- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2-604-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00045-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, kuria nutarta, ieškovės V. F. ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo, turto grąžinimo natūra laikyti nepaduotu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovo G. B. priteisti 159 291,01 Eur už 2008 m. pasisavintus daiktus arba kilnojamuosius daiktus ir būsto įrangą jai grąžinti natūra. Taip pat prašė atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą, nes negauna jokių pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo ieškinio nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 ir 135 straipsniuose nustatytų imperatyvių reikalavimų. Ieškovė pareiškė du alternatyvius reikalavimus – arba priteisti iš atsakovo pinigų sumą, arba viską grąžinti natūra, tačiau reikalavimas „viską grąžinti natūra“ yra nekonkretus ir neaiškus, todėl jo patenkinimo atveju negalėtų įvykdytas. Teismas įpareigojo ieškovę konkrečiai nurodyti, kokie daiktai ir kokios vertės kiekvienas iš jų sudaro sąvoką „viskas“.
3. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą neatitinka CPK 84 straipsnio reikalavimų. Toks prašymas turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tačiau ieškovė blogą savo turtinę padėtį grindžia tik savo pačios užpildyta metine pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, nors nėra net duomenų, kad ši deklaracija buvo pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie įrodymai apie ieškovės turtą ir pinigines lėšas, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti ieškovės turtinę padėtį bei spręsti dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė V. F. 2020 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad viskas, ką ji siekia susigrąžinti iš atsakovo, yra išvardinta teismui pateiktose jos asmeniniu V. F. ir V. T. vardu, ir jos UAB „Link Aviation“ vardu išrašytose „Senukų“ ir kitų statybinių įmonių sąskaitose faktūrose, todėl nėra prasmės šimtus daiktų ant keliolikos puslapių aprašinėti. Be to, stambūs daiktai, kuriuos prašoma grąžinti, matomi iš kosmoso, todėl teisėja yra nekompetentinga ir tyčia apsimeta nesuprantanti, kokius daiktus siekia atgauti natūra ieškovė. Dėl žyminio mokesčio atidėjimo ieškovė nurodė, kad toks jos prašymas yra motyvuotas pridedama ieškovės ligos pažyma. Pasak ieškovės, teisėja turėtų nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes prieš 3 metus yra nagrinėjusį ieškovės bylas ir savo nekompetentingumu bei abejingumu įtakojo ieškovės psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės V. F. prašymą dėl teisėjos nusišalinimo atmetė, o ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino juos ieškovei.
6. Pirmiausia teismas ieškovei išaiškino, kad šalis turi teisę reikšti nušalinimą teisėjui, tačiau tai turi būti daroma CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka, konkrečiai pareiškiant nušalinimą ir nurodant priežastis. Atsižvelgdamas į tai, kad toks veiksmas, kaip prašymas pačiam teisėjui nusišalinti, nelaikytinas CPK 69 straipsnyje nurodytu pareiškimu dėl nušalinimo, teismas nurodė, kad ši aplinkybė netrukdo teismui išspręsti ieškinio priėmimo klausimą.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ir patikslintame savo ieškinyje ieškovė nenurodė konkretaus daiktų sąrašo, t. y. kokie daiktai ir kokios vertės, kuriuos ji prašo „grąžinti natūra“. Ieškovė vien nurodė, kad pats teismas turėtų nustatyti tokių daiktų sąrašą iš pateiktų UAB „Senukų prekybos centras“ sąskaitų bei kvitų, įvertindamas ir tai, kad kai kurie daiktai yra užkasti po žeme (vamzdžiai ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškovė nustatytų ieškinio trūkumų neištaisė ir nenurodė konkretaus sąrašo daiktų, kuriuos prašo išreikalauti iš atsakovo.
8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepašalino teismo nurodytų prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą trūkumų. Teikdama ieškinį, ieškovė nurodė prašanti žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovei buvo išaiškinta, kad su prašymu turi būti pateikiami ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jos sunkios turtinės padėties patvirtinantys įrodymai. Tokių įrodymų, teikdama procesinį dokumentą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, ieškovė nepateikė.
