Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-40-312-2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-02-14
Bylos Nr.: 1A-40-312-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-38-1-00052-2007-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
Nuteistasis: K. S.
Advokatai: Jolita Vilutytė

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-40/2013

Teisėjas Audrius Cininas Teisminio proceso Nr.1-38-1-00052-2007-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.6.; 1.2.17.7.; 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.2.; 2.2.4.3.; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,gynėjai advokatei Jolitai Vilutytei,nuteistajam K. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 25 str. 3 d. 203 str. 2 d. ir nubaustas 70 MGL dydžio, t. y. 9100,00 Lt bauda.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 202 str. 1 d., ir nubaustas 140 MGL dydžio, t. y. 18 200,00 Lt bauda

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 200 MGL dydžio, t. y. 26 000,00 Lt bauda.

Nuosprendžiu iš K. S. į valstybės pajamas priteista 1330,76 Lt cigarečių saugojimo išlaidoms atlyginti ir 455,00 Lt cigarečių utilizavimo išlaidoms atlyginti.

Kito kaltinamojo baudžiamojoje byloje V. J. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad, jis veikdamas išankstine tiesiogine tyčia kartu su grupės nariais, turėdamas bendrą visiems grupės nariams savanaudišką tikslą, organizuotos grupės nario A. D. ir jo nurodymu, planuojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, pavedė organizuotos grupės nariui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, sukurstyti asocialius ar menką išsilavinimą turinčius asmenis steigti įmones ir tapti jų įmonių statytiniais direktoriais. Pastarasis, vykdant nusikalstamą susitarimą, organizuotos grupės nariams finansuojant, už piniginį atlygį sukurstė: A. K. 2006 m. gruodžio 6 d. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „Volmitra", įmonės kodas 300622763, adresu Krivių g. 35-14, Vilnius ir tapti jos statytiniu direktoriumi, E. K. 2006 m. gruodžio 20 d. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „Britanas“, įmonės kodas 300626644, adresu Naugarduko g. 25-75, Vilnius, ir tapti jos statytiniu direktoriumi, V. S. 2007 m. vasario 27 d. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „EGMT“, įmonės kodas 300652646, adresu Birbynių g. 4, Vilnius, ir tapti jos statytiniu direktoriumi, P. T. 2007 m. balandžio 25 d. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „Oltana“, įmonės kodas 300713711, adresu Verkių g. 109, Vilnius, ir tapti jos statytiniu direktoriumi, V. C. 2007 m. gegužės 3 d. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „Dilvita“, įmonės kodas 300787601, adresu Didlaukio g. 19-40, Vilnius, ir tapti jos statytiniu direktoriumi, A. K. 2007 m. spalio 30 d. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „Saugina“, įmonės kodas 301189539, adresu Birbynių g. 4, Vilnius, ir tapti jos statytiniu direktoriumi, V. A. 2007 m. lapkričio 9 d. įsigyti neketinančios vykdyti teisėtą veiklą UAB „Vilingra“ visas akcijas, įmonės kodas 300116367, adresu Algirdo g. 19, Vilnius, ir tapti jos statytine direktore, bei perėmė minėtų įsteigtų įmonių dokumentus ir antspaudus. Taip pat, A. D. per V. Z. (kuris nežinojo apie planuojamus daryti nusikaltimus, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 212 str. 2 d.)) 2006 m. spalio 18 d., už piniginį atlygį sukurstė G. A. įsigyti neketinančios vykdyti teisėtą veiklą visas UAB „Mikapo“ akcijas, įmonės kodas 124085711, adresu Šv. Mykolo g. 12-4, Nemenčinė, Vilniaus raj., ir tapti jos statytiniu direktoriumi, už piniginį atlygį Vilniaus mieste, 2007 m. gegužės 30 d., sukurstė A. J. įsteigti neketinančią vykdyti teisėtą veiklą IĮ „Janauda“, įmonės kodas 300858087, adresu Birbynių g. 4, Vilnius, bei perėmė visus minėtų įmonių dokumentus, antspaudus.

Tokiu būdu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, suorganizavo juridinių asmenų, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti įsteigimą ir vadovavimą jiems.

K. S., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, - neteisėtai veiklai vykdyti įsteigtų įmonių IĮ „Oltana“, IĮ „Dilvita“, IĮ „Britanas“, IĮ „Janauda“ ir IĮ „EGMT“ vardu versliškai ir stambiu mastu organizuoti komercinę veiklą, neturint jai licencijos, kuriai ji reikalinga, t. y., tabako gaminių cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), paslėptų santechninėje įrangoje - vandens šildymo katiluose, išvežimą pardavimui į Didžiąją Britaniją, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, bei pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis kaip pagalbininkus, atliko planuojamai nusikalstamai veiklai vykdyti parengiamuosius veiksmus, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. kovo 15 d., per 10 kartų iš UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvių įsigijo 38 vnt. vandens šildymo katilų, į kuriuos buvo slepiami tabako gaminiai - cigaretės, organizavo krovininį transportą „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurių pagalba buvo vežami krovinių transportavimo įmonėms vandens kaitinimo katilai su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“, vežamos gofruoto kartono dėžės; A. D. nurodymu V. Z., nežinodamas apie planuojamą nusikalstamą veiklą, 2006 m. spalio 18 d., statytinio asmens vardu įsteigė UAB „Mikapo“, kurios vardu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Didžiosios Britanijos buvo grąžinami tie patys (jau be cigarečių „Marlboro“) vandens kaitinimo katilai, pritaikyti juose slėpti cigaretes, pakartotinam jų panaudojimui, taip pat, A. D. IĮ „Britanas“ vardu 2007 m. vasario 9 d., 2007 m. balandžio 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė pagaminti gofruoto kartono dėžes (konstrukcija pagal FEFCO 0201. Matmenys: 570x570x1150 mm.), iš viso 540 vnt., į kurias buvo patalpinami vandens šildymo katilai su juose paslėptomis cigaretėmis, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, pats ir pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kaip pagalbininkus, 2006 m. spalio 8 d. išgalvoto asmens A. L. vardu išsinuomojo garažo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2007 m. sausio 18 d. IĮ „Volmitra“ vardu iš UAB „Ergo Lietuva Investicija“ išsinuomojo komercines patalpas, adresu Algirdo g. 9A. Vilniuje; 2007 m. balandžio 26 d. IĮ „EGMT“ vardu išsinuomojo komercines patalpas, adresu Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. 2007 m. rugpjūčio 3 d. prisistatydamas IĮ „Oltana“ darbuotoju išgalvota pavarde „A. V.“, išsinuomojo garažo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), boksas Nr. 131, Vilniuje, melagingai prisistatydamas IĮ „Britanas“ vadybininku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmė A. D. užsakytas gofruoto kartono dėžes.

Tokiu būdu, jis su organizuotos grupės nariais - A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, atlikęs parengiamuosius veiksmus, neteisėtai veiklai vykdyti įsteigtų IĮ „Oltana“, IĮ „Dilvita“, IĮ „Britanas“, IĮ „Janauda“ ir IĮ „EGMT“ vardu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 10 str. 1 d. reikalavimą, kad ,,Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas“, Įstatymo 14 str. 1 d. reikalavimą, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims, taip pat Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis komercine ūkine veikla, filialams (toliau - užsienio juridinių asmenų filialas) parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais...“, Įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. reikalavimą, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius: „be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose. Gabenant tabako gaminius privaloma turėti gabenimo dokumentus arba tabako gaminių įsigijimą patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus“, bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 14 str. 7 p. reikalavimą, kad „Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo“, 14 str. 8 p. reikalavimą, kad „Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių pardavėjas, prieš taip išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas prekes“, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent, kad jis, kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, atlikdamas iš anksto pasiskirstytus vaidmenis, organizavo minėtų cigarečių vežimą bei apmokėjimą už jų išvežimą pardavimui į Didžiąją Britaniją: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 182 751 vnt. (9 137 pakelių x 4,07 Lt = 37 187,59 Lt vertes) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. balandžio 6 d., bei organizavo minėtų cigarečių paslėpimą, patalpinant jas į vandens šildymo katilus; A. D. melagingai prisistatydamas, kaip IĮ „Britanas“ direktorius, pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu, elektroniniu paštu, 2007 m. balandžio 5 d., sudarė IĮ „Britanas“ vardu su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienkartinę krovinio gabenimo sutartį dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo automobilį „Ford Transit“, kuriuo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nebuvo žinoma apie jų nusikalstamus veiksmus, pristatė minėtą krovinį - 8 vnt. vandens šildymo katilų su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“, įpakuotų į 8 vnt. gofruoto kartono (konstrukcija pagal FEFCO 0201. Matmenys: 570x570x1150 mm.) dėžes. Tokiu būdu, 2007 m. balandžio 6 d. IĮ „Britanas“ vardu, neturint licenzijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežė 182 751 vnt. (9137 pakelių, 37 187,59 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje neegzistuojančiai firmai K. L. export; ofice 12. West ferry road 26, E 14 8SS, London;

