- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- 1-10-993/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00121-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Haroldas Juška
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „M. p.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
G. J. būdamas UAB „M. p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatų reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatų reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... . Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „M. p.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes UAB „M. p.“ pardavimo dokumentai surašyti po vieną už visą mėnesį (mėnesio pabaigoje), keliasdešimčiai ūkinių operacijų, nedetalizuojant kada teiktos bendrojo administracinio dokumento paruošimo paslaugos, logistikos paslaugos ir krovos darbų paslaugos, pilnai neatskleistas ūkinės operacijos turinys, bei UAB „M. p.“ neturi dokumentų, sutarčių, įgaliojimų, pirkimo – pardavimo dokumentų ar kitų įgaliotą siuntėją, tarpininkavimą, atstovavimą pagrindžiančių ir patvirtinančių dokumentų; bendrovės buhalterinėje apskaitoje ūkiniai finansiniai ryšiai tarp siuntėjų/eksportuotojų ir įgaliotų siuntėjų arba tarpininkų neatspindėti, t. y. ūkinės operacijos su siuntėjais/eksportuotojais neapskaitytos, o su galimais įgaliotais siuntėjais, ar atstovais ūkinės operacijos užfiksuotos pardavimo dokumentuose, tačiau realus jų kaip įgaliotų siuntėjų, ar atstovų buvimas nepagrįstas dokumentais, kai dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „M. p.“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad nuo 2015 m. yra UAB „M. p.“ direktorius, vadovas, įmonė teikia muitinės tarpininkavimo paslaugas, pildo eksporto deklaracijas dėl prekių išvežimo į trečiąją šalį. Įmonės buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko buhalterė J. G.. Paslaugas gavę užsakovai jam sumoka už muitinės dokumentų suforminimą, pasako, kokia transporto priemonė atvažiuos ir kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Jis išrašo PVM sąskaitas-faktūras ir visus duomenis nusiunčia buhalterei. Be to visi dokumentai apie krovinį yra pažymimi muitinės programoje „Avilda“. Tam pačiam užsakovui PVM sąskaita-faktūra būdavo išrašoma viena mėnesio gale. Tokia praktika įmonėje jau senai nusistovėjusi ir iš muitinės jokių pretenzijų nėra gavęs. Jo įmonė sudaro sutartis tik dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų, sutarčių tarp prekių, kurias būtina deklaruoti, pardavėjo ir pirkėjo įmonės apskaitoje nefiksuoja. Įmonė turi pastovius muitinės tarpininkavimo paslaugų užsakovus, todėl jiems paprasčiau išrašyti vieną sąskaitą mėnesio gale ir tai netrukdo nustatyti įmonės finansinės veiklos. Paprastai už muitinės tarpininkavimo paslaugas atsiskaito ne įmonė, su kuria yra sudaręs sutartį, bet ekspeditorius t. y. vežėjas, jo įmonei svarbu, kad už suteiktas paslaugas būtų apmokėta, jam ir yra išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. „Avilda“ programoje yra suvedami ekspeditoriaus vilkikų duomenys, šioje programoje atsispindi kiek per mėnesį į terminalą atvyko vilkikų, tada už mėnesį ir yra išrašoma viena sąskaita, pavyzdžiui per mėnesį atvyko 100 vilkikų, už vieną vilkiką, t. y. už muitinės dokumentų tvarkymą, jis paskaičiuoja po 50 Eur sumą ir tada mėnesio gale jis išrašo vieną PVM sąskaitą – faktūrą, kurią ekspeditorius ir apmoka. Jo įmonės buhalterijoje ir nebus duomenų, kad už pasaugas apmokėjo prekių pardavėjas ar pirkėjas, nes jam už paslaugas apmoka ekspeditorius. Kas liečia J-I, tai jis yra sudaręs sutartį su šios įmonės atstovu, kad jo įmonė gali tvarkyti eksporto dokumentus J-I prekėms. Šios įmonės jau pasirašytą sutartį jis gavo el. paštu iš ekspeditoriaus, t. y. iš bendrovės „F“, kurią atstovavo D. Š.. Tada jis sutartį pasirašė, uždėjo įmonės antspaudą, užregistravo įmonėje. Tik pasirašęs sutartį su eksportuotoju, jis gali pradėti dirbti su šia įmone dėl muitinės dokumentų tvarkymo. UAB „F“ ir vežė prekes iš Lenkijos į Baltarusiją, o jo darbas buvo išmuitinti tas prekes, užpildyti eksporto deklaracijas, sutvarkyti kitus muitinės dokumentus. Prieš atvykstant vilkikams el. paštu jis gauna CMR važtaraštį, tada jis žino, kieno vilkikas turi netrukus atvykti. Kaip ir muitinė nurodė, buvo įforminta 11 muitinės deklaracijų, kur krovinio siuntėjas Lenkijos įmonė J-I, o krovinio gavėjas Baltarusijos pilietis A. S., šių prekių ekspeditorius buvo bendrovė „F“, todėl jo įmonės buhalterijoje sąskaita išrašyta bendrovei „F“, tos 11 deklaracijų pridėta prie kitų deklaracijų bendro skaičiaus už tą patį mėnesį. Bendrovė „F“ ir apmokėjo tą bendrą sąskaitą mėnesio gale. Bendrovė „F“ apmokėjo ir už paslaugas teikiant deklaracijas dėl krovinio vežimo bendrovei „S. T.“. Pildant deklaracijas nėra atskiros grafos, kur galima pažymėti, kas yra ekspeditorius, todėl ši įmonė deklaracijose neatsispindi. Šis atvejis niekuo nesiskiria nuo kitų atvejų, ir kitoms įmonėms jis taip pat išrašydavo vieną sąskaitą mėnesio gale už visus per vieną mėnesį atvykusius vilkikus. Jo įmonė veikia iki šiol, jo nuomonė, buhalterija vedama tvarkingai, visi mokesčiai sumokėti, Valstybinė mokesčių inspekcija nėra nustačiusi skolų. Įmonės buhalteriją tvarkė patyrusi auditorė, ekspertė, ilgą darbo patirtį turinti buhalterė, ji savo darbą išmano ir jis mano, kad apskaitą ji tvarkė teisingai.
Kaltinamasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki dabar yra įmonės UAB „M. p.“ direktorius. Įmonė užsiima muitinės tarpininkavimo, logistikos paslaugomis. Pripažįsta, kad netinkamai vedė buhalterinę apskaitą. Gailisi. Supranta asmeninę atsakomybę už teisės aktų nesilaikymą ir už netinkamai bei aplaidžiai tvarkomą įmonės apskaitą. Žino, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Dėl aplaidžiai tvarkytos įmonės UAB „M. p.“ buhalterinės apskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. gali paaiškinti, kad pardavimo dokumentai surašyti po vieną už visą mėnesį (mėnesio pabaigoje), keliasdešimčiai ūkinių operacijų, nedetalizuojant, kurioms įmonėms ir kada teiktos bendrojo administracinio dokumento paruošimo paslaugos todėl, kad manė, jog taip įmonėje galima tvarkyti buhalteriją. Tokiu būdu turėjo savitą kontrolės mechanizmą, nes žinodavo visas sumas, už kiek įmonė pardavė, ar pirko prekių, paslaugų, bei kokias pajamas gavo. Nepriklausomai nuo to, kad supranta, kad toks apskaitos vedimas yra pažeidžiantis įstatymus, privalomuosius mokesčius biudžetui sumokėdavo. Apie tą mėnesį suteiktas paslaugas ir prekes pasižymėdavo užsirašydamas savo darbo kompiuteryje sudarytame atskirame aplankale, sudarytoje lentelėje ir iš šios lentelės surašydavo oficialiai mėnesio pabaigoje pardavimo dokumentus. Taip pat programoje „Avilda“ yra suvedami duomenys apie kiekvieną vilkiką išvykstantį į ne Europos bendrijos šalį. Šioje programoje yra suvedami duomenys apie siuntėją, gavėją, vilkiko valstybinis numeris, markė, prekės aprašymas (kodas, svoris, kiekis ir kt.) ir visi lydintys dokumentai. Šios programos pagalba visi duomenys yra siunčiami į muitinę, t. y. muitinės programa yra susieta su programa „Avilda“. Todėl nei dokumentų, nei duomenų nuslėpti nuo muitinės neįmanoma. Dėl sutarčių, įgaliojimų, pirkimo – pardavimo dokumentų, tarpininkavimą, atstovavimą pagrindžiančių ir patvirtinančių dokumentų neturėjimo paaiškina, kad tarpininkavimą, atstovavimą pagrindžiančias sutartis turi ir jas gali pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jei pas jį įmonėje yra naujas prekių eksportuotas, tai prieš pradedant procedūras reikalinga muitinei pateikti sutartį su prekių eksportuotoju. Muitinei reikalinga pateikti sutartį su prekių eksportuotoju tik tuomet, kai yra naujas eksportuotojas, o kiekvieną kartą nereikia pateikti (4 t., b. l. 162, 166-167).
Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos kaltinamojo parodymus, jis paaiškino, kad iš pradžių jis prisipažino, nors nesijautė kaltas, tik norėjo greičiau užbaigti procesą, norėjo, jog būtų taikytas laidavimas, tačiau prokurorė su tuo nesutiko, o jis nesutiko, kad būtų priimtas baudžiamasis įsakymas, nesutinka būti pripažintas kaltu, nes nusikaltimo nepadarė.
Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra atestuota auditorė, dirba 18 metų, turi savo įmonę UAB „A.“, įmonėje atliekant kitų įmonių auditai, taip pat ji yra įrašyta į Lietuvos ekspertų sąrašą. UAB „M. p.“ yra jų klientas. Su šia įmone yra sudariusi sutartį dėl buhalterinių dokumentų tvarkymo. Bendrovės direktorius pateikdavo pirminius dokumentus, o ji juos suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą, užpildydavo deklaracijas, kitus buhalterinius dokumentus. Jos nuomone, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal įstatymus, jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Nors specialistė nurodė, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, tačiau jokių pažeidimų nepadaryta. Pagal faktą visą mėnesį paslaugos buvo teikiamos vienam ir tam pačiam paslaugų gavėjui, jos buvo apskaitomos ir mėnesio gale buvo išrašoma viena PVM sąskaita-faktūra už visą suteiktą paslaugų kiekį. UAB „M. p.“ teikė dokumentų pildymo paslaugą, t. y. pildo muitinei reikalingus dokumentus, kurie pateikiami muitinei. Visi dokumentai yra eksploatuojami muitinės programoje. Šioje programoje atvaizduojamos visos užpildytos deklaracijos. Nors specialistė nurodė, kad nėra detalizuojama kokiai įmonei suteikta dokumentų pildymo paslauga, tačiau sąskaitoje yra nurodoma įmonė, kuriai ir teikiama paslauga, jokia papildoma informacija nėra nurodoma ir to nereikalauja buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai. Vėliau išrašyta sąskaita yra apmokama. Visos bendrovės atliktos paslaugos yra įrašytos į programą, dokumentų skaičius sutampa su muitinės pildymo programa. Bendrovė sumokėjo visus mokesčius, PVM deklaracijos užpildytos tvarkingai, jokių neatitikimų nenustatyta. Svarbu, kad už visas paslaugas būtų išrašyta sąskaita-faktūra. Visos įmonės pajamos yra apskaitytos. Įmonės bendrovėje ir neturi atsispindėti ryšiai tarp prekių pardavėjo ir gavėjo, buhalterijoje atvaizduojami ryšiai su muitinės paslaugų užsakovais.
