- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2-86-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00867-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. F., A. M. P.
- Atsakovas
- asociacijai Lietuvos antstolių rūmams, Asociacija Lietuvos antstolių rūmai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių V. F. ir A. M. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. F., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių V. F. ir A. M. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. F., ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos antstolių rūmams dėl nuosavybės teise priklausančių daiktų grąžinimo iš neteisėto valdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo antstolis R. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę asociaciją Lietuvos antstolių rūmus grąžinti neteisėtai valdomus ieškovėms nuosavybės teise priklausančius kilnojamus daiktus, išvardintus ieškinyje, o nesant galimybės juos grąžinti natūra – priteisti iš atsakovės 83 075 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. priteisti 20 000 Eur privačios terapijos išlaidas;
1.3. priteisti ieškovei V. F. 5 000 Eur, ieškovei A. M. P. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad trečiasis asmuo antstolis R. S., ieškovėms nedalyvaujant, vykdė jų iškeldinimą iš gyvenamojo namo. Iškeldinimo metu buvo išvežta 212 kilnojamųjų daiktų ir dalis šių daiktų (iš viso 63), kurių bendra vertė sudaro 83 075 Eur, nebuvo grąžinta ieškovėms. Ieškovės teigė nebuvusios informuotos, kas saugo jų daiktus, o iškeldinimą vykdęs antstolis vengia su jomis bendradarbiauti, todėl jos siekia šiuos daiktus išreikalauti. Dėl antstolio veiksmų ieškovių atžvilgiu joms buvo sukelta neturtinė žala – jos patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus ir stresą. Ieškovės reiškia reikalavimus atsakovei, nes jai, ieškovių vertinimu, yra tiesiogiai pavaldus antstolis. Ieškovės prašė atleisti jas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo arba jo mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo byloje priėmimo bei prašė jų teikiamų įrodymų, surašytų ne lietuvių kalba, vertimus atlikti teismo lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovių ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad jų reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų grąžinimo kvalifikuotinas kaip neturtinis ir jų inicijuojama byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1086-790/2021, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.
5. Iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi: (1) netenkino ieškovių prašymų atleisti jas nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimo bei prašymo ieškinio priedus į lietuvių kalbą išversti teismo lėšomis; (2) nustatė ieškovėms 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. (a) aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindą bei dalyką, nurodant, kokiu pagrindu ieškovės gyveno ginčo name ir kodėl iš jo buvo iškeldintos, kodėl nedalyvavo iškeldinime, kokiomis dalimis prašoma priteisti turtą bei 20 000 Eur privačios terapijos išlaidas, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškinyje nurodyti daiktai joms priklausė nuosavybės teise, terapijos išlaidas pagrindžiančius įrodymus; (b) nurodyti tikslią savo gyvenamąją vietą; (c) pateikti ieškinio priedų vertimus į lietuvių kalbą; (d) sumokėti 1 761 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
6. Ieškovės 2021 m. spalio 29 d. pateikė du procesinius dokumentus, pavadintus patikslintais ieškiniais. Patikslintame ieškinyje, kurio registracijos Nr. DOK-39583, ieškovės nurodė, kad visos ieškovės V. F. banko sąskaitos ir jai priklausantis nekilnojamas turtas yra areštuoti, teikia tai patvirtinančius įrodymus ir prašo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo.
7. Patikslintame ieškinyje, kurio registracijos Nr. DOK-39675, ieškovės dar kartą nurodė prašančios atidėti arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Nurodė, kad jos buvo išvykusios iš Lietuvos, apie pradėtus iškeldinimo veiksmus antstolis jų neinformavo, ginčo namas priklausė ieškovės V. F. buvusio sutuoktinio motinai, ieškovės A. M. P. senelei, tačiau dėl ieškovėms nežinomų priežasčių ji namą pardavė. Teigia, kad tai, jog prašomi išreikalauti daiktai priklauso joms nuosavybės teise, patvirtina antstolio turto aprašas. Taip pat nurodė, kad privačios terapijos išlaidos bus skirtos ieškovės A. M. P. sveikatai stiprinti (atostogoms, laisvalaikiui).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi netenkino ieškovių prašymo atleisti jas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusioms ieškovėms.
