Automobilių apgadinimai matėsi, automobilis net pajudėjo. Vairuotojas susidūrimą turėjo pajausti. Buvo lapo ženklas, todėl dar pajuokavo su kolege, kad neseniai išlaikytos teisės. Moteris judėjo pirmyn ir atgal, kol įvažiavo į automobilį. Laviravo apie 1 min. tikrai. Ji matė momentą, kai įvyko susidūrimas. Automobilis staigiai judėjo pirmyn ir atgal. Moteris apžiūrėjo ir savo, ir kitą automobilį. Ji nėra vienintelė liudytoja, gali pakviesti savo kolegę. Įvykį stebėjo 8-10 metrų atstumu. Buvo šviesus paros metas, gražus oras. Automobilį vairuotoja apžiūrėjo trumpai. Kai ji vėl įlipo į automobilį, jos pradėjo mojuoti rankomis. Vairuotoja galėjo jų ir nematyti. Automobilis pravažiavo pro jas, kai mojavo, bet akių kontakto nebuvo. Ta moteris važiavo neužtikrintai. Po kontakto, ji gražiai išvairavo. Nepasirodė, kad ji padidino greitį. Buvo keista, kad išlipusi ir pamačiusi, nepaliko jokio raštelio su telefono numeriu. Tiesiog įlipo į automobilį ir išvažiavo. Fotografavo automobilį, norėdama užfiksuoti valstybinį numerį. Nukentėjusiojo automobilio savininkė, kaip paaiškėjo, yra jos laiptinės trečiojo aukšto kaimynė. Kadangi gyvena nesenai, tai jos nepažinojo. Tai sužinojo iš kitos kaimynės. Nepaskambino iš kart policijai, nes ne jos automobilis ir nenorėjo papildomų problemų. Pagalvojo, jei atsiras automobilio savininkas, tada duos nuotrauką. Vairuotoja nuvažiavo į sekantį kiemą, pastatė automobilį ir paskubomis išėjo. Automobilius nufotografavo tada, kai ta moteris išvažinėjo atbuline eiga.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

A. D. kaltinama dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikiusi Kelių eismo taisyklių, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę (ATPK 127 str. 2 d.) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai (ATPK 130 str. 1 d.).

Iš visumos surinktų ir teismo posėdžio metu ištritų įrodymų nustatyta, kad A. D. neneigia apgadinusi kitą transporto priemonę, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, pajutusi susilieptimą tarp automobilių veidrodėlių, ji išlipo ir abu automobilius apžiūrėjo, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjusi, nuvažiavo toliau. A. D. tvirtinimu, tikslo iš eismo įvykio vietos pasišalinti neturėjo, nes yra atsakinga vairuotoja. Tai, kad būtent A. D. apgadino S. R. priklausančią transporto priemonę įrodo liudytojų parodymai, bei fotolentelės, kuriose užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai sutampa (b.l. 15-20). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad A. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad A. D. pajuto kontaktą tarp automobilių, buvo išlipusi pasižiūrėti ir nepastebėjusi įbrėžimų, nuvažiavo. Tačiau A. D. teiginiai, kad ji įbrėžimų nematė, paneigti objektyviais bylos duomenimis. Liudytoja A. C.-V. parodė, kad įvykio metu matė kaip A. D. sudėtingai manevruodama kliudė kitą automobilį ir nuo smūgio automobilis sujudėjo. Be to, ši liudytoja patvirtino, kad apgadinimai ant automobilių matėsi (b. l. 52). Analogiškas aplinkybes A. C.-V. nurodė ir 2016-08-03 paaiškinime, be to, iš šios liudytojos paaiškinimo taip pat matyti, kad ant A. D. automobilio durelių buvo matyti baltų dažų žymės (b. l. 12). Fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai patvirtina, kad tarp automobilių Renault Scenic ir Seat Ibiza buvo kontaktas, nubraižymai aiškiai matyti. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. D. aiškino, jog buvo kontaktas tarp veidrodėlių ir apgadinimų ji nematė, tačiau fotolentelėse be kitų apgadinimų užfiksuotas apgadinimas ant veidrodėlių, kas paneigia A. D. teiginius, jog apgadinimų ji nematė. Pastebėtina ir tai, kad įvykis įvyko vasara, šviesiu paros laiku, kai matomumas buvo geras, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad apgadinimų ji nematė, vertintini kaip gynybos priemonė, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Iš pažymos apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumus matyti, kad A. D. turi galiojančią nuobaudą už transporto priemonės palikimą stovėti ant šaligatvio, kur nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų, o tai paneigia aplinkybę, kad A. D. yra atsakinga ir atidi vairuotoja. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. D. kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos įrodyta visiškai ir tokia jos veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį A. D. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, iš kurių vienas yra labai šiurkštus, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracine tvarka baudžiama antrą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. D. paskyrus minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

A. D. pripažinti kalta padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę

nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams..

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16060425937.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.