2018 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00376-17 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, gavus A. J. St. pareiškimą, kad nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 14 d. buvo suklastota sutartis tarp jo, t. y. A. J. S. ir Lenkijos įmonės J-I S.C. dėl prekių pardavimo ir vežimo iš Lenkijos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Pranešime Baltarusijos Respublikos pilietis A. J. S. nurodė, jog 2017 m. vasario mėnesį elektroniniu būdu tarp jo ir įmonės J-I S. C., atstovaujamos J. S., buvo sudarytas šviežių daržovių ir vaisių tiekimo kontraktas Nr. 2. Pagal šį kontraktą jis nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 26 d. nusipirko ir įvežė į Baltarusijos Respublikos teritoriją šviežias kriaušes iš pardavėjo J-I S.C. atitinkamai su prekes lydinčiais dokumentais, tame tarpe važtaraščiais ir fitosanitariniais sertifikatais. Nurodytoms prekėms buvo atliktos visos muitinės procedūros. 2017 m. balandžio 18 d. Baltarusijos Respublikos operatyvinės muitinės viršininko nutarimu buvo areštuotos jo piniginės lėšos, esančios jo banko sąskaitoje. Nutarime nurodyta, kad atlikto patikrinimo metu muitinė nustatė, kad tarp įmonės J-I S.C. ir jo sutartinių santykių nenustatyta, prekių tiekimo nebuvo, taip pat nustatyta, kad fitosanitariniai sertifikatai prekėms nebuvo išduoti. Nagrinėjant prekių atkrovimo dokumentus, nustatyta, kad eksporto deklaracijų forminimo procedūras atliko UAB „M. p.“. Pokalbio su įmonės J-I S.C. Atstove, ji paaiškino, jog kontraktas su juo nebuvo sudarytas, o produkcija nebuvo tiekiama. Jos žiniomis Lietuvos pilietis vardu G. suklastojo J-I S. C. antspaudą ir parašą (1 t., b. l. 14, 23-25).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2017 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-35448-17 buvo apklaustas A. J. S. Jo parodymai perkaityti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas parodė, kad 2016 metų vasarą sugalvojo pradėti verslą, susijusį su vaisių ir daržovių prekyba Baltarusijoje. Minske yra turgus, kuriame yra parduodami vaisiai ir daržovės, todėl jis pradėjo klausinėti bei domėtis kaip vyksta prekyba vaisiais bei daržovėmis minėtame turguje. Tame turguje, jį supažindino su asmeniu, vardu V. Jam V. paaiškino, jog jis turi kontaktų Lenkijoje ir Lietuvoje, kad galėtų jam tiekti vaisius ir daržoves. 2016 metų, rugpjūčio mėnesį, jis nuvyko į Lenkijos miestą Bielastoką, ten jį supažindino su asmeniu, vardu J., kuris jam buvo pristatytas kaip įmonės J-I atstovas, ir kuris galės teikti produkciją. Susitikimo metu jis su J. suderino sutarties sąlygas. Grįžęs namo, jis paruošė sutartį ir paskui per programą „Skype“ susiekė su V. ir paklausė, kur jam nusiųsti minėtą sutartį. V. nurodė J. elektroninį paštą, į kurį siųsti visus dokumentus, susijusius su vaisių importui į Baltarusijos Respubliką. Elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Tada tuo elektroniniu paštu jis nusiuntė paruoštą sutartį bei ir gavo atgal jau pasirašytą. Iš minėto elektroninio pašto jis gavo šiuos dokumentus: važtaraščius, fitosanitarinius augalų ir seklų bei PVM sąskaitas – faktūras bei du kartus gavo eksporto deklaraciją ir tuo metu jam pradėjo pristatinėti vaisus ir daržoves. 2017 m. vasario mėnesį tarp jo bei Lenkijos įmonės J-I S.C. buvo sudarytas kontraktas Nr. 2 dėl šviežių daržovių ir vaisių tiekimo į Baltarusijos Respubliką. Kontraktas buvo sudarytas elektroniniu būdu. Buvo sutarta, jog jis gauna prekes, apžiūriu, išmuitina. Gavęs prekes jis turėjo parašyti ar į „Skype“ ar į aukščiau nurodytą elektroninį paštą, kad prekes gavo, o jie jam nurodydavo vilkiko valstybinį numerį į bei vairuotojo telefono numerį, kuriam turėjo atiduoti pinigus. Tai buvo vilkikų vairuotojai, kurie važiavimo į Lenkiją ar į Lietuvą. Laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 26 d. pagal aukščiau įvardintą kontraktą, jis įvežė į Baltarusijos teritoriją 11 sunkvežimių vaisų (kriaušių). Nurodytų prekių atžvilgiu buvo atliktos visos išmuitinimo procedūros bei minėtos prekės buvo paleistos į Baltarusijos rinką. Jis mano, jog iš pradžių prekės buvo pakraunamos Lenkijoje, viskas suforminama Lietuvoje ir vėliau prekės buvo įvežamos į Baltarusiją. Jis prekių judėjimu nesidomėjo, jam buvo svarbu, jog prekės būtų įvežtos į Baltarusiją. 