- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-970-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į antstolę E. M. su skundu prašydamas panaikinti antstolės E. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2017 m. liepos 8 d. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, po šio skundo pateikimo atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, pakeisti pateiktą patvarkymą Marijampolės pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininko priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais iš skolininko yra išieškomos kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, esančių įstaigos Marijampolės pataisos namų sąskaitoje – nustatyti ribojimą leisti naudotis mėnesiui Vyriausybės nustatyta vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) 380 Eur suma įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Marijampolės pataisos namų parduotuvėje lėšomis.
2. Antstolė E. M. 2017 m. rugpjūčio 01 d. patvarkymu Nr. S3g-37848 atsisakė patenkinti skundą ir bylą persiuntė teismui. Nurodė, kad priėmė 2017-07-18 d. patvarkymą Nr. S3g-34732 dėl skolos išieškojimo ir 2017-07-18 Nr. S3g-34735 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigos sąskaitoje, nurodant įkalinimo įstaigai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatytais dydžiais, t.y. išskaityti kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą( MMA), o pagal kelis vykdomuosius dokumentus- ne daugiau 50 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Nurodo, kad teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, ne kartą pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje ( pvz., gaunamos iš artimųjų ) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (217-03-28 Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. 2S-292-368/2017, 2017-04-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartyse Nr. 2S-517-513/2017, Nr. 2S-517-513/2017). Nurodo, kad skolininkas nepateikia jokių dokumentų, įrodančių, kad Marijampolės pataisos namuose esančioje jo sąskaitoje yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Nuo patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje Nr. S3g-34735 parengimo dienos iki 2017-08-01 į antstolės depozitinę sąskaitą iš Marijampolės pataisos namų jokios piniginės lėšos pervestos nebuvo ir nėra, todėl jokių skolininkui grąžintinų lėšų antstolės depozitinėje sąskaitoje nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.
4. Teismas nurodė, kad 2017 m. liepos 18 d. priimtuose patvarkymuose, vadovaujantis CPK 733–743 straipsniais buvo aiškiai nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų piniginių išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, kadangi yra išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis ( CPK 736 str. 1d.1p.).
5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto, nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimalios mėnesinės algos. Taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
6. Teismas sprendė, kad antstolė 2017 m. liepos 18 d. priimtuose patvarkymuose vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė išskaitų dydį, atitinkantį numatytą CPK 668 straipsnio 1 dalyje, t. y. areštuoti skolininkui priklausančias lėšas, viršijančias Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, kas atitinka ir minėtą Kasacinio teismo suformuotą praktiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Išieškojimas negali būti atliekamas iš pajamų, kurios neviršija 1 MMA, ir jokios išimtys negalimos.
7.2. Apelianto artimųjų teikiama parama negali būti prilyginta darbo užmokesčiui ar kitoms pajamoms, todėl antstolė, vykdydama išieškojimą, negali pažeisti pareiškėjo teisių ir interesų.
7.3.Skundžiamas patvarkymas iš esmės apriboja apelianto teisę įsigyti būtiniausių maisto produktų ir kitų reikmenų, protezuoti dantis ir apmokėti už šias paslaugas.
8. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių pajamų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio, pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0(duomenys neskelbtini)pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduoto vykdomąjį raštą Nr.2-2330-169/2008 dėl išlaikymo išieškojimo pareiškėjo nepilnamečiam sūnui B. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 litų iki vaiko pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išieškotojos A. A. naudai (vykd. b.l. 108). Antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2017-07-18 priėmė patvarkymus Nr. S3g-34732 (vykd. b.l. 93) dėl skolos išieškojimo ir Nr. S3g-34735(vykd. b. l. 94) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietų įstaigos sąskaitoje, nurodant įkalinimo įstaigai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų CPK 736 straipsnyje nustatytais dydžiais, t.y. išskaityti kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. b. l. 94).
12. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), tačiau įstatyme nėra išimčių dėl išieškojimo tvarkos bei išskaitų dydžio, kai skola išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Tačiau nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, antstolis privalo laikytis tokių lėšų išieškojimo apribojimų.
13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių apelianto pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas.
14. Išskaitos iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gautų kaip artimųjų parama, atliekamos ta pačia tvarka kaip ir išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio arba jam prilygintų pajamų, t. y. CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaičiuojama 50 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu yra užvesta dėl periodinių išmokų išieškojimo, todėl iš pajamų, neviršijančių vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti iki 50 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame patvarkyme numatyti tokie patys išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydis kaip ir įstatyme, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolės E. M. veiksmai, kuriais išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gautų kaip artimųjų parama priklausančių lėšų, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl yra teisėti.
16. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais antstolės E. M. veiksmus dėl išieškojimo nukreipiamo į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.