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose, įsigijo 373 756 vnt. (18 687 pakelių x 4,07 Lt = 76 056,09 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. gegužės 18 d. ir 2007 m. gegužės 31 d., bei organizavo minėtų cigarečių paslėpimą į vandens šildymo katilus; A. D. melagingai prisistatydamas, kaip IĮ „EGMT“ vadybininkas, pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu, elektroniniu paštu, 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. gegužės 31 d., sudarė IĮ „EGMT“ vardu su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pervežimo užsakymus dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo automobilį „Ford Transit“, kuriuo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nebuvo žinoma apie jų nusikalstamus veiksmus, pristatė minėtus krovinius - 16 vnt. vandens šildymo katilų su juose paslėptomis 182 751 vnt. (9137 pakelių 37 187,59 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“, įpakuotų į 16 vnt. gofruoto kartono (konstrukcija pagal FEFCO 0201. Matmenys: 570x570x1150 mm.) dėžių, taip pat 182 320 vnt. (9116 pakelių, 37 102,12 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ paslėptų 12 vnt. vandens šildymo katilų, įpakuotų į 12 vnt. gofruoto kartono (konstrukcija pagal FEFCO 0201. Matmenys: 570x570x1150 mm.) dėžių. Tokiu būdu, per du kartus, 2007 m. gegužės 18 d. bei 2007 m. gegužės 31 d. IĮ „EGMT“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežė 373 756 vnt. (18 687 pakelių x 4,07 Lt = 76 056,09 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje neegzistuojančiai firmai ND UK LTD. 49 KNIGHTHEADPOINT THE QUARTERDLCK GB-E14 8SS LONDON UNITED KINGDOM;

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose, įsigijo 523 720 vnt. (26 186 pakelių x 4,07 Lt = 106 577,02 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. liepos 20 d., bei organizavo minėtų cigarečių paslėpimą į pakuotes su maisto produktais. A. D. melagingai prisistatydamas kaip IĮ „Dilvita“ atstovas, pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu, elektroniniu paštu, 2007 m. liepos 17 d., IĮ „Dilvita“ vardu, su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio gabenimo užsakymą dėl maisto produktų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo minėto krovinio pakrovimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į A. L. transporto paslaugų įmonei priklausantį automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris jį pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimesniam jo išvežimui į Didžiąją Britaniją (tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu, 2007 m. liepos 20 d., IĮ „Dilvita“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nebuvo žinoma apie jų nusikalstamus veiksmus, išvežė 523 720 vnt. (26 186 pakelių, 106 577,02 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje realiai neegzistuojančiai firmai CAPHILL LTD, 18A TERLING CLOSE. E11 3NP, LONDON.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupes nariais A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose, įsigijo 276 680 vnt. (13 834 pakelių x 4,07 Lt = 56 304,38 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikė iki 2007 m. rugsėjo 10 d., bei organizavo minėtų cigarečių paslėpimą į vandens šildymo katilus. A. D. melagingai prisistatydamas, kaip IĮ „Oltana“ atstovas, pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu, elektroniniu paštu, faksu 2007 m. rugsėjo 7 d., IĮ „Oltana“ vardu, su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė užsakymą - sutartį dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo minėto krovinio pakrovimą iš IĮ „Oltana“ vardu išnuomoto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), boksas Nr. 131, Vilniuje, į UAB „Vilniaus tranzitas“ priklausantį automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo gabenimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, 2007 m. rugsėjo 10 d., IĮ „Oltana“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nebuvo žinoma apie jų nusikalstamus veiksmus, išvežė 276 680 vnt. (13 834 pakelių x 4,07 Lt = 56 304,38 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje realiai neegzistuojančiai firmai TEFCOM LTD, 501 SUITE, 3 72 OLD STREET, EC1V 9LT, LONDON.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 500 000 vnt. (25 000 pakelių x 4,07 Lt = 101 750,00 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. spalio 28 d., bei organizavo minėtų cigarečių paslėpimą tarp konservuotų daržovių krovinio. A. D. melagingai prisistatydamas, kaip IĮ „Janauda“ atstovas, pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu bei faksu, 2007 m. spalio 17 d., IĮ „Janauda“ vardu, su transporto paslaugas tiekiančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio gabenimo užsakymą dėl maisto produktų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis, koordinuodamas veiksmus su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, organizavo minėto krovinio pristatymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, 2007 m. liepos 20 d., IĮ „Janauda“ vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nebuvo žinoma apie jų nusikalstamus veiksmus, išvežė 500 000 vnt. (25 000 pakelių x 4,07 Lt = 101 750 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiosios Britanijos firmai BALTIKA FOODS Ltd., 125 CANTERBURY STREET, GILINGHAM, ME7 5TT.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį, bei jį išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas laikė nustatytu, jog K. S., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia kartu su grupės nariais, turėdamas bendrą visiems grupės nariams savanaudišką tikslą, organizuotos grupės nario A. D. ir jo nurodymu, planuojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, pavedė organizuotos grupės nariui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, sukurstyti asocialius ar menką išsilavinimą turinčius asmenis steigti įmones ir tapti jų įmonių statytiniais direktoriais, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o nuteistojo kaltės steigiant fiktyvias bendroves, nėra. Jokie įrodymai teisme nebuvo surinkti, t. y. nei vienas iš apklaustų asmenų, steigusių bendroves (V. S., V. C., A. K., E. K., G. A. ir kt.) nenurodė nuteistąjį pažinoję ar sutikę, atlikdami bet kokius bendrovių steigimo veiksmus. Jokių rašytinių ar daiktinių nuteistojo kaltės šiame epizode įrodymų nėra. Taigi, teismo išvada nėra objektyvi ir pagrįsta įrodymais. Tokiu būdu, teismas neteisėtai inkriminavo nuteistajam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 202 str. 1 d., dėl kurios padarymo jis buvo pripažintas kaltu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Nuteistojo manymu, jo kaltė įvykdžius minėtą nusikalstamą veiką, nepagrįsta jokiais byloje pagrįstais dokumentais, todėl jis yra nuteistas nepagrįstai, priėmus byloje šališką bei neteisėtą nuosprendį. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik pakartojo kaltinamojo akto tezes, nežiūrint į tai, jog surašant kaltinamąjį aktą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1 d. 3 p nuostatos, įpareigojančios detaliai aprašyti nusikalstamą veiką (vieta, laikas, būdai). Įtariamasis bei vėliau kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis įtariamas/kaltinamas, tuo tarpu iš kaltinimo neaišku, kokius konkrečiai veiksmus nuteistasis buvo kaltinamas atlikęs - teigiama, jog jis „tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. D. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, - neteisėtai veiklai vykdyti įsteigtų įmonių IĮ „Gitana“, IĮ „Dilvita“, IĮ „Britanas“, IĮ „Janauda“ ir IĮ „EGMT“ vardu versliškai ir stambiu mastu organizuoti komercinę veiklą, neturint jai licencijos, kuriai ji reikalinga, t. y. tabako gaminių cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), paslėptų santechninėje įrangoje - vandens šildymo katiluose, išvežimą pardavimui į Didžiąją Britaniją, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, bei pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis kaip pagalbininkus, atliko planuojamai nusikalstamai veiklai vykdyti parengiamuosius veiksmus“, t. y. nuteistajam nėra žinoma, kokius konkrečiai veiksmus jis buvo kaltinamas atlikęs ir už kokius yra nuteistas – yra nurodomos tik frazės „vykdydamas nusikalstamą veiką“, pasiteikdamas asmenis“, „atliko parengiamuosius veiksmus“, tačiau nuteistajam iki šiol nežinoma, nuo kokio kaltinimo jis privalėjo gintis - kokius konkrečiai veiksmus, kada ir kur atliko, kam ir kokius davė nurodymus, kaip ir kada „rengėsi“ nusikaltimams – t. y. nuteistojo tariamai kalti veiksmai nėra įvardinti, tuo grubiai pažeidžiant jo nekaltumo prezumpciją.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo tik tą aplinkybę, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. kovo 15 d., per dešimt kartų iš UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvių įsigijo 38 vnt. vandens šildymo katilų, į kuriuos buvo slepiami tabako gaminiai - cigaretės - tačiau teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog nuteistasis „Senukų prekybos centre“ pirktus vandens šildytuvus realizavo, parduodamas juos prekeiviui iš Lenkijos, be to, nuteistojo manymu, byloje užfiksuoti boileriai net nėra tos pačios rūšies, kaip jo įgyti minėtame prekybos centre. Vien tik tokio sutapimo pagrindu jis negali būti nuteistas, nes jo pirkti vandens šildytuvai negalėjo būti naudoti nusikalstamoje veikoje, nes buvo pirkėjo išgabenti į kitą valstybę perpardavimo tikslais.

Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas laikė nustatyta nuteistojo kaltę, motyvuodamas tuo, jog byloje yra jo telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose jis tariamai domisi nusikalstamų veiksmų eiga. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, neteisėtai nevertino jo pateiktų duomenų apie tai, jog savo bendrovių veikoje naudojo pakankamai brangias kartonines dėžes, kurias A. D. jam leisdavo paimti neatlygintinai po to, kai kažkokie jo kroviniai grįždavo į Lietuvą, ir to, jog A. D. siekdamas, kad jo atžvilgiu būtų nutraukta ši byla, galėjo nepagrįstai apkalbėti kitus asmenis, tame tarpe ir nuteistąjį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, esą nuteistojo kaltę patvirtina tai, jog A. D. nurodė, kad „K. S. taip pat, esant reikalui, kalbėjo dėl šildymo boilerių, kartoninių dėžių gavimo, šildymo boilerių paruošimo cigarečių patalpinimui ir t. t.“, nors A. D., nuteistojo įsitikinimu, apkalbėdamas jį, niekaip nepatikslino šių aplinkybių, nekonkretizavo kada, kur ir ką konkrečiai nuteistasis atliko. Taigi, nuo šio melo nuteistasis gali gintis tik paneigdamas jį, bet negali pateikti teismui jokių konkrečių duomenų, nes jam nežinoma, kokias aplinkybes jis turi paneigti.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad D. G. jam pažįstamas kaip skolininkas, todėl gali būti neobjektyvus ir nešališkas jo atžvilgiu. Teismo nuosprendyje nurodyta, jog D. G. paaiškinęs, kad „pokalbyje Nr. 01, pokalbio data 2007 m. rugsėjo 20 d., laikas 17:37 val. – jis atpažįsta savo balsą, čia jis bendrauja su K. S.. Perklausęs šį pokalbį, gali pasakyti, kad K. S. jį informuoja apie atvykstantį eilinį krovinį su cigaretėmis, po to K. S. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad sugrįžtančios iš Anglijos dėžės, kuriose patalpinti grąžinami tušti kaitinimo boileriai, labai sugadintos ir jų negalima panaudoti juos vėl siunčiant į Jungtines Karalystes“ ir tai, neva yra, nuteistojo kaltės įrodymas. Tačiau nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo tą faktą, kad iš tiesų jis, kaip yra ne kartą minėjęs, nemokamai gaudavo didelių kartoninių dėžių savo veiklai iš A. D., todėl buvo suinteresuotas, kad tos dėžės grįžtų jo dispozicijon tvarkingos, nesugadintos, tinkamos naudojimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad D. G., kuris, pasak kaltinamojo akto, koordinavo visą A. D. veiką Jungtinėje Karalystėje, ilgą laiką nuolat visus reikalus (krovinių pateikimo, piniginius ir kt.) derino tik su A. D., o užklaustas dėl nuteistojo vaidmens, teisme aiškiai pasakė: „...Apie krovinius mane informuodavo A. D., jis dažnai atvykdavo lėktuvu. Porą kartų, man atrodo, buvo pokalbiai su K. S.... Koks K. S. vaidmuo? Negaliu pasakyti kas už ką buvo atsakingas, nes Lietuvoje nebuvau, galiu tik spėlioti...“ Apklaustas apie nuteistojo ir jo telefoninius pokalbius, kuriuose paminėtas žodis „dažyti“, D. G. nurodė, jog kalbama apie dėžes, bei kad: „“dažymas“ aš įsivaizduoju kad boilerių“. Paprašytas pakomentuoti atsakymą D. G. nurodė: „Negaliu tvirtinti, kad K. S. dažė boilerius“. Teismas, būdamas akivaizdžiai šališkas, nuosprendyje neanalizavo šių D. G. parodymų, jis tik nurodė tas liudytojo tezes, kurios gali būti traktuojamos kaip nuteistojo kaltės įrodymas.

Nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, jog teismas nebuvo objektyvus jo atžvilgiu ir apie tai galima spręsti iš byloje nepagrįstai jam skirtų baudų ir net pakeistos kardomosios priemonės už neatvykimą į teismo posėdžius tariamai be priežasties. Be to, teismas, pareiškus nušalinimą pripažino, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti neobjektyvus ir nusišalino, tačiau teismo pirmininko buvo įpareigotas priimti byloje nuosprendį. Visa tai, nuteistojo vertinimu, įrodo nuosprendžio neobjektyvumą ir paaiškina, kodėl nebuvo analizuoti jo gynybos argumentai. Posėdžiuose daugelį kartų jis buvęs priverstas dalyvauti sirgdamas (skaudama koja, silpna orientacija dėl nuolat vartotų nuskausminamųjų vaistų), todėl net negalėjo tinkamai suvokti bylos eigos, bei adekvačiai reaguoti į proceso dalyvių pasisakymus, negalėjo jiems suformuluoti klausimų bei įvertinti jų parodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, dėl kurių padarymo jis yra nuteistas, bando sumenkinti liudytojų parodymus, kelia kaltinamojo akto atitikimo Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimams, teismo šališkumo ir pažeistos teisės į gynybą klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis, nors jame atliktas įrodymų vertinimas laikytinas lakonišku, vis dėlto yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Nors nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde teigia, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1 d. 3 p nuostatos, įpareigojančios detaliai aprašyti nusikalstamą veiką (vieta, laikas, būdai), nuteistajam nėra žinoma, kokius konkrečiai veiksmus jis buvo kaltinamas atlikęs ir už kokius yra nuteistas, nuteistojo tariamai kalti veiksmai nėra įvardinti, tuo grubiai pažeidžiant jo nekaltumo prezumpciją, teisiamojo posėdžio protokole aiškiai užfiksuota, kad po kaltinamojo akto paskelbimo jis pareiškė kaltu neprisipažįstantis (t. 24, b. l. 88). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog K. S., kuo yra kaltinamas, puikiai suprato. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad kaltinamajame akte nėra įvardinti nuteistojo kalti veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai laikytini deklaratyviais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tolimesnę apeliacinio skundo motyvų analizę reikėtų pratęsti būtent Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. turinio atskleidimu, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, tiek Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., tiek Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo K. S. pripažintas kaltu, buvo įvykdytos bendrininkaujant organizuotoje grupėje, kas pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Akcentuotina, jog organizuota grupė, kurią ir apibrėžia Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nuostatos, yra laikoma viena iš bendrininkavimo formų. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Pažymėtina, ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju aplinkybės, parodančios bendrininkavimo formos požymius, gali skirtis, tačiau nuo paprastos bendrininkavimo grupės organizuota grupė, apibūdinta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., skiriasi savo organizuotumo laipsniu, nesvarbu – suburta vienam (sunkiam ar labai sunkiam) nusikaltimui daryti, ar pastovesnė, keliems nusikaltimams daryti. Paprastai organizuotam bendrininkavimui būdingas apgalvotas pasiruošimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veiksmų koordinavimas ir pan., nes be to nusikalstamas sumanymas būtų sunkiai įvykdomas arba neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos įrodymų, kuriuose užfiksuotos apkaltinamajame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptartų nuteistųjų telefoninių ryšių palaikymo darant nusikalstamas veikas aplinkybės, telefoninių pokalbių turinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie K. S. ir kitų nusikaltimų daryme dalyvavusių asmenų bendravimą, ryšio palaikymą, dalijimąsi jiems svarbia informacija ir pan. Ištirtų pokalbių turinys yra pakankamai informatyvus, konkretus ir aiškiai suprantamas: juose kalbama apie su įmonių steigimu ir su parduodamų įmonių akcijų įsigijimu susijusius reikalus, krovinių atsiėmimą, kartonines dėžes, duodami nurodymai bendrininkams, suteikiama informacija apie galimai atsiradusias problemas su teisėsauga ir t. t. (t. 18, b. l. 78-133; t. 19, b. l. 1-3; t. 18, b. l. 62-77; t. 19, b. l. 75-76, 85-87; t. 12, b. l. 127-195; t. 17, b. l. 137-177; t. 9, b. l. 177-178; t. 17, b. l. 22-38 ir t. t.). Šie duomenys sugretinti su kitais bylos įrodymais, iš jų – ir su teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. D. bei D. G. parodymais, juos atitinka, be to, kitos byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aptarta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. norma buvo taikyta tinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad K. S. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje. Kiekvienas organizuotos grupės narys atliko jam skirtą užduotį, kurią įgyvendino konkrečiais veiksmais. A. D., kaip ir pats pripažino duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, subūrė organizuotą grupę, versliškai ir stambiu mastu vykdyti komercinę veiklą neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, t. y. tabako gaminių – cigarečių „Malboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), paslėptų santechninėje įrangoje - vandens šildymo katiluose, išvežimą jų pardavimui į Didžiąją Britaniją gabenti, organizavo ir koordinavo grupės narių veiksmus, o K. S., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, dalyvavo organizuotos grupės veikloje sukurstydami asocialius, menką išsilavinimą turinčius asmenis steigti įmones ir tapti tų įmonių statytiniais direktoriais. K. S. kartu su kitais organizuotos grupės nariais, bei pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis kaip pagalbininkus, atliko planuojamai nusikalstamai veiklai vykdyti parengiamuosius veiksmus, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. kovo 15 d., per dešimt kartų iš UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvių įsigijo 38 vnt. vandens šildymo katilų, į kuriuos buvo slepiami tabako gaminiai - cigaretės, organizavo krovininį transportą „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurių pagalba buvo vežami krovinių transportavimo įmonėms vandens kaitinimo katilai su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“, vežamos gofruoto kartono dėžės. A. D. nurodymu, V. Z., nežinodamas apie planuojamą nusikalstamą veiklą, 2006 m. sausio 18 d. statytinio asmens vardu įsteigė UAB „Mikapo“, kurios vardu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Didžiosios Britanijos buvo grąžinami tie patys (jau be cigarečių „Marlboro“) vandens kaitinimo katilai, pritaikyti juose slėpti cigaretes, pakartotinam jų panaudojimui, taip pat, A. D. IĮ „Britanas“ vardu, 2007 m. vasario 9 d., 2007 m. balandžio 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė pagaminti gofruoto kartono dėžes (konstrukcija pagal FEFCO 0201. Matmenys: 570x570x1150 mm), iš viso 540 vnt., į kurias buvo patalpinami vandens šildymo katilai su juose paslėptomis cigaretėmis, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, pats ir pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis kaip pagalbininkus, 2006 m. spalio 8 d., išgalvoto asmens A. L. vardu išsinuomojo garažo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2007 m. sausio 18 d., IĮ „Volmitra“ vardu iš UAB „Ergo Lietuva Investicija“ išsinuomojo komercines patalpas, adresu Algirdo g. 9A. Vilniuje; 2007 m. balandžio 26 d., IĮ „EGMT“ vardu išsinuomojo komercines patalpas adresu Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, 2007 m. rugpjūčio 3 d., prisistatydamas IĮ „Oltana“ darbuotoju išgalvota pavarde „A. V.“, išsinuomojo garažo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), boksas Nr. 131, Vilniuje, melagingai prisistatydamas IĮ „Britanas“ vadybininku, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmė A. D. užsakytas gofruoto kartono dėžes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai visiškai patvirtina nurodytas aplinkybes. Taigi, konstatuotina, kad kiekvieno bendrininko, iš jų – ir apelianto veiksmai, buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkrečių daromų nusikaltimų (neteisėtos juridinio asmens veiklos ir neteisėto vertimosi ūkine veikla) sudėtis. Tiek apeliantas, tiek A. D., tiek asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, atlikdami skirtingas užduotis, veikė jungtinėmis pastangomis, suderintai, iš anksto pasiruošę. Tai rodo, kad nusikalstamos veikos dalyviai žinojo ir suprato, jog savo veikimu įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą, todėl konstatuotina, jog nusikalstamos veikos buvo atliktos bendrininkams veikiant tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bendrininkavimo faktinės aplinkybės – dalyvių skaičius, jų susitarimas daryti kelis nusikaltimus, užduočių pasiskirstymas ir atlikimas, veiksmų koordinavimas, ryšio palaikymas ir t. t. – visa tai rodo didesnį organizuotumo laipsnį negu paprasto bendrininkavimo atveju ir taip pat leidžia daryti išvadą apie organizuotos bendrininkų grupės buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009).