2017 m. balandžio 18 d. jam buvo pateiktas tos pačios dienos Baltarusijos Respublikos operatyvinės muitinės viršininko A.V. Š. nutarimas areštuoti pinigines lėšas jo sąskaitose. Vėliau, panašaus turinio nutarimų pagrindu buvo areštuotas mano turtas, t. y. 9 sunkvežimiai su vaisiais ir daržovėmis, kurios laukė išmuitinimo. Buvo areštuota turto už 120 000 dolerių. Nutarimų pagrindai buvo tie, kad Baltarusijos muitinei susisiekus su Lenkijos bendrove J-I buvo gautas įmonės raštas, jog jokia sutartis tarp jo ir įmonės J-I nebuvo sudaryta bei buvo gauta informacija iš Lenkijos Respublikos vyriausiojo fitosanitarinio augalų ir sėklų apsaugos inspektoriato apie tai, kai jie neišdavė fitosanitarinių sertifikatų. Tada jis parašė V. per programėlę „Skype“, prašydamas nurodyti, kodėl Lenkijos įmonė J-I neigia sudarytą sutartį, kodėl yra netvarkingi dokumentai. Minėtas asmuo V. nutraukė visus ryšius su juo bei neatsakė nei į elektroninius laiškus, nei į skambučius. Tada jis per internetą surado Lenkijos įmonės J-I kontaktus ir susisiekė su minėtos įmonės atstove, paaiškino, jog yra sudaręs sutartį su jos įmone bei su jos atstovu J. S.. Jam įmonės atstovė paaiškino, jog toks asmuo minėtoje įmonėje nedirba. Minėta atstovė pasakė, jog nebuvo sudaryta jokia sutartis tarp jos atstovaujamos įmonės bei jo. Ji paklausė, kur buvo išduota muitinės deklaracija. Jis pažiūrėjęs į dokumentus pamatė, jog deklaraciją išdavė Kaune veikianti įmonė „M. p.“. Įmonės atstovė paaiškino, jog jie turi informacijos, kad Lietuvos teritorijoje kažkas naudoja įmonės J-I rekvizitus sudarant suklastotas sutartis. Jam būnant Baltarusijoje, jis paskambino minėtam G. ir paklausė, iš kur atsirado dokumentai, kurių pagrindų vaisiai, ir daržovės buvo įvežti į Baltarusiją. Jis jam paaiškino, šiuos dokumentus gaudavo iš vairuotojų. Jis pabrėžė, kad šie dokumentai atkeliaudavo iš Lenkijos, tačiau jokių konkrečių asmenų ar vietų, iš kurių jis gaudavo dokumentus, jam nenurodė. Dar jis paklausė G., ar jo įmonė „M. p.“ yra sudarę sutartį su Lenkijos įmone J-I. G. atsakė, jog jis yra sudaręs sutartį su minėta Lenkijos įmone bei atsiuntė dokumento nuorašą. Dar jis paklausė, iš kur gaudavo fitosanitarinių sertifikatų blankus. G. nurodė, kad juos atveždavo autobusais. Pokalbio su vežėjais metu buvo nustatyta, kad prekės iš įmonės J I S.C. ir jo buvo kraunamos adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Ten pat vairuotojams buvo išduodami atitinkami dokumentai prekių gabenimui jo adresu iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Dokumentus perduodavo aukščiau minėtas asmuo, vardu G., kaip UAB „M. p.“ atstovas. Jam nusiuntus šį dokumentą J I atstovei, ji man paaiškino, jog tokios sutarties įmonė su „M. p.“ sudariusi nėra. Todėl jis mano, jos įmonės „M. p. “ atstovas G. galimai yra susijęs su įmonės J I dokumentų klastojimu bei piniginės naudos gavimu sukčiavimo būdu. Taip pat jis turi duomenų, jog mažiausiai penkios Baltarusijoje veikiančios įmonės yra nukentėjusios nuo įmonės „M. p.“ atstovo G. Daugiau papildomų aplinkybių pasakyti negaliu (1 t., b. l. 106-109).
Ikiteisminio tyrimo metu išduoto Europos tyrimo orderio pagrindu Lenkijos Respublikoje liudytoja buvo apklausta W. S., kuri parodė, jog buvo bendrovės J-I direktorė, bendrovė prekiavo (eksportuodavo) šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Bendrovėje be jos dirbo J. S.. Bendrovė suteikdavo įgaliojimus muitinės agentūroms atlikti prekių išvežimo į užsienį procedūras. Įgaliojimus suteikdavo arba ji, arba dalininkas J. S.. J. S. turėdavo teisę pasirašyti sutartis su kontrahentais. Baltarusijos piliečio A. J. S. ji nepažįsta. Prekės niekada nebuvo eksportuojamos šiam piliečiui, su juo nebendradarbiavo, sutarties su juo nepasirašė, asmens vardu G. J., ji nepažįsta. Jai pateikta sutartis nebuvo sudaryta (2016 m. sutartis Nr. 21 tarp UAB „M. p.“ ir J-I S.C.), ji šios sutarties nepasirašė. Bendrovė neprekiavo tokio asortimento prekėmis, kurios nurodytos sutartyje, sutartyje klaidingai nurodyti bendrovės sąskaitos duomenys. Nors konkrečiai ji šios sutarties nepasirašė, tačiau neatmena to, kad praeity galėjo bendradarbiauti su UAB „M. p.“, kuri teikia muitinės tarpininkavimo paslaugas. Asmenį vardu D. Š., ji prisimena. Jai atrodo, kad jis teikė muitinės tarpininkavimo paslaugas. Jokių sutarčių su juo nesudarinėjo. Pamena, jog turėjo pokalbį su rusiškai kalbančiu vyru, kuris domėjosi obuolių kroviniu, ji atsakė, kad jam jų nesiuntė. Tuomet ji suprato, kad kažkas apgaulės būdu naudojosi jos bendrovės spaudu ir duomenimis (2 t., b. l. 151-163, 3 t., b. l. 15-21). Teisiamojo posėdžio metu perkaičius šiuos parodymus, jokių prašymų proceso dalyviai nepareiškė.
