Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,

teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui M. V. dėl tėvystės nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas M. V. yra ieškovės dukters K. K. tėvas; 2) nustatyti nepilnametės K. K., gyvenamąją vietą kartu su jos motina G. K.; 3) priteisti iš atsakovo M. V. išlaikymą nepilnametei K. K. 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės K. K. išlaikymui skirtas lėšas; 4) priteisti iš atsakovo M. V. 1 907,00 Eur išlaikymo nepilnametei K. K. įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo () iki ieškinio pateikimo teismui dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu ji ir jos atstovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2021 m. vasaros gale. Jie niekada kartu negyveno, jis gyveno ir dirbo Anglijoje, tačiau kas keli mėnesiai grįždavo į Lietuvą. Jam atvykus į Lietuvą, jie susikambindavo, susitikdavo, jis apsistodavo jos namuose. Tapusi nėščia ji iš karto pasakė M. V., kad laikiasi kūdikio. Jis net nesuabejojo, kad jis yra būsimo kūdikio tėvas, jie nuolat bendravo telefonu, santykiai buvo geri. Tačiau artėjant gimdymui, santykiai pradėjo keistis, jis nustojo su ja bendrauti telefonu, esą, turi problemų. Pagimdžiusi dukterį, ji pranešė M. V. apie tai, kad jam gimė duktė, tačiau jis pradėjo neigti tėvystę. Paskambinus atsakovui ir paklausus, ar jis geranoriškai pripažins tėvystę, jis vis prašydavo palaukti, nes neišsprendęs turėtų problemų, tačiau kokių-jis neaiškino. Mano, kad atsakovas vengia pripažinti tėvystę, nes nenori būti atsakingas už savo vaiką, teikti jam išlaikymą. Šiuo metu ji nedirba, augina vaiką. Be K., ji turi dar vieną vaiką - dukterį M. Ji yra neįgali, jai yra mokama vaiko priežiūros išmoka ir vaiko pinigai. Tikslesnius duomenis pateiks parengiamojo posėdžio metu. Kadangi ieškovė nuosavybės teise priklausančio buto neturi, gyvena jos seneliui priklausančiame bute. Butą išlaiko ji pati. Nurodė, jog jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. K. sveikatos problemų neturi, dukrai reikalinga suma yra 500,00 Eur, tačiau iš atsakovo prašo priteisti 200,00 Eur dydžio išlaikymą, nes dalį K. poreikių patenkina gaunama išmoka vaikui.

Nurodė, kad atsakovui susidarė išlaikymo įsiskolinimas, nes M. V. neteikė dukrai K. išlaikymo nuo jos gimimo. Todėl pageidauja, kad iš M. V. butų priteistas dukters K. išlaikymui skirtas įsiskolinimas nuo jos gimimo (2022 m.), kuris sudarytų: 200 Eur x 12 mėn. : 365 d. x 290 d. (įsiskolinimo laikotarpis) =1 907,00 Eur.

Prašo teismo dukters K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes ji ją viena prižiūri ir rūpinasi. Atsakovas nėra pasidomėjęs savo vaiku, jis K. nėra matęs, jos nepažįsta.

Vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, nes K. su atsakovu nėra bendravusi ir jo nepažįsta. Jei atsakovas norės bendrauti su vaiku, ji jam netrukdys.

Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas pripažįsta savo tėvystę, sutinka duoti savo pavardę, tačiau neprieštarauja ir su ieškovės pavarde, sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Atsakovas nesutinka mokėti vaiko išlaikymą po 200,00 Eur, taip pat nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytų, tačiau nepagrįstų jokiais įrodymais, išlaidų suma yra hipotetinė ir jokiais įrodymais nepagrįsta. Teigia, kad įrodymų, pagrindžiančių 500 Eur išlaikymui reikalingos sumos, ieškovė nepateikė, ieškinį grįsdama deklaratyviai duomenimis, todėl nesant pateiktų duomenų, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 500 Eur per mėnesį, gyvena nuomojamame bute, vien nuomos išlaidos sudaro 300 Eur, neįskaitant išlaidų susijusių su patalpų šildymo išlaidomis ir kitomis komunalinėmis išlaidomis. Atsakovo sugyventinė yra nėščia ir artimiausiu laiku atsakovas turės teikti išlaikymą dar vienam savo vaikui. Atsakovas pripažįsta esant įsiskolinimą, to neneigia, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama įsiskolinimo suma. Atsakovo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti apskaičiuotas atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas ir išlaidas.

Išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, vaikui turi būti nustatyta tėvystė, priteistas išlaikymas. Ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

Bylose dėl tėvystės nustatymo, teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – CK) 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės rašytinių įrodymų matyti, jog 2022 m. spalio 1 d. jai gimė dukra K., kuri įregistruota mamos – G. K. – pavarde, duomenų apie tėvą nėra. Nepilnametė gimė ieškovei nesant santuokoje su atsakovu. Iš ieškovės paaiškinimų, kitų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo pripažinimo nustatyta, kad šalys negyveno kartu tiek iki vaiko gimimo, tiek ieškovei esant nėščiai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. V. yra K. K. tėvas. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodė, jog tėvystę pripažįsta, jo atstovas tą teismo posėdžiu metu patvirtino, taigi jis yra vaiko tėvas. Todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y., nustatytina, kad atsakovas M. V. yra K. K. biologinis tėvas (CPK 270 straipsnis). Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius, įpareigotinas nurodyti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą.

Ginčo tarp šalių dėl nepilnametės dukros K. gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė nurodo, jog šalių nepilnametė dukra K. gyvena su ja, todėl konstatuojama, kad šio nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta šalių susitarimu yra su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui jokio išlaikymo neteikia, ieškovė šiuo metu nedirba, augina mergaitę, jos gaunamos pajamos yra mažos.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams 400,00 Eur yra minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Teismas pripažįsta, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, ieškovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas, tačiau prašomą priteisti išlaikymo sumą atsakovas ginčijo, nurodydamas turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Ieškovė nurodė, kad dukra sveika, tačiau nurodė, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 500,00 Eur suma, tačiau ji prašo priteisti 200,00 Eur.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, negalintis gauti daugiau pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Priešingai, yra duomenų, jog jis dirba. Be to, atsakovo pateikti mediciniai duomenys apie sugyventinės nėštumą nėra tinkamas įrodymas byloje, kadangi nėra žinoma, kas iš tiesų yra vaiko tėvas ir kas nėščia moteris yra atsakovui, nes iš nėščiosios kortelės įrao to nustatyti neįmanoma. Taigi, atsakovas nepateikė byloje jokių rašytinių įrodymų, kodėl ieškovės prašoma suma yra per didelė ir turi būti dar labiau mažintina.

Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas.

CK 3.200 straipsnio norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas yra nurodęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gera valia būtų teikęs išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą motina G. K., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku pažeistų jo interesus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nei karto neteikė dukrai išlaikymo, dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės skaičiavimu, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 907,00 Eur, šią sumą skaičiuojant: 200 Eur x 12 mėn. : 365 d. x 290 d. Atsakovas pripažino, kad įsiskolinimas yra, tačiau ne tos didelis.

Ieškovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovės pajamos yra mažos, ji viena rūpinasi savo dukra, turi dar vieną dukrą, šiuo metu nedirba, gyvena senelio bute, o atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Išlaikymą tėvai privalo mokėti nuo vaiko gimimo dienos, tačiau tais atvejais, kai dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi vėliau, įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Teismas, įvertinęs minėtas reikšmingas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimą tenkina visiškai ir išlaikymo įsiskolinimą priteisia 1 907,00 Eur už 290 dienų iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos po 200,00 Eur per mėnesį.

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui, nes jos gimimas buvo įregistruotas būtent šioje įstaigoje 2022 m. spalio 7 d. (įrašo Nr. 310) (CPK 392 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Atsakovas sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo taip pat 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 4 dalies nuostatą, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko K. K., gimusios, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2023 m. liepos 19 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti indeksuojamas kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti dukters K. K. išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 907,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septynių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti K. K. gyvenamąją vietą su mama G. K.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.