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų A. D. ir D. G. parodymais, nors apeliaciniame skunde ir siekiama juos sumenkinti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. D. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą (t. 1, b. l. 165-171, 172-178). Taigi, šio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės lėmė keletas aplinkybių, iš kurių svarbiausia buvo atsiradęs asmuo, kuris sutiko už jį laiduoti. Apklausiamas liudytoju A. D. nenurodė, jog būtų su nuteistuoju susipykęs. Liudytojo duotus parodymus taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje užfiksuoti garso įrašai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl netikėti minėto liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat menkina ir liudytojo D. G. parodymų svarbą, apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo teiginius laiko deklaratyviais. D. G. apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad būtų susipykęs su nuteistuoju. Vien ta aplinkybė, kad liudytoją ir A. G., t. y. D. G. tėvą siejo sutartiniai santykiai, nėra pagrindas teigti, jog D. G. davė parodymus, siekdamas apkalbėti nuteistąjį. Kaip ir Liudytojo A. D., taip ir liudytojo D. G. parodymus patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo parodymų, kad savo bendrovių veikloje naudojo pakankamai brangias kartonines dėžes, kurias A. D. jam leisdavo paimti neatlygintinai po to, kai kažkokie jo kroviniai grįždavo į Lietuvą. Nors nuteistasis pateikia tokią informaciją, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje tai patvirtinančių dokumentų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad A. D. niekaip nepatikslino aplinkybių, susijusių su šio liudytojo duotais parodymais - esą K. S. taip pat, esant reikalui, kalbėjo dėl šildymo boilerių, kartoninių dėžių gavimo, šildymo boilerių paruošimo cigarečių patalpinimui ir t. t., nekonkretizavo kada, kur ir ką konkrečiai nuteistasis atliko. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti baudžiamojoje byloje esančiais garso įrašais, kuriuose yra užfiksuota paties nuteistojo K. S. pokalbiai su A. D., D. G. ir V. J. minėtomis temomis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, buvo nustatyti reikšmingi K. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbiai su V. J., kuris naudojosi abonentais Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) pokalbiai: pokalbis Nr. – 27 K. S. nurodo, kad be penkiolikos penkios nuvažiuotų pasiimti dėžių, pasako, kad mokėti nereikės. V. J. klausia, nuo kokios firmos reikia prisistatyti, pokalbis Nr. 65 – kuriame nuteistasis nurodo V. J. išjungti mobilų telefoną, jis taip pat išjungs savo ir reikia susitikti; taip pat užfiksuotas pokalbis su D. G., kuris naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini), pokalbio Nr. 1, 28, kuriame K. S. skambina D. G. ir informuoja apie atvykstantį krovinį, bei išreiškia susirūpinimą, kad „labai sugadintos kartoninės dėžės“, kad „sugadinti variklių dangčiai“, kad „gal rytoj pasiims naujas dėžes ...“; pokalbiai su A. D., kuris naudojasi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių Nr. 19, 20, 24, 25, 26, kuriuose informuojama apie kartoninių dėžių gamybą, jų pasiėmimą, prašoma, kad be penkiolikos penkios nusiųstų „Moriką“ ar „baksiorą“ paimti dėžes ir t. t., nuteistojo ir A. D. pokalbiai Nr. 32, 36, 40, 47,49, 62, kuriuose kalbasi apie tai, kad negauna žinių iš „Storo“ Anglijoje (D. G.), kad išjungti visi jo telefonai, kad gali būti, kad jis yra sulaikytas, kad reikalai rimti ir reikia išsijungti savo mobilius telefonus ir susitikti (t. 17, b. l. 22-38). Užfiksuoti pokalbiai su V. J. Nr. 11, 23, 24, 67, 71,74 – pokalbiai vyksta apie kartoninių dėžių pasiėmimą, jų patalpinimą, padėjimą ir t. t. Pokalbio su A. D., kuris naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini), pokalbio Nr. 246, A. D. informuoja K. S. apie tai, kad nieko gero, nes pas L. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas) buvo svečių, kad juos rimtai seka, kad visą grandinę išrišo, kad tai labai rimtai (t. 17, b. l. 66-135). Pokalbiai su A. D., kuris naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini), pokalbiai Nr. 2, 3, 4 kurių metu A. D. nurodo V. J., kad greitai į sąskaitą reikia „įmesti“ 5730, gerai būtų tai padaryti iki pietų, V. J. klausia A. D., ar turi jis „Oltana“ „blyną“ (antspaudą), A. D. patvirtina, kad turi mašinoje, tariasi dėl susitikimo, kad reikia uždėti „blyną“ ant to pavedimo ir jam išfaksuoti, pokalbis su K. S. Nr. 5, K. S. klausia V. J., ar jis įmetė „babkes“ (pinigus), V. J. patvirtina, kad įmetė (t. 17, b. l. 145-147). Apeliacinės instancijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti nuteistojo pokalbiai bei kitų nusikalstamų veikų dalyvių pokalbiai visiškai paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su liudytojų A. D. ir D. G. duotų parodymų nepatikimumu bei neišsamumu. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai nėra laikytini vieninteliais, kuriais remiantis galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo gi atveju, nuteistojo kaltę patvirtino ne tik liudytojų parodymai, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, kuri apima ne tik ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus nuteistojo bei kitų nusikalstamų veikų dalyvių telefoninius pokalbius, bet ir kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kurios pakartotinai dėstyti apeliacinės instancijos teismas nemato būtinybės, kadangi minėti įrodymai pakankamai išsamiai išdėstyti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog nuteistasis „Senukų prekybos centre“ pirktus vandens šildytuvus realizavo parduodamas juos prekeiviui iš Lenkijos, be to, nuteistojo manymu, byloje užfiksuoti boileriai net nėra tos pačios rūšies, kaip jo įgyti minėtame prekybos centre. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija šią nuteistojo versiją vertina kritiškai, nes jokių objektyvių šią versiją patvirtinančių duomenų, išskyrus savo paties žodžius, nuteistasis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Apeliaciniame skunde teigiama, neva nuteistojo kaltės, steigiant fiktyvias bendroves, nėra, jokie įrodymai teisme nebuvo surinkti, pirmosios instancijos teismas neteisėtai inkriminavo nuteistajam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d. Sutikti su šiuo apeliacinio skundo motyvu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. kyla tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Šiuo konkrečiu atveju IĮ „Volmitra“, įmonės kodas 300622763, IĮ „Britanas“, įmonės kodas 300626644, IĮ „EGMT“ įmonės kodas 300652646, IĮ „Oltana“, įmonės kodas 300713711, IĮ „Dilvita“, įmonės kodas 300787601, IĮ „Sauginą“, įmonės kodas 301189539, UAB „Vilingra“, įmonės kodas 300116367, UAB „Mikapo“, įmonės kodas 124085711, IĮ „Janauda“, įmonės kodas 300858087 naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti pasireiškė tuo, kad šios įmonės buvo įsteigtos arba jų akcijos įsigytos siekiant ne realaus ūkinės veiklos vykdymo, o priedangos kitai nusikalstamai veikai, t. y. vandens kaitinimo katilų su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“ vežimui į Didžiąją Britaniją, neturint šiai veiklai reikalingos licencijos. Pažymėtina, kad minėtos įmonės buvo įsteigtos arba jų akcijos įsigytos, pasinaudojant asocialiais ir neišsilavinusiais asmenimis, už šias paslaugas jiems sumokant sutartas pinigų sumas. Realiai šie asmenys nieko bendro su minėtų įmonių veikla neturėdavo, nes visą įmonių valdymą perimdavo organizuotos grupės nariai. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklaustas A. K. nurodė, kad maždaug 2007 metais su V. J. supažindino draugas S., pravarde „Grybas“. Paprašytas V. J., įsteigė savo vardu įmonę „Volmitra“ ir visus dokumentus bei rekvizitus atidavė V. J.. Steigiant įmonę, su V. J. buvo susitikę du kartas. Pirmą kartą ėjo pas notarą ir į registrų centrą. Antrą kartą – į banką. Už įsteigtą įmonę iš V. J. gavo 400,00 Lt užmokestį. Pažįsta A. J., P. T., V. C., tai asocialūs asmenys, narkomanai. Šiuos žmones „Grybas“ rado ir taip pat įkalbėjo įsteigti fiktyvias įmones (t. 25, b. l. 62-63). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, A. K. atpažino V. J., kaip asmenį vardu V. ir atpažino A. D., kaip asmenį vardu „T-A.“, su kuriais bendravo steigiant fiktyvias įmones (t. 5, b. l. 7-9, 11-13 ).