Kauno teritorinė muitinė 2017 m. lapkričio 29 d. rašte nurodė, jog Muitinės informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 26 d. buvo įformintos 62 eksporto procedūros ir 23 Sąjungos tranzito procedūros (2 su TIR knygele ir 21 su T1 tranzito-lydinčiuoju dokumentu), kai deklarantas yra UAB „M. p.“ (1 t., b. l. 147, 148-201, 2 t., b. l. 1-90).
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte dėl informacijos apie UAB „M. p.“ bei dokumentų nuorašų pateikimo nurodyta, kad UAB „M. p.“ mokesčių administratoriui pateikė šias mokestinių laikotarpių nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokesčių deklaracijas ir su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusius dokumentus: kalendorinio mėnesio mokestinių laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, 2016 m., 2017 m. Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas, 2016 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją kartu su 2016 m. Ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, 2016 m., 2017 m. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijas, kalendorinio mėnesio mokestinių laikotarpių nuo 2016 m., sausio mėn., iki 2017 m. gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kalendorinio mėnesio mokestinių laikotarpių nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. Gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų – faktūrų registrų duomenis. Rašte taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai neatliko UAB „M. p.“ mokestinių patikrinimų ir mokestinių tyrimų. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, bendrovei apskaitą tvarko UAB „A.“ (2 t., b. l. 101-102).
Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „M. p.“ įregistruota 2014 m. birželio 20 d., bendrovės direktoriumi paskirtas G. J. (2 t., b. l. 145-147).
Pranešime juridinių asmenų registro tvarkytojui nurodyta, kad UAB „M. p.“ 2015 m. gegužės 18 d. išduota licencija užsiimti muitinės tarpininkų veikla (3 t., b. l. 127).
Iš UAB „L. LEZ t.“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 4 d. tarp UAB „L. LEZ t.“ ir UAB „M. p.“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 15/05/04, pagal kurią UAB „M. p.“ išsinuomojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., antrame aukšte esančias administracines patalpas biuro veiklai (2 t., b. l. 94-98).
Iš sutarties matyti, kad 2015 m. kovo 31 d. tarp UAB „M. p.“, atstovaujamos G. J., ir UAB „A.“, atstovaujamos J. G. buvo sudaryta apskaitos paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „M. p.“ pavedė, o UAB „A.“ įsipareigojo pagal UAB „M. p.“ pateiktus pirminius apskaitos dokumentus tvarkyti UAB „M. p.“ buhalterinę apskaitą, sudaryti finansines ataskaitas, atstovauti UAB „M. p.“ mokesčio administratoriaus institucijose ir Valstybinėse socialinio fondo draudimo valdyboje, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti UAB „M. p.“ konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais (3 t., b. l. 39-40).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad G. J. pateikė PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2017 m. vasario mėn., būtent: 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) UAB „P. n.“, 128 Eur sumai, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) M. T. L.P., 8000 Eur sumai, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) SIA „F.“, 1760 Eur sumai, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) LLC F.“ 11 000 Eur sumai. Taip pat pateikti eksporto lydimieji dokumentai, Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (3 t., b. l. 47-48, 50, 51-54, 58-101).
2018 m. lapkričio 20 d. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-14-12394 dėl UAB „M. p.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) bendrovės „M. p.“ vadovu buvo direktorius G. J., įmonė, tvarkiusi apskaitą, buvo UAB „A.“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti bendrovės „M. p.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovėje „M. p.“ pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai”, reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „.. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes UAB „M. p.“ pardavimo dokumentai surašyti po vieną už visą mėnesį (mėnesio pabaigoje), keliasdešimčiai ūkinių operacijų, nedetalizuojant kurioms įmonėms ir kada teiktos bendrojo administracinio dokumento paruošimo paslaugos, logistikos paslaugos ir krovos darbų paslaugos, pilnai neatskleistas ūkinės operacijos turinys, bei UAB „M. p.“ neturi dokumentų, sutarčių, įgaliojimų, pirkimo – pardavimo dokumentų ar kitų įgaliotą siuntėją, tarpininkavimą, atstovavimą pagrindžiančių ir patvirtinančių dokumentų. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje ūkiniai finansiniai ryšiai tarp siuntėjų/eksportuotojų ir įgaliotų siuntėjų arba tarpininkų neatspindėti, t. y. ūkinės operacijos su siuntėjais/eksportuotojais neapskaitytos, o su galimais įgaliotais siuntėjais, ar atstovais ūkinės operacijos užfiksuotos pardavimo dokumentuose, tačiau realus jų kaip įgaliotų siuntėjų, ar atstovų buvimas nepagrįstas dokumentais (3 t., b. l. 109-124).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. J. pateikė UAB „M. p.“ sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo (sutartis Nr. 45 su (duomenys neskelbtini) OU; Nr. 58 su (duomenys neskelbtini) L.P.; Nr. 27 su (duomenys neskelbtini) OU; Nr. 21 su J-I S.C.; Nr. 2 su SIA F.; Nr. 55 su (duomenys neskelbtini); Nr. 56 su (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 106-107, 109-136).
