- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2-385-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00213-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- E. Č.
- Trečiasis asmuo
- notarės D
- Ieškovas
- O. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui E. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia ir niekine nuo sudarymo datos ieškovės O. Š. ir atsakovo E. Č. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu V. Ž.. Jai nustatyta diagnozė (pagrindinė liga) - nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio, taip pat jai diagnozuoti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: alkoholio sukelta polineuropatija, encefalpatija, vangioji paraplegija, šlapimo nelaikymas. Juda tik neįgaliojo vežimėlyje, nevaikšto nuo 2007 metų. Atlikus galvos smegenų MRT 2010 metais nustatyta metabolinė encefalopatija. Nuo 2010 metų įvertintas 20 procentų nedarbingumo lygis. Teigia, jog besaikis alkoholio vartojimas sugriovė jos sveikatą, ji turi priklausomybę alkoholiui, kurį vartoja kiekvieną dieną. Jai reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi viena ir savarankiškai savimi pasirūpinti negali. Ją prižiūri sugyventinis V. Ž. bei sūnus R. Š., su kuriuo jos santykiai yra geri.
3. Teigia, jog 2019 m. lapkričio mėnesį ji nutarė savo sūnui R. Š. padovanoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jam priskirtą 140/1328 dalį žemės sklypo, ir paprašė, kad sūnus pasirūpintų visais dovanojimo sandoriui reikalingais dokumentais. Sūnui pradėjus tvarkyti dovanojimo sandoriui reikalingus dokumentus staiga paaiškėjo, kad nei butas, nei žemė jai asmeninės nuosavybės teise nebepriklauso, kadangi tiek butas, tiek žemė asmeninės nuosavybės teise įregistruoti atsakovo vardu pagal 2019-08-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau – Sutartis), kurią notarine tvarka patvirtino Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarė D. B.. Teigia, jog ji neatsimena, kad būtų sudariusi tokią Sutartį, neatsimena nei paties Sutarties sudarymo fakto, nei jokių konkrečių su Sutarties sudarymu susijusių aplinkybių. Atsakovas jai yra svetimas žmogus, jo nepažįsta, iki tariamos Sutarties sudarymo matė jį tik keletą kartų savo namuose, kai buvo girtaujama, jokių kitokių reikalų ir santykių su juo niekada neturėjo. Kiek pamena, atsakovas vieną dieną jai pasakė, kad gali ją nuvežti į polikliniką tam, kad būtų galima susitvarkyti kažkokius dokumentus dėl sveikatos ir po to gauti daugiau pinigų. Jis atvyko su taksi, vežimėliu nugabeno ją iki automobilio, kur davė jai tabletę. Ji tabletę nurijo ir daugiau nieko neprisimena, viskas vyko lyg per miglą - kažkur pasirašė kažkokius dokumentus manydama, kad yra poliklinikoje. Po to kažkur vartojo alkoholinius gėrimus, namo ją parvežė neblaivią, nesiorientuojančią aplinkoje. Pasirodo, kad būdama apsvaiginta ir nesąmoninga ji buvo nuvežta ne į polikliniką, o į notarų biurą, kur nesuvokdama savo veiksmų, greičiausiai ir pasirašė Sutartį, nors nesuvokė nei ką pasirašė, nei kodėl pasirašė.
4. Nurodo, jog ji niekada neketino ir neplanavo perleisti savo turto jokiam svetimam asmeniui, kadangi norėjo ir dabar nori, kad butas ir žemė priklausytų jos vieninteliam sūnui R. Š.. Jai nebuvo ir nėra reikalingas joks išlaikymas iš atsitiktinio ir svetimo asmens, su kuriuo jos nesieja jokie santykiai, kadangi jai padeda sūnus, be to dar gauna 418 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją kiekvieną mėnesį. Sutarties sudarymas jai nebuvo reikalingas ir neduoda jokios naudos. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos yra sudaręs ne su ja viena, ji yra trečias žmogus, su kuriuo atsakovas yra sudaręs tokią sutartį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio prašė netenkinti. Nurodė, jog ieškovė ginčija sandorį, kurį ji sudarė nesuvokdama savo veiksmų reikšmės, todėl atsakovas mano, jog ieškovė negalėjo pati surasti advokatą ir nuvykti pas jį asmeniškai pasirašyti teisinių paslaugų sutarties, todėl yra prielaida manyti, jog ir teisinių paslaugų sutartį su advokatu ir ieškinį galimai pasirašė savo veiksmų reikšmės negalėjusi suprasti ieškovė.