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad 2006 - 2008 metais vartojo narkotikus. Vieną dieną pažįstamas A. K. pasiūlė už 500,00 Lt įsteigti savo vardu įmonę. Liudytojas, nieko bloga negalvodamas, sutiko. Kelis kartus buvo susitikęs su A. K. ir V. J., kuris prisistatydavo kaip „V.“. Įmonės atidarymo klausimais lankėsi mokesčių inspekcijoje ir kitose įstaigose. Pasirašė visus reikalingus dokumentus. Buvo apgautas, nes žadėtų pinigų negavo. Po kelių mėnesių suprato, kad buvo įtrauktas į aferą (t. 25, b. l. 78- 79). Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu, E. K. atpažino V. J., kaip asmenį vardu V., apie kurį davė parodymus (t. 6, b. l. 11-12).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, V. S., kuris šiuo mety yra miręs, parodė, kad yra trečios grupės invalidas, niekur nedirba. 2007 m. sausio - vasario mėnesiais, datos tikslai neprisimena, atsitiktinai susitiko su pažįstamu, kurio vardas A. K., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su A. K. susipažino seniai, datos tiksliai neprisimena. Tuo metu vartojo narkotikus, A. K. taip pat vartojo narkotikus. A. K. pasiūlė įsteigti savo vardu įmonę ir pasakė, kad už tai sumokės 350,00 Lt. Jis paklausė, ar dėl to neturės problemų, A. K. pasakė, kad nebus jokių problemų, apie cigarečių kontrabandą jis nieko nesakė. Jis sutiko su A. K. pasiūlymu, kadangi jo vienintelės pajamos yra mėnesinė 300,00 Lt invalidumo pensija ir pinigų jam nuolat trūksta. Su A. K. susitarė susitikti kitą dieną, datos tiksliai neprisimena, prie notaro kontoros, kuri yra prie Savanorių prospekto, netoli nuo vietos, kur 11-as troleibusas užvažiuoja į kalną nuo Lukiškių aikštės ir suka link Karoliniškių. Sutartu laiku jis atvažiavo prie notaro kontoros ir ten sutiko A. K., po to juodos spalvos automobiliu „Mercedes“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, atvažiavo kitas vyras, kurio vardas V., juos supažindino A. K.. V. buvo truputį aukštesnio ūgio nei įtariamasis (įtariamojo ūgis 176-177 cm), apie 25 metų amžiaus, trumpai kirptais tamsiai pilkos spalvos plaukais, be ūsų ir barzdos, nosis su kuprele, apsirengęs sportiniu kostiumu ir apsiavęs sportbačiais. V. telefono numeris (duomenys neskelbtini), jį įtariamajam pasakė A. K.. Pamatęs minėtą V., įtariamasis nurodė galėsiantis jį atpažinti. V. iš pradžių nuėjo į notaro kontorą vienas, po to grįžo ir pakvietė jį eiti kartu. Notaro kontoroje su darbuotojais jis nekalbėjo. V. padavė savo asmens tapatybės kortelę, kontoroje dirbęs vyras parengė dokumentus ir davė jam pasirašyti. Kiek kartų ir kokiuose dokumentuose notaro kontoroje jis pasirašė, neprisimena. Notaro kontoroje pinigus sumokėjo V. A. K. tuo metu laukė lauke. Iš notaro kontoros jis, V. ir A. K. nuėjo į Registrų tarnybą, kuri buvo prie Ševčenkos gatvės. Registrų tarnyboje su darbuotojais kalbėjo tik V. Jis pridavė jiems dokumentus, sumokėjo į kasą kažkiek pinigų, jis tik pasirašė kažkokiuose dokumentuose. V. pasakė koks bus steigiamos įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris. Prisimena tik, kad įmonės adresas buvo Birbynių gatvėje, bet koks tai pastatas - nežino, ten niekada nebuvo. Įmonės pavadinimas buvo kelios raidės, jo dabar nebeprisimena. Tuo metu A. K. laukė lauke. Išėję iš Registrų tarnybos, su V. ir A. K. susitarė susitikti po savaitės prie Registro tarnybos pastato. V. sumokėjo jam 100,00 Lt. Sutartu laiku, datos tiksliai neprisimena, atvažiavo prie Registrų tarnybos, ten susitiko su V. ir A. K.. Jis su V. užėjo į Registrų tarnybą, ten V. atsiėmė įmonės dokumentus, A. K. vėl laukė lauke. Po to V. pasakė, kad reikia užsakyti įmonės antspaudą ir jis turės jį atsiimti, tada reikės atidaryti sąskaitą banke. Išėję iš Registrų tarnybos vėl susitarė su V. ir A. K. susitikti po kelių dienų prie kanceliarinių prekių parduotuvės Žvėryne, prie policijos pastato, šalia statybų. V. sumokėjo jam dar 100,00 Lt. Sutartu laiku, datos neprisimena, susitiko su V. ir A. K. prie minėtos kanceliarinių prekių parduotuvės. Jis su V. užėjo į parduotuvę, kur V. atsiėmė antspaudą. Kada ir kas užsakė pagaminti minėtą antspaudą - nežino. Tuo metu A. K. laukė lauke. Pasiėmę antspaudą, jie visi nuvažiavo į banką „Snoras“, esantį Algirdo gatvėje. Vežė V. automobiliu „Mercedes“. V. neturėjo laiko eiti su juo į banką, todėl paprašė A. K. eiti kartu ir atidaryti įmonės sąskaitą, prieš tai jis davė jam 100,00 Lt. A. K. taip pat neturėjo laiko eiti kartu, todėl įtariamasis turėjo eiti vienas. Tada jis padarė klaidą ir atidarė sąskaitą ne įmonės, o savo vardu. Kad sąskaita atidaryta blogai, sužinojo iš A. K., kuris pasakė, kad jo ieško, nes blogai atidarė sąskaitą, nes jie norėjo padėti į ją 200 000,00 Lt ir negalėjo. A. K. paskambino mobiliojo ryšio telefonu V. ir davė jam pakalbėti su juo. V. pasakė, kad reikia iš naujo atidaryti įmonės sąskaitą, įtariamasis paprašė, kad už tai jam sumokėtų papildomai. V. pasakė, kad visus klausimus spręstų su T. ir davė jo telefono numerį ((duomenys neskelbtini)). A. K. telefonu jis paskambino minėtam T. ir paprašė jo sumokėti papildomai už pakartotinį sąskaitos atidarymą. T. pasakė, kad sumokės papildomai. Tada jis A. K. telefonu paskambino V., ir susitarė susitikti kitą dieną prie kino teatro, kuris anksčiau vadinosi „Vingis“. A. K. vieno pokalbio metu jam sakė, kad T. apie 18 metų, jis jaunas. Nemano, kad jis galėtų atpažinti minėtą T. iš balso. Sutartu laiku, datos dabar neprisimena, jis susitiko su V. prie minėto kino teatro, A. K. tada nebuvo. V. pasakė jam, kad pametė įmonės antspaudą ir kanceliarinių prekių parduotuvėje, kuri yra prie kino teatro jie užsakė naują įmonės antspaudą. Po to, V. tuo pačiu automobiliu „Mercedes“ nuvežė į banką „Snoras“, Algirdo gatvėje. V. ėjo su juo į banką ir ten atidarė įmonės sąskaitą, taip pat jis pasirašė sutartį dėl internetinės bankininkystės. Išėjus iš banko, V. davė jam 20,00 Lt ir pasiėmė visas korteles su slaptažodžiais bei kitus dokumentus, kuriuos gavo banke atidarydamas sąskaitą. Po to V. matė vieną kartą – susitiko su juo prie kino teatro, kuris anksčiau vadinosi „Vingis“, ten kanceliarinių prekių parduotuvėje atsiėmė antrą įmonės antspaudą, kurį V. pasiėmė ir sumokėjo jam 50,00 Lt. Po to V. daugiau nebuvo sutikęs. Visi įsteigtos įmonės dokumentai, antspaudai liko pas V., jis jokių susijusių su įmone daiktų ir dokumentų neturi. Kuo užsiėmė minėta jo vardu įsteigta įmonė nežino. Jokių su minėtos įmonės veikla susijusių dokumentų jis niekada nepasirašinėjo, jis pasirašė tik įmonės steigimo ir banko sąskaitos atidarymo dokumentus. Niekada neužsakinėjo jokių tarptautinių pervežimų savo įsteigtos įmonės vardu. Dėl jam parodyto 2007 m. balandžio 16 d. IĮ „EGMT“ įgaliojimo gali pasakyti, kad jis tokio dokumento nepasirašinėjo, jame esantis parašas tikrai ne jo. Žmonių, kurių vardai D. D., R. S., S. Š., S. Š. jis nepažįsta, minėti vardai jam nieko nesako. Jis nieko nežino apie tai, kad jo įsteigtos įmonės vardu buvo išnuomotos patalpos Kalvarijų gatvėje, Vilniuje. Taip pat gali pasakyti, kad keletą kartų kalbėjo su A. K. apie įmonės steigimą, jo klausė, ar nieko nebus už tai, kad įsteigė įmonę. A. K. atsakė, kad už tai nieko nebus. Be to, kalbėdamas su A. K., iš jo sužinojo, kad jis pats V. yra įsteigęs įmonę savo vardu, taip pat kad įmonę V. yra įsteigęs jų bendras pažįstamas P. T., kuris gyvena Bukiškėse (t. 7, b. l. 5-7).