2019 m. vasario 13 d. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė I. V., įvertinusi papildomai G. J. pateiktas sutartis, sudarytas tarp UAB „M. p.“ ir (duomenys neskelbtini) OU Nr. 45; tarp UAB „M. p.“ ir (duomenys neskelbtini)L.P. Nr. 58; tarp UAB „M. p.“ ir (duomenys neskelbtini) OU Nr. 27; tarp UAB „M. p.“ ir J-I S.C.“ Nr. 21; tarp UAB „M. p.“ ir SIA F. Nr. 2; tarp UAB „M. p.“ ir (duomenys neskelbtini) Nr. 55; tarp UAB „M. p.“ ir (duomenys neskelbtini) Nr. 56, paaiškino, kad pagal šias sutartis išrašytos PVM sąskaitos-faktūros įmonėms Prekybos namai „I.“, UAB (duomenys neskelbtini), Edinburgas Škotija, Jungtinė karalystė; F. SIA, Ryga, Latvija; F. LLC Nižnij Novgorod, Rusija, o ne atstovaujamoms įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ Lenkija, (duomenys neskelbtini), Ou Estija, (duomenys neskelbtini) Latvija, (duomenys neskelbtini) OU Estija, J-I S.C., Lenkija. Ryšio tarp siuntėjų ir atstovaujančius siuntėjus įmonių nustatyti negalima. Šios UAB „M. p.“ pateiktos sutartys specialisto išvados nekeičia. Kiek kartų UAB „M. p.“ direktorius per tiriamąjį laikotarpį pažeidė buhalterinį įstatymą, negali atsakyti, kadangi sąskaitos-faktūros įformintos vieną kartą per mėnesį už nenustatytą kiekį ūkinių operacijų, kai tuo tarpu kiekvienai ūkinei operacijai turėjo būti surašyta atskira sąskaita-faktūra (4 t., b. l. 139-140).
Specialistė I. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė specialisto išvadą ir paaiškino, jog atliekant tyrimą buvo remtasi įmonės buhalteriniais dokumentais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo apklausta Lenkijos įmonės atstovė. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį įmonės buhalterija turi būti aiški, suprantama vidaus ir išorės vartotojui. Šiuo atveju, muitinės deklaracijos buvo forminamos vienos įmonės vardu, o sąskaitos išrašomos kitos įmonės vardu, taigi trūksta informacijos nustatyti tarpininkus, įgaliotus asmenis, nėra sutarčių su įgaliotais asmenimis. Taigi nėra įmanoma nustatyti, kad tam tikros įmonės dėl prekių eksporto atstovavo patį prekių eksportuotoją. Turi būti sutartys, iš kurių matytųsi, kad atstovaujama pvz. Lenkijos ar Baltarusijos įmonei. Dabar neaišku, kam atliko tarpininkavimo paslaugas, nes bendrasis dokumentas, kuriai išrašyta sąskaita, neįformintas. Be to nėra galima surašyti vienos sąskaitos mėnesio gale. Pagal įstatymą sąskaita išrašoma iš karto po operacijos. Kadangi buvo išrašoma viena sąskaita, nėra atskleistas ūkinės operacijos turinys. Įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nors įmonė yra sudarius sutartį su apskaitos bendrove, tačiau vadovas pateikia pirminius dokumentus ir jis atsako už juos. Apskaitą tvarkanti įmonė tik suvesdavo juos į apskaitos registrą, ji neišrašinėdavo sąskaitų-faktūrų. Buhalterinė apskaita suvesta tvarkingai, visos sąskaitos-faktūros įtrauktos į registrą, įsiskolinimų nėra.
Iš pateiktų raštų ir atsakymų matyti, kad kaltinamojo gynėjas kreipėsi su prašymais suteikti informaciją į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gauti atsakymai, išaiškinimai dėl tarpininkavimo veiklos apskaitos ir muitinės tarpininko sąskaitos faktūros išrašymo bei pajamų pripažinimo (5 t., b. l. 88-106).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „M. p.“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant kaltinime nurodytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įvirtintų buhalterinę apkaitą reguliuojančių normų.
Byloje nustatyta, kad UAB „M. p.“ turi licenciją verstis muitinės tarpininko veikla. Bendrovės vadovas yra G. J.. Bendrovė 2015 m. gegužės 4 d. su UAB „L. LEZ t.“ yra sudariusi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15/05/04, pagal kurią UAB „M. p.“ išsinuomojo 60 m² ploto administracines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r.
Iš byloje esančių, specialisto išvadoje ir ekspertizės akte, muitinės informacinėje sistemoje nurodytų duomenų matyti, kad 2016-2017 metų laikotarpiu UAB „M. p.“ dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų yra sudariusi sutartis su (duomenys neskelbtini) OU; (duomenys neskelbtini) L.P.; (duomenys neskelbtini) OU; J-I S.C.; SIA F.; (duomenys neskelbtini); SIA (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 26 d. muitinės sistemoje buvo įformintos 62 eksporto procedūros ir 23 Sąjungos tranzito procedūros (2 su TIR knygele ir 21 su T1 tranzito-lydinčiuoju dokumentu), kai deklarantas yra UAB „M. p.“: 37 eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) OU, 2 eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini), 14 eksporto deklaracijų J-I S.C, 3 eksporto deklaracijos SIA (duomenys neskelbtini), 6 eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) OU. Tačiau pagal UAB „M. p.“ PVM sąskaitas-faktūras bendrovė 2016-2017 metais suteikė muitinės paslaugas UAB (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) L.P.; SIA F.; LLC F.; UAB V; UAB O; UAB P; OOO G; UAB S; SIA (duomenys neskelbtini); E LP; (duomenys neskelbtini); UAB O; UAB I; R OX P L.P.; M. B.