9. Kadangi ieškovė per nustatytą jai terminą ieškinio trūkumų nepašalino, 2020 m. sausio 29 d. teismo nutarties neskundė, teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi ir 138 straipsniu, ieškinį, patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo pripažino nepaduotu ir grąžino juos ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė V. F. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir nagrinėti bylą iš esmės su visais teismui pateiktais visų daiktų ir įrangos čekiais bei sąskaitomis faktūromis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys nekonkretus ir neaiškus, nors viskas yra konkrečiai išvardyta teismui pateiktose sąskaitose faktūrose, todėl nėra jokios prasmės šimtus daiktų ir įrangos ir keliasdešimt sąskaitų faktūrų perrašinėti ieškinyje. Be to, buvo paminėta jų suma, todėl ieškinio patenkinimo atveju ieškinys galėtų būti įvykdytas sumokant reikalaujamą sumą arba sugrąžinant tuos visus daiktus ir įrangą.
10.2. Ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti jos turtinę padėtį ir spręsti žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą pagal jos galiojančią nulinę pajamų deklaraciją.
10.3. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė teisėją nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes ši teisėja jai jau sugadino sveikatą, prieš kelis metus lygiai taip pat atmesdama jos ieškinius ir skundus dėl minimų daiktų ir įrangos, sudaro ieškovei kliūtis siekti teisingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės V. F. ieškinys ir patikslintas ieškinys laikyti nepaduotais, teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, 2020 m. sausio 29 d. nutartyje nurodė, kad šis ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui, taip pat specialiųjų ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, t. y. jame netinkamai (neaiškiai) suformuluotas ieškinio dalykas, be to, šis ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, o prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nemotyvuotas ir nepagrįstas būtinais tokioje situacijoje įrodymais. Teismas nustatė apeliantei terminą šioje nutartyje įvardintiems trūkumams, kliudžiusiems priimti šį ieškinį, ištaisyti.
13. Nors apeliantė pateikė patikslintu pavadintą ieškinį, jo turinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės yra identiškas pradinio ieškinio turiniui, tik papildytas teiginiais, kuriais išreiškiamas apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Atskirojo skundo argumentai taip pat yra susiję tik su pačios apeliantės išsakomu subjektyviu ieškinio formos bei turinio įvertinimu, apeliantei tvirtinant, kad tokio ieškinio ir jo priedų, jos įsitikinimu, pakako civilinei bylai iškelti, o pirmosios instancijos teismas (teisėja) kliudo apeliantei siekti teisingumo. Šie atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas procesinį V. F. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Priešingai, pagal tokį ieškinį / patikslintą ieškinį, kurį yra pateikusi apeliantė, civilinė byla negalėjo būti iškelta.
14. Teisės aktais garantuojama teisę į teisminę gynybą negali būti įgyvendinama bet kaip ar tik paties asmens pasirinktu neformaliu būdu. Tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato civilinio proceso įstatymas, kurio nuostatos privalomos tiek asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė apeliantės dėmesį į tai, kad ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai yra išdėstyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
16. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
17. Teisė pasirinkti konkretų teisminės gynybos būdą priklauso pačiam į teismą besikreipiančiam asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
18. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, apeliantė net ir nebandė aiškiau suformuluoti savo ieškinio reikalavimų, nenurodė konkretaus turto ar daiktų, kuriuos prašo išreikalauti iš atsakovo, nenurodė jokių juos individualizuojančių požymių bei kiekvieno jų vertės, teigdama, kad viskas jau yra nurodyta jos su pradiniu ieškiniu pateiktose sąskaitose faktūrose. Tačiau teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, t. y. teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2002). Kitoks teismo elgesys neabejotinai reikštų šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 17 straipsnis).
19. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovo (šiuo atveju apeliantės) pareiga tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus yra susijusi ne tik su kitos proceso šalies (atsakovo) galimybėmis atsikirsti, tačiau ir su teismo galutinio sprendimo priėmimu. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi atitikti pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, ji turi būti išdėstyta aiškiai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl teismo galutinių išvadų, padarytų išnagrinėjus ginčą. Dar daugiau, teismui yra draudžiama peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), kitaip tariant, teismas negali pasisakyti dėl tų reikalavimų, dėl kurių ieškinys nustatyta forma – raštu – nebuvo pareikštas. Be to, remiantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo sprendimo rezoliucinė dalis perrašoma pažodžiui į vykdomąjį raštą.
20. Vadinasi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad dėl jo priimtas galutinis teismo sprendimas atitiktų apibrėžtumo, vykdytinumo ir privalomumo reikalavimus. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos ieškinio patenkinimo atveju sprendimas galėtų būti įvykdytas sumokant reikalaujamą sumą arba sugrąžinant jai visus daiktus bei įrangą, nurodytus sąskaitose faktūrose. Toks ieškinio reikalavimas kaip „grąžinti viską natūra“ yra visiškai neaiškus ir neapibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribų.
21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad teismui ji buvo pateikusi įrodymus, kurių pagrindu teismas galėjo vertinti jos turtinę padėtį bei išspręsti žyminio mokesčio būtinumo klausimą. Tokie atskirojo skundo argumentai taip pat nėra pagrįsti. Nutartyje, kuria apeliantei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teismas apeliantei jau buvo išaiškinęs, kad vien pateikta apeliantės užpildyta deklaracija nėra pakankamas įrodymas jos turtinei padėčiai įvertinti. Teismas išvardino duomenis, kuriuos apeliantė galėtų pateikti grįsdama tokio pobūdžio savo prašymą, ir nurodė, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčio ir kitokio pobūdžio pajamų, atitinkamai, turtinę fizinio asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir šios institucijos patikrintos, kiti dokumentai. Tačiau apeliantė tokių duomenų, leidžiančių teismui įsitikinti, kokia yra tikroji jos turtinė padėtis (ar ji turi / turėjo registruojamo turto, ar ji turi / turėjo piniginių lėšų, santaupų, vertybinių popierių, ar ji gauna / gavo piniginių pajamų ar išmokų, ir t. t.) su patikslintu ieškiniu nepateikė. Pasak apeliantės, jos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra motyvuojamas pridedama ieškovės ligos pažyma.
22. Viena vertus, prie patikslinto ieškinio yra pridėtas tik sveikatos centro NHS 2018 m. kovo 23 d. rašto įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas vertimas iš anglų kalbos (be paties verčiamo dokumento (originalo) ir nepatvirtintas vertėjo). Vien dėl šios priežasties nėra galimybės įsitikinti tokio dokumento tikrumu, jo patikimumu ir įrodomąja reikšme. Kita vertus, įstatymų leidėjas žyminio mokesčio atidėjimą sieja ne su asmens sveikatos būkle, tačiau su jo turtine padėtimi (CPK 84 straipsnis). Todėl apeliantei nepateikus jokių kitų objektyvių įrodymų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti apie jos turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė ir šio trūkumo nepašalino bei nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio už savo reikalavimus.
23. Konstatavus, kad ieškinio trūkumai, kliudę jį priimti, teismo nustatytu terminu nebuvo ištaisyti, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad kartu su patikslintu ieškiniu ji buvo pareiškusi ir prašymą nusišalinti ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančiai teisėjai, teisiškai neaktualūs ir apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės išsamiau nepasisako. Teisėjas nusišalina nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas tada, kai bylos nagrinėjimas yra prasidėjęs, o šiuo konkrečiu atveju toks faktas nėra įvykęs, nes pati byla dar neiškelta (ieškinys nepriimtas) (CPK 64 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės V. F. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas. Kitokia apeliantės nuomonė nėra pagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.