9. Teismas sprendė, kad nors ieškovės pateikė patikslintus ieškinius, tačiau visų 2021 m. spalio 27 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
10. Šalindamos trūkumus, ieškovės papildomai nurodė, kad antstolis nusavino jų 4 000 Eur vertės automobilį, tačiau, teismo vertinimu, iš pateiktų procesinių dokumentų turinio nėra aišku, ar ieškovės prašo papildomai priteisti ir nurodytą automobilį (jo vertę), ar automobilio vertė patenka į ieškovių paskaičiuotą 83 075 Eur žalą. Be to, ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašomi išreikalauti daiktai ieškovei V. F. priklauso nuosavybės teise, t. y. nepateikė įsigijimo čekių, pirkimo pardavimo sutarčių, sąskaitų faktūrų ir kt., patvirtinančių nuosavybės teisę į ginčo turtą, nenurodė, kas sudaro prašomą priteisti 20 000 Eur išlaidų sumą, nepateikė jos dydį pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad ieškovės nepašalino ir kito ieškinio trūkumo – nors patikslintame ieškinyje ir nurodė, kad pateikiami ieškinio priedų vertimai į lietuvių kalbą, tačiau faktiškai vertimai nebuvo pateikti.
12. Ieškovių prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti teismas dar kartą atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad ieškovių su patikslintais ieškiniais pateikti įrodymai – banko sąskaitos nuotrauka, ieškovės atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų sąrašas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovių turtinė padėtis yra sunki ir kad jos yra nepajėgios sumokėti žyminio mokesčio. Ieškovės nepateikė įrodymų apie turimą nekilnojamąjį turtą arba kad nekilnojamojo turto neturi, kad visas jų nekilnojamasis turtas yra areštuotas, duomenų apie gaunamas pajamas, taip pat ir įrodymų, kad jos vėliau būtų pajėgios šį mokestį sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas ieškovių ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino jį ieškovėms.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovės 2021 m. lapkričio 29 d. atskirajame skunde (registracijos Nr. DOK-43488) ir 2021 m. gruodžio 8 d. jo patikslinime (registracijos Nr. DOK-45345) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Nuosavybės teisė yra absoliuti ir turi būti ginama. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neapgrįstai apribojo ieškovių teisę ginti savo pažeistas teises.
14.2. Automobilio, kurį pasisavino antstolis, vertė į prašomos atlyginti žalos dydį nėra įtraukta, tai buvo aiškiai nurodyta patikslintame ieškinyje.
14.3. Kartu su atskiruoju skundu pateikta ieškovės turto deklaracija patvirtina, kad ji jokių pajamų neturi, todėl žyminio mokesčio sumokėjimas turėjo būti atidėtas.
14.4. Kadangi kartu su atskiruoju skundu yra teikiami ieškinio priedų vertimai į lietuvių kalbą, neliko kliūčių ieškiniui priimti ir jį nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliančių prašymas atleisti jas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, o ieškinys pripažintas nepaduotu ir grąžintas apeliantėms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pačios apeliantės savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apeliantė V. F. ne kartą, (atskirajame skunde nurodyti 5 863 kartai) yra kreipusis į teismus su įvairaus pobūdžio prašymais, siekdama išreikalauti jai ir jos dukrai priklausantį turtą iš neteisėto valdymo. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) esantys duomenys, iš kurių matyti, kad apeliantė V. F., kaip ieškovė ir (ar) apeliantė, nuo 2015 metų yra iniciavusi 477 civilinius procesus, kuriuose reikalavimai buvo reiškiami įvairiems subjektas – valstybei, jos institucijoms, namo, kuriame ji anksčiau gyveno naujam savininkui, antstoliams, vykdantiems išieškojimo veiksmus, prašant priteisti iš jų turtinės ir neturtinės žalos, patirtos ją ir dukrą iškeldinant iš ginčo namo, atlyginimą, užkirsti kelią jų atliekamiems neteisėtiems veiksmams, išreikalauti turtą ir kt. Dauguma jos inicijuotų teisminių procesų net nebuvo pradėti ieškinius atsisakius priimti arba juos palikus nenagrinėtus, nes per nustatytus terminus nebuvo pašalinti procesinių dokumentų trūkumai. Tuose procesuose apeliantei ne kartą buvo išaiškinta ne tik tai, kad jos teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, bet ir bendrieji bei specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys tam, kad galėtų būti pradėtas ir sėkmingai vykti civilinis procesas.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant ieškinio, kuris grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kaip ir anksčiau apeliantės pateikti ir teismų atsisakyti priimti arba grąžinti ieškiniai (žr. pvz. Marijampolės apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-3425-443, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-27569-599/2021, Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1237-638/2020, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2-604-464/2020), priėmimo klausimą buvo nustatyti iš esmės identiški anksčiau nagrinėtose bylose identifikuotiems ieškinio trūkumai, kurie ir šiuo atveju teismo buvo pripažinti kliūtimi procesui pradėti.
18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui, taip pat specialiųjų ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, t. y. jame netinkamai (neaiškiai) suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, be to, nepateikti ieškinio priedų vertimai į lietuvių kalbą, ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, o prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nemotyvuotas ir nepagrįstas būtinais tokioje situacijoje įrodymais. Teismas nustatė apeliantėms terminą šioje nutartyje įvardintiems trūkumams, kliudžiusiems priimti šį ieškinį, ištaisyti.