Taigi nėra aišku, kurią įmonę (eksportuotoją) atstovavo UAB (duomenys neskelbtini); LLC F.; UAB V; UAB O; UAB P; OOO G; UAB S; SIA (duomenys neskelbtini); E LP; (duomenys neskelbtini); UAB O; UAB I; R OX P L.P.; M. B. Kaip ir specialistė I. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, muitinės deklaracijos buvo įforminamos vienos įmonės vardu, o sąskaitos išrašomos kitos įmonės vardu, taigi trūksta informacijos nustatyti tarpininkus, įgaliotus atstovus. Nors kaltinamojo nurodymu, PVM sąskaitos-faktūros būdavo išrašomos ne tik patiems prekių eksportuotojams, bet ir ekspeditoriams ar vežėjams, t. y. įmonių tarpininkams, o šie duomenys muitinės sistemoje nevedami, jis tik pats žinodavo, kurių įmonių prekes ekspedijuoja atitinkamos įmonės, tačiau sutiktina tiek su specialistės, tiek su eksperto padarytoms išvadoms, kad UAB „M. p.“ apskaitos informacija vos dėl to nėra objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Iš tikrųjų, iš išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų nėra aišku, kokių įmonių teikiamomis prekėmis buvo atliekamos muitinės procedūros, kada jos atliktos, kokioms konkrečiai prekėms atliktos muitinės procedūros.
Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Muitinės parneris“ pardavimo dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros) nagrinėjamu laikotarpiu buvo surašyti po vieną už visą mėnesį, keliasdešimt ūkinių operacijų. Kaltinamojo nurodymu, jis išrašydavo vieną sąskaitą mėnesio gale tam pačiam klientui už keliasdešimt ūkinių operacijų, nes taip jam buvo patogiau, paslaugų kaina visada būdavo ta pati, jis paskaičiuodavo vilkikų skaičių, padaugindavo iš kainos už vieną vilkiką ir gaudavo bendrą mokėtiną sumą. Tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2, 6 dalis, PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta: 1) nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Bendra PVM sąskaita-faktūra gali būti įforminami visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai, už kuriuos prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tą patį kalendorinį mėnesį. Bendroje PVM sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodyti visi PVM sąskaitos-faktūros rekvizitai kiekvienam konkrečiam įvykusiam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, išskyrus bendrus šiems tiekimams (teikimams) PVM sąskaitos faktūros rekvizitus (išrašymo datą, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodą ir kt.). Šiuo atveju, UAB „M. p.“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nedetalizuojama, kurių įmonių prekėms, kada teiktos bendrojo administracinio dokumento paslaugos, logistikos paslaugos ir krovos darbų paslaugos, pilnai neatskleistas ūkinės operacijos turinys, todėl, teismo vertinimu, nesilaikyta ne tik įstatyme įvirtintų nuostatų, kad PVM sąskaita-faktūra išrašome nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, bet ir bendrai sąskaitai-faktūrai keliamų reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas po to, kai buvo gautas A. J. S. pareiškimas, kad nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 14 d. buvo suklastota sutartis tarp jo ir Lenkijos įmonės J-I S.C. dėl prekių pardavimo ir vežimo iš Lenkijos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, melagingai nurodant joje sutarties šalį – pardavėją J-I S.C., o pagal sutartį muitinės procedūras vykdė UAB „M. p.“. Todėl byloje didesnis dėmesys buvo skiriamas eksporto procedūroms, susijusioms su J-I S.C., išsiaiškinti.
Iš pateiktų įmonės buhalterijos dokumentų, specialistės išvadoje, ekspertizės akte nurodytų duomenų matyti, kad UAB „M. p.“ yra sudariusi sutartį su J-I S.C. dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų (4 t., b. l. 121-123). Kaltinamojo nurodymu, Lenkijos įmonė J-I S.C. tiekė produkciją Baltarusijos piliečiui A. J. S. ir PTC „S. T.“, o jo vadovaujama bendrovė atliko muitinės tarpininkavimo paslaugas. Kauno teritorinės muitinės pateiktais ir bendrovės buhalterijos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 26 d. UAB „M. p.“ įformino 11 eksporto deklaracijų, kur siuntėjas yra Lenkijos įmonė J-I S.C. ir gavėjas A. J. S. ir 3 deklaracijas, kur siuntėjas yra Lenkijos įmonė J-I S.C. ir gavėjas Baltarusijos įmonė PTC „S. T.“. Tačiau tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte konstatuota, kad bendrovė nėra surašiusi nei vieno pardavimo dokumento nei J-I S. C., nei A. J. S., nei PTC „S. T.“ vardu, todėl iš bendrovės apskaitos dokumentų nesimato, kad bendrovė būtų tiesiogiai turėjusi ūkinius santykius su nurodytais juridiniais asmenims ir A. J. S..