Liudytojas P. T. teisme parodė, kad maždaug 2007 metais, per pažįstamą A. K. susipažino su V. J., kurį visi vadino „V.“. V. J. pasiūlius, už atlygį su A. K. steigė įmones. Kam tos įmonės reikalingos, ir ar tai teisėta, nesirūpino, nes tuo metu vartojo narkotikus. Steigiant įmones, kartu su V. ir A. K. kelis kartus lankėsi pas notarus, registrų centre. Su V. tuo reikalu buvo susitikęs du - tris kartus. Būtent V. nurodydavo kur eiti, ką daryti, kokius dokumentus ir kaip pildyti (t. 25, b. l. 74). Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu, P. T. atpažino V. J., kaip asmenį vardu V., apie kurį davė parodymus (t. 9, b. l. 8-9).

Liudytojas V. C. teisme parodė, kad tarpininkaujant A. K., susipažino su V. J. ir kartu su juo įsteigė savo vardu įmonę „Dilvita“. Steigiant įmonę, su V. J. buvo susitikęs tris - keturis kartus. Su juo važiavo į registrų centrą, pas notarą, banką ir ten, kur gamina antspaudus. Visus įmonės rekvizitus ir dokumentus pasiėmė V. J.. Įmonę įsteigė už atlyginimą, įkalbėtas V. J.. Kokią veiklą vykdė įmonė, nežino (t. 25, b. l. 63- 64).

Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu, V. C. atpažino V. J., kaip asmenį „V. – V.“, apie kurį davė parodymus. Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu, V. C. atpažino A. K., kaip asmenį vardu A., apie kurį davė parodymus (t. 10, b.l. 50-52, 63-66).

Liudytoju teisme apklaustas A. K. parodė, kad V. J. yra jo kaimynas. Apie 2007 metus atėjo kaimynė L. R. ir pasakė, kad galima užsidirbti pinigų, įsteigiant įmonę. Su kaimyne važinėjo ir sutvarkė visus įmonės steigimo dokumentus. Buvo banke, notarų biure Konarskio gatvėje ir kitur. Visus įmonės dokumentus atidavė kaimynei (t. 25, b. l. 65).

Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje buvo kontroliuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija piliečio R. M. mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu 2007 m. spalio 12 d., 11 val. 58 min., buvo užfiksuotas pokalbis su V. J., kuris naudojosi abonentu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. J. informuoja apie pavadinimą „Saugina“, taip pat pažada „atsiųsiu tau vardą, pavardę, tikslų asmens kodą ir adresą“ ir klausia „O kada čia maždaug, pirmadienį turbūt tiktai bus paruošta...“, ir po kelių minučių V. J. išsiunčia R. M. dvi SMS žinutes su sekančiu turiniu „A. K., (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini)“, kita SMS žinutė su tokiu turiniu -„II „Saugina“ ( t. 19, b. l. 1-3).

Liudytoja teisme apklausta V. A. parodė, kad 2007 mestais jos pažįstama D. V. paprašė už atlygį atidaryti jos sūnui statybų įmonę. Įmonės steigimo formalumus tvarkė su D. V. draugu - apie 50 metų amžiaus, vardo tiksliai neprisimena. Buvo susitikę du kartus. Pirmą kartą važiavo į Kirtimų rajoną, kur kažkokiame gyvenamajame name pasirašė kažkokius dokumentus. Antrą kartą važiavo į banką Savanorių prospekte, kur V. A. savo vardu atidarė sąskaitą. Visus dokumentus atidavė tam ją lydėjusiam vyrui. Už įmonės atidarymą gavo 500,00 Lt. Įmonės pavadinimo neprisimena (t. 25, b. l. 65- 66).

Liudytoja I. P. teisme parodė, kad UAB „Vilingra“ įkūrė su partnere A. M.. Išsiskyrus nuomonėms dėl įmonės veiklos, nutarė ją parduoti. Paskelbė laikraštyje. Į namus atvažiavo vaikinas su mama, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir pasiėmė visus įmonės dokumentus bei rekvizitus. Daug formalumų ir dokumentų nebuvo, nes įmonė jokios veiklos nevykdė. Įmonės pirkėjų neįsidėmėjo (t. 25, b. l. 67- 68). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. P. atpažino V. A., kaip asmenį, kuri buvo atvykusi su vyriškiu įsigyti UAB „Vilingra“ akcijas (t. 11, b. l. 132-133). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. P. nurodė V. J., kaip labiausiai, iš pateiktų nuotraukose asmenų, panašų į asmenį, kuris buvo atvykęs į Kauną su moteriške įsigyti UAB „Vilingra“. Dėl praėjusio didelio laiko tarpo, kategoriškai patvirtinti atpažinimo negalėtų (t. 11, b. l. 135-136).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį byloje buvo kontroliuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, bei daromi įrašai K. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo nustatyti reikšmingi pokalbiai: su V. J., kuris naudojasi abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – pokalbiai: Nr. 5 pokalbio data 2007 m. spalio 13 d., kurio metu V. J. informuoja, kad internete surado skelbimą apie parduodamą UAB, kuri registruota prieš du metus, tvarkinga, kaina apie 2 tūkstančiai litų. UAB registruota Vilniuje, o jos dokumentai Kaune. K. S. sako, kad reikia imti bendrovę, kad V. J. derėtųsi dėl jos pirkimo. Šio pokalbio data ir aplinkybės sutampa su UAB „Vilingra“ akcijų įsigijimu V. A., kurios buvo nupirktos 2007 m. spalio 25 d. Kaip nurodė I. P., ji 2007 m. spalio 11 d. į internetą patalpino skelbimą apie savo parduodamą UAB „Vilingra“, po to sulaukė skambučio dėl jos įsigijimo (t. 11, b. l. 127-135). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Vilingra“ registruota Vilniuje, o jos akcininkai veiklą vykdo Kauno mieste (t. 11, b. l. 137-139), Nr. 50 - data 2007 m. spalio 18 d. – V. J. kalbasi su K. S. apie tai, kad jis turi žmogų „bobą“, kuri galėtų įsigyti akcijas, tačiau ji gauna pašalpą. V. J. klausia, ar dėl to jai nenuims pašalpos. K. S. sako, kad dėl to reikia pasikonsultuoti. Nr. 127 ir Nr. 129, pokalbio data 2007 m. spalio 25 d. - V. J. informuoja K. S., kad jų „naujoji direktrisa“ gavo į akį ir ji nekaip atrodo. K. S. klausia, ar jie nevažiavo į Kauną. K. S. pataria kažkuo užtepti jai akį. V. J. pasako, kad ją apžiūrės ir tada spręs ką daryti. Nr. 135 - pokalbio data 2007 m. spalio 25 d. - V. J. informuoja K. S., kad moteriškei yra didelė mėlynė po akim. V. J. sako, kad reikia paskambinti pasakyti visus duomenis ir pasakyti, kad 100 procentų jie atvažiuos. K. S. sako, kad koks jai skirtumas, jai svarbu tą firmą parduoti. Svarsto, kad rytoj tikriausiai nebus geresnis vaizdas, kad reikia bandyti šiandien. Nr. 143 - pokalbio data 2007 m. spalio 25 d. - V. J. informuoja K. S., kad viskas vyko sėkmingai dėl įmonės perrašymo, kad reikia banko sąskaitą perrašyti, direktorių sutvarkyti. Pasakė, kad buvo labai linksma, kad „boba“ atsisėdo į mašiną „peregaras ant visos mašinos“, „pakeliui dar pasiėmė sau alaus“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šių pokalbių laikas ir turinys patvirtina UAB „Vilingra“ akcininkės I. P. parodymus apie tai, kad akcijų pirkti atvažiavo vyriškis, kuris pagal jos aprašymą atitinka V. J. asmenį, bei „moteriškė, kuri buvo sunkiai nusakomo amžiaus apie 40-50 metų, įraudusi, atrodė, kad yra po išgertuvių, su pamušta akim“. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, UAB „Vilingra“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis pasirašytos aukščiau minėtų pokalbių data, t. y. 2007 m. spalio 25 d. (t. 11, b. l. 127-131), Nr. 818, Nr. 822 pokalbio data 2008 m. sausio 9 d. - V. J. pasako K. S., kad jam skambino iš Kauno dėl to UAB-o direktorius, kad nesutvarkyti ten dokumentai ir jis nėra atleistas iš UAB-o, reikia važiuoti į Sodrą. V. J. su K. S. kalbasi, kaip reikia sutvarkyti to direktoriaus atleidimo dokumentus ir t. t. Nr. 827, Nr. 844, Nr. 853 - pokalbio data 2008 m. sausio 10 d., šių pokalbių metu V. J. ir K. S. aiškinasi ką ir kaip reikia užpildyti dėl aukščiau minėto direktoriaus atleidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ir šių pokalbių laikas ir turinys patvirtina UAB „Vilingra“ buvusio direktoriaus J. V. duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad kai buvo UAB „Vilingra“ parduotos akcijos, tai jis negalėjo užsiregistruoti darbo biržoje, nes nebuvo sutvarkyti pilnai jo atleidimo iš UAB „Vilingra“ formalumai, todėl jam reikėjo kreiptis į naujuosius bendrovės šeimininkus. Jis buvo susitikęs Vilniuje su UAB „Vilingra“ darbuotoju, kuris buvo atvažiavęs automobiliu „Mercedes Benz“ ir uždėjo ant pažymos „Vilingra“ antspaudą. Vėliau ši problema išsisprendė, kadangi nauji savininkai patys turėjo eiti į Sodrą ir sutvarkyti jo atleidimo dokumentus. Atpažinimo pagal nuotraukas metu, J. V. nurodė V. J., kaip labiausiai panašų asmenį į tą, su kuriuo jis buvo susitikęs, kaip su UAB „Vilingra“ darbuotoju, apie kurį jis davė parodymus ( t. 11, b. l. 122-123, 124-126).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad iš Jungtinės Karalystės šildymo boileriai į Lietuvą buvo grąžinami per transporto įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudojant UAB „Mikapo“ vardu. Krovinių pervežimo paslaugas užsakydavo pilietis, pasivadinęs G. A. vardu. Krovinį atsiimdavo ir dokumentuose pasirašydavo vadybininkas A. V.. Iš viso iš Jungtinės Karalystės UAB „Mikapo“ kroviniai atgabenti per 34 kartus. Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį buvo atliktas slaptas sekimas objekto UAB „Mikapo“ vardu esančio krovinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Slapto sekimo metu, nurodytu adresu rasta ir apžiūrėta UAB „Mikapo“ vardu atgabento krovinio dalis. Apžiūros metu kartoninėje dėžėje esantis krovinys išpakuotas bei jo vaizdas užfiksuotas fotoaparatu. Iš paskutinio 2007 m. rugsėjo 18 d. vežimo įpakavimų likęs vienas nepaimtas įpakavimas - kartoninė dėžė, kurioje buvo patalpintas mėlynos spalvos kaitinimo boileris, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad jo apatinėje dalyje yra išpjauta skylė, kuri uždengta metaliniu dangteliu ir priklijuota lipnia juosta, kad nenukristų, pats kaitinimo boileris viduje tuščias (t. 19, b. l. 77-84). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. K. atpažino V. J., kaip UAB „Mikapo“ vadybininką, kuris pasirašydavo finansiniuose dokumentuose „A. V.“ (t. 4, b. l. 190-191). Nustatyta, kad G. A. vardu prisistatydavo A. D..