19. Nors apeliantės vėliau pateikė du procesinius dokumentus, pavadintus patikslintu ieškiniu, jų turinys, nors ir papildytas kai kuriomis faktinėmis aplinkybėmis dėl turto valdymo pagrindo bei jų iškeldinimo, didžia dalimi nepakito, taigi iš esmės ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, žyminis mokestis nesumokėtas, vien pateikiant pakartotinį prašymą atleisti nuo jo mokėjimo arba sumokėjimą atidėti, nepridėti prie ieškinio pridėtų J. K. esančio sveikatos centro pažymos bei elektroninio susirašinėjimo vertimai į lietuvių kalbą.
20. Tai, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateikė J. K. esančio sveikatos centro NHS 2018 m. kovo 23 d. rašto vertimą, joms nenurodžius, kodėl šis dokumentas nebuvo teikiamas teismo nustatytu tokiam procesiniam veiksmui atlikti terminu, juolab atsižvelgus į pirmiau aptartą apeliantės įgytą bylinėjimosi patirtį, kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės tikrųjų ketinimų ir tikslų, procesinio elgesio sąžiningumo. Be to, su atskiruoju skundu pateiktas J. K. esančio sveikatos centro NHS 2018 m. kovo 23 d. rašto vertimas iš anglų kalbos yra be privalomųjų tokiam dokumentui rekvizitų (įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas vertėjo, pateiktas be verčiamo dokumento originalo), o kito įrodymo vertimas nebuvo pateiktas.
21. Pažymėtina, kad teisės aktais garantuojama teisę į teisminę gynybą negali būti įgyvendinama bet kaip ar tik paties asmens pasirinktu neformaliu būdu. Tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato civilinio proceso įstatymas, kurio nuostatos privalomos tiek asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė apeliantės dėmesį į tai, kad ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai yra išdėstyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
23. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal tokį ieškinį ir (ar) patikslintą ieškinį, kokį yra pateikusios apeliantės, civilinė byla negalėjo būti iškelta ir nagrinėjama, nėra paneigta.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė prašymą, susijusį su žyminio mokesčio mokėjimu, nes apeliantės, jų įsitikinimu, buvo pateikusios įrodymus, leidžiančius įvertinti jų turtinę padėtį.
26. Nutartyje, kurioje teismas, atmesdamas prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo mokėjimo ir nustatydamas apeliantėms terminą taip pat ir tokiam ieškinio trūkumui pašalinti, yra išaiškinta, kad vien selektyvūs (pavieniai) dokumentai nėra savaime pakankami asmens turtinei padėčiai įvertinti. Visgi, ir analogišką naują prašymą pateikusios apeliantės jį papildė tik išrašu iš banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, bei pateikė informaciją apie antstolio R. S. kontoroje pradėtą vykdomąją bylą skolininkei V. F.. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės duomenų visumos, kuri reikalinga jų turinei padėčiai įvertinti, nepateikė.
27. Pažymėtina, kad tik su atskiruoju skundu apeliantės pateikė išrašą iš elektroninio deklaravimo sistemos apie apeliantės už 2019 metus deklaruotas pajamas. Aplinkybių, kodėl šis įrodymas nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teismui, nors tokia teisė bei galimybė apeliantei ne kartą buvo suteikta ir išaiškinta, apeliantės nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas net neturi teisinio pagrindo šio įrodymo vertinimui (CPK 314 straipsnis).
28. Taigi, apeliantėms nepateikus jokių kitų objektyvių įrodymų (apie gaunamas nuolatines pajamas ir jų dydį, turimą turtą, turtines teises, įsipareigojimus ir t. t.), iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti apie tikrąją jų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ir šio trūkumo apeliantės neištaisė, t. y. nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio už savo reikalavimus, o duomenų leisti apeliantėms pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalyje arba CPK 84 straipsnyje įvirtinta žyminio mokesčio lengvata šiuo atveju nepakanka.
29. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių ir viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
30. Taigi, atsižvelgiant ir į žyminio mokesčio teisinio reguliavimo aiškinimą bei tokiu apmokestinimu siekiamus tikslus, negali būti toleruojama situacija, kai asmenys vien deklaratyvių jų teiginių prašymu būtų atleidžiami nuo pareigos sumokėti valstybei nustatytą mokestį už bylinėjimąsi. Tokia teismų pozicija, t. y. jeigu vien prašymo pakaktų atleidimui nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimui, neabejotinai sudarytų sąlygas, iš esmės nepatiriant jokių nuostolių, piktnaudžiauti ieškinio pareiškimo institutu, o tokių požymių galima įžvelgti ir apeliantės elgesyje.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliančių ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.