Kaltinamojo nurodymu, jo bendrovės klientas buvo Lenkijos bendrovės J-I S.C. prekių ekspeditorius, t. y. LLC „F.“, kurią atstovavo D. Š.. Tai jis kreipėsi į UAB „M. p.“ dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų, todėl ir PVM sąskaita-faktūra išrašyta LLC „F.“ vardu. Ši sąskaita apmokėta. Be to šioje sąskaitoje įtrauktos ir kitos paslaugos, t. y. ir už kitų LLC „F.“ krovinių išmuitinimą ir mėnesio gale išrašyta viena PVM sąskaita-faktūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 28 d. UAB „M. p.“ vadovas G. J. iš tikrųjų išrašė vieną PVM sąskaitą-faktūrą pirkėjui LLC „F.“ dėl bendrojo administravimo dokumento (BAD) IM/EX paruošimo ir logistikos paslaugų už 11 000 Eur sumą (3 t., b. l. 53), tačiau sutarties tarp UAB „M. p.“ ir LLC „F.“ dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų bylos medžiagoje nėra. Taigi byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad UAB „M. p.“ vadovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra susijusi su Lenkijos bendrovės J-I S.C. teiktais ir Lietuvos Respublikoje muitinės procedūras praėjusiais kroviniais Baltarusijos piliečiui A. J. S. ar PTC „S. T.“. Šią aplinkybę nurodė ir ekspertas ekspertizės akte. Pasak eksperto, byloje pateiktos tarpininko paslaugų sutartys, tarp jų ir sutartis su J-I S.C. neturi ryšio su prekių tiekimu Baltarusijos piliečio A. J. S. vardu ir deklaracijų pildymu. Pažymėtina ir tai, kad tarptautinių krovinių važtaraščiuose krovinio vežėjais nurodyti dar kiti asmenys, tarp jų kaip galimas vežėjas nė vienu atveju nenurodyta bendrovė LLC „F.“ (3 t., b. l. 59, 63, 67, 71, 75, 79, 83, 87, 91, 95, 99). Byloje įrodymų, kad šių prekių ekspeditorius buvo LLC „F.“ taip pat nėra. Kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos santykių su J-I S.C. ir tai, kad pagal Europos tyrimo orderį apklausta J-I S.C. direktorė V. S. parodė, kad bendrovė Baltarusijos piliečiui A. S. prekių neteikė, bendrovė net neprekiauja tokio asortimento produkcija.
Taigi, nors liudytoja J. G., ekspertas J. V. nurodė, jog visos įmonės vadovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros įmonės buhalterijoje yra apskaitytos, jos apmokėtos, įsiskolinimų nėra, tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, vis dėl to nėra pagrindo teigti, kad organizuojant ir tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą buvo laikomasi visų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. UAB „M. p.“ apskaitos informacija, teismo vertinimu, nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nėra pagrįsti apskaitos dokumentais. Iš bendrovės buhalterinių duomenų nėra įmanoma nustatyti su kuo vis dėl to bendrovė turėjo ūkinius santykius teikiant muitinės tarpininkavimo paslaugas pagal sutartį su J-I S.C., už kokių prekių bendrojo administravimo dokumento (BAD) IM/EX paruošimo ir logistikos paslaugas 2017 m. vasario 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra bendrovei LLC „F.“.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad dėl nustatytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių normų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „M. p.“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tikslinamas tik laikotarpis, nurodant laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes šiais ataskaitiniais metais ir buvo pildomos nagrinėjamojoje byloje analizuotos eksporto procedūros, išrašomas PVM sąskaitos-faktūros.
Byloje buvo keliamas klausimas dėl tinkamo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto. Analizuojant š į klausimą, nustatyta, kad UAB „M. p.“ sudarė Apskaitos paslaugų teikimo sutartis su UAB „A.“, pagal kurią UAB „A.“ įsipareigojo pagal UAB „M. p.“ pateiktus pirminius apskaitos dokumentus tvarkyti UAB „M. p.“ buhalterinę apskaitą, sudaryti finansines ataskaitas, atstovauti UAB „M. p.“ mokesčio administratoriaus institucijose ir Valstybinėse socialinio fondo draudimo valdyboje, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti UAB „M. p.“ konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais (3 t., b. l. 39-40). Taigi, UAB „A.“ įsipareigojo tik sudaryti finansines ataskaitas, apskaičiuoti mokesčius pagal UAB „M. p.“ pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o pats bendrovės vadovas G. J. buvo ir yra atsakingas už pirminių dokumentų, tarp jų ir PVM sąskaitų-faktūrų tinkamą išrašymą. Tai patvirtino ir byloje liudytoja apklausta buhalterė J. G.. Tai, kad pats vadovas išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras patvirtina byloje esančios UAB „M. p.“ PVM sąskaitos-faktūros. G. J. buvo atsakingas ir už sutarčių sudarymą, ką ir pats patvirtino bylą nagrinėjant teisme.
Teismo vertinimu, G. J. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes būtent jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Šiuo atveju, G. J. įmonės buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkiusiai buhalteriai pateikė neteisingas, neišsamias PVM sąskaitas-faktūras.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
G. J. padarė neatsargų nusikaltimą, veikiant nusikalstamai nerūpestingai, ankščiau jis neteistas, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 175, 176-180), yra dirbantis (4 t., b. l. 181). Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skiriama BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudos bausmė, jos dydį parenkant mažesnį, nei bausmės vidurkis. Baudos suma apskaičiuotina atsižvelgiant į MGL dydį, galiojusį iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 1 MGL prilyginant 37,66 Eur sumai.
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ji neskirtina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „M. p.“ buhalteriniai dokumentai, pateikti ekspertizės atlikimui ir esantys prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „M. p.“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL (3012,80 Eur) baudą.
Įpareigoti G. J. per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al.103, kabinetas 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Kaltinamajam kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „M. p.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „M. p.“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliaciniame skunde gali būti nurodytas prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.