Liudytojas A. J. parodė, kad apie 2007 metais, įkalbėtas pažįstamo A. K., vyro pravarde „Grybas“, bei V. J., įsteigė individualią įmonę „Janauda“. Steigiant įmonę, su minėtais asmenimis buvo susitikęs du kartus. Pirmą kartą su V. J. ir A. K., antrą kartą - su „Grybu“. Steigiant įmonę, buvo registro įmonėje, banke, pas notarą. Visus įmonės dokumentus ir rekvizitus atidavė. Už įmonės įsteigimą gavo 400,00 Lt. Smulkmenų neprisimena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 25, b. l. 77). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo dalyvavimą vykdant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. Iš teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų bei kitos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tikrieji įmonių IĮ „Volmitra“, IĮ „Britanas“, IĮ „EGMT“, IĮ „Oltana“, IĮ „Dilvita“, IĮ „Saugina“, UAB „Vilingra“, UAB „Mikapo“, IĮ „Janauda“ savininkai buvo organizuotos grupės nariai, o ne tie asmenys, kurie jas įsteigė. K. S. dalyvavimas šios veikos padaryme kartu su organizuotos grupės nariais yra patvirtintas telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotais duomenimis, būtent dėl UAB „Vilingra“ akcijų įsigijimo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai atpažino tiek asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, tiek A. D., tiek V. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaip asmenis, dalyvavusius sukurstant juos steigti įmones arba įsigyti minėtų įmonių akcijų. Dalis liudininkų atpažino tiek A. D., tiek asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, kaip asmenis, kurių buvo sukurstyti įsteigti įmones bei kurie jiems už tai sumokėjo. Taip pat nurodė, kad visus įsteigtų ar įsigytų įmonių dokumentus ir antspaudus perdavė būtent šiems asmenims. Be to, kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kuriuose K. S. neigia savo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 203 str. 3 d., laikytini nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumu ir jo teisės į gynybą pažeidimo, nesudarant jam sąlygų tinkamai užduoti klausimų liudytojams ir dalyvavimo teismo posėdžiuose, vartojant nuskausminamuosius. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K. S. traumą patyrė 2012 m. sausio 1 d. (t. 25, b. l. 67), kitas posėdis pirmosios instancijos teisme, po nuteistojo patirtos traumos, buvo surengtas 2012 m. gegužės 22 d., po to - 2012 m. gegužės 30 d. (t. 25, b. l. 60-91). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties turinio, nuteistajam buvo sudarytos reikiamos sąlygos dalyvauti posėdyje, atsižvelgiant į nuteistojo gydytojos teisiamojo posėdžio metu išsakytas rekomendacijas. Į bylos medžiagą pateikti nuskausminamųjų vaistų receptai, tačiau nepaisant to, kad trauma nuteistojo buvo patirta dar 2012 m. sausio 1 d., nuskausminamieji vaistai jam išrašyti tik prieš pat posėdį, t. y. 2012 m. gegužės 21 d. (t. 24, b. l. 143). Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistąjį viso proceso metu atstovavo gynėja, protokoluose nėra išsakyti jokie nuteistojo prašymai pakartoti klausimus liudytojams, pastabos, jog kažko nesuprato ir panašiai. Taip pat nėra užfiksuotas joks nuteistojo ar jo gynėjos prašymas pakartotinai apklausti liudytojus. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, į kuriuos proceso dalyvių pasisakymus nuteistasis negalėjo tinkamai reaguoti, negalėjo jiems suformuluoti klausimų bei kokių proceso dalyvių parodymų jis negalėjo įvertinti. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuteistasis ir jo gynėja taip pat neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistojo teisė į gynybą pažeista nebuvo, jis turėjo visas galimybes tinkamai pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis galimybėmis, siekiant ištaisyti galimus procesinius trūkumus, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu šiomis teisėmis nepasinaudojo. Todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas 2012 m. spalio 16 d. priėmė nusišalinimo nutartį, nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš minėtos nutarties turinio, joje nurodytas teismo nusišalinimo pagrindas, kad teisėjas be pagrindo taiko procesines prievartos priemones ir yra klaidingai įsitikinęs, kad kaltinamasis tyčia vengia teismo ir vilkina bylą, laukdamas sueinant apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminų, kai iš tikrųjų, kaltinamasis negali dalyvauti dėl ligos. Pažymėtina, kad minėtas pagrindas nėra numatytas Lietuvos Respublikos BPK 58 str., todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis buvo pagrįstai nepatvirtinta l. e. teismo pirmininko pareigas teisėjo. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką, ir suteikia teisę į teismo posėdį neatvykusiems asmenims skirti baudžiamojo poveikio priemones. Pasinaudojimas šia teismui įstatymų suteikta teise negali būti laikomas šališkumo įrodymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo šališkumo nepatvirtina, o vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Artūras PažarskisLaureta Ulbienė