Šalies argumentai
6. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad turi priklausomybę alkoholiui ir alkoholį vartoja kiekvieną dieną galimai kartu su sugyventiniui V. Ž. ir sūnumi R. Š.. Taigi ieškovė skatinama vartoti alkoholį. Pagal ieškinio turinį ieškovė pakeitė savo valią sūnaus iniciatyvą, kuris nori, kad turtas būtu padovanotas jam. Ieškovė neprisimena sutarties sudarymo aplinkybių, bet aiškiai prisimena, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir kaip grįžo namo. Ieškovei atvykus pas notarę ji neturėjo mąstymo sutrikimų, buvo puikiai mąstanti, abejonių dėl valios ar mąstymo sutrikimų, apsvaigimo nekilo. Sandoris buvo tvirtinamas pas notarą, kuris prieš tvirtindamas sandorius privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo notarė D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio prašė netenkinti. Nurodė, jog pirmą kartą į Vilniaus m. 7 notarų biurą ieškovė, lydima atsakovo, atvyko galimai 2018 m. birželio mėn., tikslios datos neprisimena. O. Š. buvo visiškai girta, atsakovas ją atvežė neįgaliojo vežimėlyje. Kadangi ieškovė buvo aiškiai apsvaigusi nuo alkoholio, notarė pasiūlė jai su atsakovu atvykti kitą kartą, kai išsiblaivys. Sekantį kartą O. Š., lydima atsakovo, neįgaliojo vežimėlyje atvyko į biurą 2018 m. rugsėjo 6 d. Ji buvo blaivi, vadino atsakovą E., paaiškino, kad mėgsta išgerti, jos sveikata bloga, vaikščioti sunku, jai reikalinga pagalba, priežiūra, todėl norėtų sudaryti sutartį su E., kad ji perleis jam savo turtą, o jis ją iki gyvos galvos prižiūrės, išlaikys ir ja rūpinsis. Tačiau užsakius ir gavus reikalingus sutarčiai parengti dokumentus O. Š. dingo ir pasirodė biure tik 2019 m. rugpjūčio 26 d. kartu su atsakovu, kuris ją atvežė neįgaliojo vežimėlyje. O. Š. buvo blaivi, neapsvaigusi, puikiai suvokė kur yra ir ką daro, juo labiau, kad sutarties pasirašymas iš esmės buvo jau anksčiau prasidėjusio proceso tęsinys. Ginčijama sutartis buvo sudaryta, šalių perskaityta ir pasirašyta. Ieškovė bendravo su atsakovu kaip su senu pažįstamu, buvo patenkinta ir viską puikiai suprato.
8. Teigia, jog notarė gyvai bendravo su O. Š. prieš pasirašant ginčijamą sutartį, jokių abejonių dėl jos sugebėjimo suvokti savo veiksmų, taip pat sudaromų sutarčių esmę ir prasmę jai nekilo. Notaras tikrina sutarties šalių veiksnumą dviem būdais - dokumentiniu (patikrina, ar asmuo nėra įrašytas neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre) ir tiesioginio kontakto – susitinka su asmeniu iki sutarties sudarymo, bendrauja su juo, užduoda tam tikrus klausimus. Teigia, jog šiuo atveju notarė, tvirtindama nurodytą sutartį, savo pareigą atliko tinkamai: patikrino duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, tinkamai išaiškino ieškovei atliekamų notarinių veiksmų esmę ir prasmę, uždavė jai papildomų klausimų, kad įsitikintų kokia yra jos valia, ar ji suvokia savo veiksmų prasmę. Po nurodytų veiksmų atlikimo notarei nekilo jokių abejonių kad ieškovė visiškai suvokia ginčijamo sandorio sudarymo teisines pasekmes ir jų siekia. O. Š. paaiškino, kad ji serga, jaučiasi blogai, jai sunku pačiai apsitarnauti, jai reikalinga pagalba ir priežiūra, o atsakovas yra sveikas, turi pinigų ir gali jai padėti. Siekdama užtikrinti O. Š. teises, notarė pasiūlė į sutartį įtraukti sąlygą, kad ji iki gyvos galvos turi teisę neatlygintinai naudotis perleidžiamu turtu ir jame gyventi .(sutarties 2.4. p.). Pokalbio metu ieškovė atsakinėjo į klausimus adekvačiai, orientavosi aplinkoje, suprato, kur ji yra ir ką daro, neatrodė nei girta, nei apsvaigusi, alkoholio kvapo iš burnos nesijautė.
9. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, jog atstovavimo sutartį su advokatu pasirašė kartu su sūnumi R. Š., jos veiksnumas nėra apribotas. Alkoholio vartoti jos neskatina nei sugyventinis, nei sūnus, tai yra atsakovo niekuo nepagrįsta prielaida. Kaip matyti iš trečiojo asmens atsiliepimo, antrą kartą (2018 m. rugsėjo 6 d.) sandoris taip pat nebuvo sudarytas, todėl darytina išvada, kad atsakovui pavyko trečią kartą, kuomet jis pasinaudojo jos padėtimi 2019 m. rugpjūčio 28 d. duodamas jai tabletę iki ginčo sutarties galimo sudarymo, tokiu būdu siekdamas įtakoti jos valią sau palankia linkme, ir tuo pačiu metu nesukelti įtarimų notarei, nes nuo jos nesklido alkoholio kvapas ir nebuvo kitų alkoholio poveikio, išreikšto fiziškai. Teigia, jog ginčijamas sandoris absoliučiai neužtikrina jai jokio naudingumo, kadangi butas priklausė jai, tai buvo vienintelis jos nekilnojamasis turtas, jos gyvenamosios vietos garantija, o sudariusi ginčo sutartį su svetimu asmeniu šią garantiją prarado kartu su turtu. Atsakovas ginčo sutartyje nustatytų prievolių jos atžvilgiu tinkamai nevykdo ir nevykdė, ir jos neišlaiko ir neišlaikė. Jai nereikalingas svetimas žmogus, kai Vilniaus mieste gyvena jos sūnus, kuris jai gali suteikti visokeriopą pagalbą ir išlaikymą be jokios sutarties.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad turi priklausomybę alkoholiui ir alkoholį vartoja kiekvieną dieną. Iš pateiktų procesinių dokumentų turinio galima padaryti išvadą, kad ieškovę aprūpina alkoholiu jos sugyventinis V. Ž. ir sūnus R. Š., kas aiškiai parodo, kad ieškovės valia yra paveikta trečiųjų asmenų.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
11. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė O. Š. ir atsakovas E. Č. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (Ieškinio priedas Nr. 2, toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki gyvos galvos išlaikyti ieškovę ir suteikti teisę jai gyventi perduotame Daikte1 bei neatlygintinai naudotis Daiktu1 ir Daiktu2, o ieškovė perleido atsakovui Butą/Patalpą – Butą, (duomenys neskelbtini) (Daiktas1) ir 140/1328 dalį Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Daiktas2). Atsakovas taip pat įsipareigojo suteikti ieškovei pilną priežiūrą ir kitokią pagalbą, jei to reikalauja jos sveikata, suteikti ir kitas būtinas paslaugas, maitinimą, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, palaidoti šeimos kapavietėje (Sutarties 5.2.2 – 5.2.7 punktai).
12. Ieškovė prašo pripažinti Sutartį negaliojančia ir niekine nuo sudarymo datos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 1.89 straipsnio pagrindu ir nurodė, jog Sutartį notarų biure pasirašė būdama apsvaiginta ir nesąmoninga, nesuvokdama savo veiksmų.
13. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).
14. Šiuo atveju aplinkybės, kad ieškovė daug metų yra priklausoma nuo alkoholio, nėra ginčijamos, tai patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktas Medicinos dokumentų išrašas (Ieškinio priedas Nr. 1), kuriame konstatuota, jog ieškovė diagnozuota nervų sistemos degeneracija sukelta alkoholio. Aplinkybes apie ieškovės priklausomybę nuo alkoholio patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – ieškovės sūnus R. Š., sesuo A. K., sugyventinis V. Ž.. Tačiau byloje įrodymų, kad būtent ginčijamos Sutarties sudarymo metu ieškovė buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nėra, to nepatvirtino ir aukščiau nurodyti apklausti byloje liudytojai. Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą ir įrodinėtinas aplinkybes byloje buvo paskirta ambulatorinė pirminė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikus teismo ekspertai pateikė išvadas, kad ieškovei O. Š. Sutarties pasirašymo metu konstatuojamas žalingas alkoholio vartojimas, tačiau pagal savo psichikos būklę ji tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; žalingas alkoholio vartojimas yra vertinamas kaip nuolatinis – persistuojantis sutrikimas, kuris netrikdo asmens gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (popierinės bylos l. 28-33). Trečiasis asmuo notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė, pasirašydama Sutartį, atsakinėjo į klausimus adekvačiai, orientavosi aplinkoje, suprato kur ji yra ir ką daro, neatrodė nei girta, nei apsvaigusi, alkoholio kvapo iš burnos nesijautė. Liudytojas A. D., apklaustas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jis kartu su atsakovu nuvežė ieškovę pas notarę, o ieškovė, pasirašydama Sutartį, girta nebuvo.
15. Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė Sutartį sudarė ne laisva valia, kieno nors verčiama. Kaip matyti, ginčijamos Sutarties pabaigoje yra nurodyta, kad ši Sutartis Šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta, savo parašo autentiškumo ieškovė neginčija. Be to ši Sutartis ieškovei buvo balsiai žodžiu notaro išversta į jai suprantamą rusų kalbą ir Sutarties pasekmės notaro išaiškintos rusų kalba, todėl sunkiai įtikėtina, jog notarė šiuos veiksmus būtų atlikusi asmeniui, kuris nesiorientuoja aplinkoje ir nesuvokia kur jis yra. Tokiu būdu teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie tai, jog pasirašydama Sutartį ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovės argumentai apie tai, jog ji buvo apsvaiginta kokia tai tablete taip pat yra niekuo neparemti, byloje nėra duomenų, jog ieškovė dėl to būtų kreipusi į policiją ir dėl tokių atsakovo veiksmų būtų pradėtos koks nors ikiteisminis tyrimas.
16. Teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus ir apie tai, jog ji savo turto nesiruošė perleisti atsakovui. Kaip nurodė trečiasis asmuo, ieškovė su atsakovu pas ją buvo atvykusi tris kartus: pirmą kartą galimai 2018 m. birželio mėn. ji atvyko būdama girta, todėl jai buvo pasiūlyta atvykti kitą kartą; antrą kartą O. Š. lydima atsakovo neįgaliojo vežimėlyje atvyko į biurą 2018 m. rugsėjo 6 d., tuomet ji buvo blaivi, vadino atsakovą E., notarei paaiškino, kad jos sveikata bloga, vaikščioti sunku, jai reikalinga pagalba, priežiūra, todėl norėtų su juo sudaryti sutartį, kad ji perleis jam savo turtą, o jis ją iki gyvos galvos prižiūrės, išlaikys ir ja rūpinsis; trečią kartą jau atvyko su atsakovu pasirašyti Sutartį, ir kaip nurodyta aukščiau, vėl gi savo noru ir būdama blaivi, suprasdama savo veiksmų reikšmę ją pasirašė. Šiuos trečiojo asmens paaiškinimus patvirtino ir byloje apklausti atsakovas, taip pat liudytojas A. D., kuris ieškovę pažįsta daugiau nei 30 metų, bei liudytojas V. Ž., kuris paaiškino, jog važiavo kartu su ieškove, atsakovu ir A. D. į Migracijos tarnybą, kur ieškovei buvo išduota nauja tapatybės kortelė. Taigi, toks ieškovės veiksmų nuoseklumas parodo jos konkretų tikslą sudaryti Sutartį, ir ją sudaryti būtent su atsakovu, o ne padovanoti savo turtą sūnui.
17. Ieškovė nurodė, jog Sutarties sudarymas jai nebuvo reikalingas ir neduoda jokios naudos. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, kadangi ieškovė, sudariusi Sutartį, savo gyvenamosios vietos neprarado, ja gali naudotis iki gyvos galvos, tuo tarpu pagal Sutartį, minėta, atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei pilną priežiūrą ir kitokią pagalbą, jei to reikalauja jos sveikata, suteikti ir kitas būtinas paslaugas. Tokiu būdu ieškovė užsitikrino ir gyvenamąją vietą ir tai, kad ateityje ja bus tinkamai pasirūpinta. Tai, kad šiuo metu ieškove galimai rūpinasi ir sūnus, nesudaro pagrindo panaikinti šalių laisva valia sudarytą Sutartį.
18. Ieškovė ieškinyje kaip pagrindą panaikinti Sutartį nurodė ir CK 1.91 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos buvo sudaręs ne su ja viena, todėl jos nuomone atsakovas, pasinaudojęs tuo, kad ji pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu, apgaule užvaldė jos turtą, apsvaiginęs ją neaiškios kilmės tablete. Teismo vertinimu ta aplinkybė, jog atsakovas yra sudaręs ne vieną panašią sutartį su kitais asmenimis, negali būti pagrindu pripažinti atsakovą panaudojus apgaulę ieškovės atžvilgiu sudarant ginčijamą Sutartį. Minėta, byloje nėra duomenų, jog ieškovė dėl atsakovo veiksmų būtų kreipusi į teisėsaugos organus ir prašytų jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Atsakovo veiksmai kituose sandoriuose nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie šioje byloje nėra tiriami. Kadangi ieškovė neginčija Sutarties dėl jos netinkamo vykdymo iš atsakovo pusės, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
19. Tokiu būdu teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, jos argumentai yra deklaratyvūs, neparemti byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo.
20. Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės - atsakovo naudai 1 000,00 Eur, trečiojo asmens naudai – 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės O. Š. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovo E. Č. naudai 1 000,00 Eur, trečiojo asmens notarės D. B. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.