- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2YT-19462-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13783-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Regina Pališkienė
dalyvaujant pareiškėjo S. P. atstovei advokatei Reginai Pališkienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje K. P. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo E. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Grįsdamas šį prašymą, pareiškėjas nurodė, kad CK 5.50 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. apie tėvo mirtį sužinojo pavėluotai, šiam terminui jau pasibaigus (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teigimu, tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio, jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo registruota Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir pareiškėjui faktinė jo buvimo vieta prieš mirtį nebuvo žinoma. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad paveldimas turtas – dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodė savo teiginių, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, būtina nustatyti, ar palikimo nepriėmė kiti įpėdiniai faktiniu valdymu ir pan. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše nėra duomenų apie E. P. turimą nekilnojamąjį turtą, todėl neaišku, koks turtas sudaro mirusiojo palikimą ir ar yra pagrindas reikšti prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. VĮ Turto bankas taip pat nurodė, kad neprieštaraus prašymo patenkinimui, jei pareiškėjas pateiks papildomus įrodymus ir teismas juos įvertins kaip pakankamus prašymui tenkinti.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti palaikė. Papildomai prašė apklausti liudytoju pareiškėjo dėdę, mirusiojo brolį J. P., kuris paaiškintų aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sužinojimo apie tėvo mirtį momentu. Taip pat pateikė papildomus įrodymus dėl paveldimo turto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Mirusysis buvo išsituokęs, turėjo du vaikus: pareiškėją S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Mirusiojo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po E. P. mirties palikimo niekas nepriėmė (b. l. 9). Pareiškėjas taip pat praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjas nurodė, kad palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė, nes nežinojo apie tėvo mirtį. Grįsdamas šias aplinkybes, pareiškėjas teigė, kad tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, jo gyvenamoji vieta buvo registruota Vilniaus miesto savivaldybėje. Liudytoju apklaustas pareiškėjo dėdė, mirusiojo brolis J. P. teismo posėdyje patvirtino šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad giminės nebendrauja, tiek mirusysis, tiek jo sūnus pareiškėjo brolis K. P. priklausomi nuo alkoholio, neturintys pastovios gyvenamosios vietos ir jų buvimo vieta buvo nežinoma. Taip pat nurodė, kad, organizuodamas savo brolio E. P. laidotuves, jo vaikams apie tai neturėjo galimybių pranešti, o atsitiktinai sutikęs pareiškėją 2018 m. gruodžio mėnesį informavo apie tėvo mirtį. Taigi nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių apie tėvo mirtį sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjui buvo ar turėjo būti žinoma apie tėvo mirtį anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie E. P. mirtį, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
8. Pripažinus, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
9. Pareiškėjas nurodė, kad paveldimas yra nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šio turto savininku registruotas S. P. (b. l. 13). Liudytojas J. P. paaiškino, kad S. P. buvo E. P. tėvas. Pareiškėjo pateiktas 2004 m. gruodžio 22 d. notaro išduotas liudijimas Nr. 13 082 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) S. P. mirė, pareiškimus dėl jo palikimo priėmimo padavė ir jo turto paveldėtojais pagal įstatymą yra penki liudijime nurodyti asmenys, tarp jų – ir E. P.. Taigi, nors dokumentai nėra iki galo sutvarkyti ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nepatikslinti, tačiau kiti byloje esantys įrodymai leidžia konstatuoti, kad E. P. buvo priėmęs po jo tėvo S. P. mirties atsiradusį palikimą, todėl po E. P. mirties paveldimą turtą sudaro iš tėvo paveldėta dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad yra įpėdinių, po E. P. mirties atsiradusį palikimą priėmusių faktiniu valdymu ( CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą tėvo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.