- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- e2-428-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03075-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- M. J., P. J., J. J.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Eduardas Zaleskis
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams M. J., P. J., J. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. S. atsakovams M. J., P. J. ir J. J. pareikštu ieškiniu prašo:
- pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2012-03-07 ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartį Nr. PJ-1325;
- pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2012-05-18 ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartį Nr. PJ-2585
- taikyti restituciją natūra ir priteisti atsakovės M. J. naudai iš atsakovų P. J. ir J. J. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
- priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2006-07-05 paskolos sutartimi atsakovė M. J. pasiskolino iš ieškovo 76 000,00 litų (22 011,12 Eur) bei įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2006-11-05. Nustatytu terminu atsakovė paskolos negrąžino ir tik 2012-12-27 mokėjimo nurodymu Nr. 38 pervedė ieškovui 2000,00 litų. Pagal šią sutartį atsakovė liko skolinga ieškovui 74 000,00 litų (21 431,88 Eur). 2010‑07-23 ieškovas ir atsakovė M. J. sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino 56 365,00 litų (16324,43 Eur) bei įsipareigojo šią sumą ieškovui grąžinti iki 2010-12-31. Sutarties nustatytu terminu atsakovė grąžino ieškovui 5 000,00 litų (1 448,10 Eur). Po šio termino per kelis kartus atsakovė grąžino ieškovui dar 17 000,00 litų (4 923,54 Eur). Likusios paskolos sumos, tai yra 34 365,00 litų (9 952,79 Eur), atsakovė iki šiol negrąžino. Tokiu būdu atsakovė M. J. pagal Sutartis yra skolinga ieškovui 31 384,67 Eur. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl paskolos gražinimo, tačiau ji negrąžina paskolų. Be to, atsakovė, būdama nesąžininga ir siekdama sumažinti savo mokumą, o kartu ir ieškovo galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, 2017-05-08 padovanojo jai nuosavybės teise priklausiusius 4 žemės sklypus su ja giminystės ryšiais susijusiems asmenims - sūnums J. ir P. J..
Siekdamas apginti savo pažeistas teises, ieškovas 2017 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2018-07-25 sprendimu patenkino ieškinį visiškai - priteisė iš atsakovės M. J. 31 384,67 Eur skolos, 15 705,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017-08-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei pripažino negaliojančiomis žemės sklypų dovanojimo sutartis ir taikydamas restituciją priteisė šiuos žemės sklypus M. J.. Užsitęsus civilinės bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme, dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie reiškė įvairius nepagrįstus prašymus, reikalavimus, neigė akivaizdžius faktus, dėl kurių išsprendimo ir išnagrinėjimo teismas buvo priverstas skirti vis naujus posėdžius, sumažėjo ir žemės sklypų, dėl kurių vyko ginčas minėtoje civilinėje byloje, vertė. Be to, atsakovė M. J., būdama ieškovo skolininkė dovanojimo sutartimis dar 2012-03-07 padovanojo jai nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo sūnui atsakovui P. J., o 2012-05-18 dovanojimo sutartimi ½ dalį Buto padovanojo ir sūnaus sutuoktinei J. J.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas tikslino savo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą ieškinį ir reiškė reikalavimą dėl šių buto dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis taip pat actio Pauliana pagrindu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas atsisakyti priimti patikslintą ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes šio teismo vertinimu, ieškinio reikalavimų tikslinimas galėjo užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ieškovas priverstas reikšti dar vieną ieškinį dėl buto dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu tikslu apginti savo pažeistas teises.
Pažymėjo, kad ieškovas turi neginčitiną, neabejotiną ir galiojančia reikalavimo teisę atsakovės M. J. atžvilgiu. Atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys akivaizdžiai pažeidžia ieškovo, kaip M. J. kreditoriaus, teises atgauti jai paskolintus pinigus, nes turto, kuris atitiktų negrąžintų paskolų dydį, neturėjimas, panaikina kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsakovai yra akivaizdžiai nesąžiningi. Jie neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarčių, puikiai suvokė ir žinojo, kad sudarant šias sutartis, bus apsunkintas ieškovo pažeistų teisių gynimas. Šioje situacijoje egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl dovanojimo sutartys nuo jų sudarymo momento pripažintinos negaliojančiomis, kaip pažeidžiančios ieškovo kaip M. J. kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Dovanojimo sutartis pripažinus negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio), taikytina restitucija natūra ir dovanojimo sutartimis gautas butas priteistas atsakovės M. J. naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovai M. J., P. J., J. J. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neįrodė sąlygų viseto, būtino sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ieškovas iš viso neįrodė ir neįrodinėjo, kaip prašomi panaikinti sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir, kad atsakovės M. J. turimo turto nepakaks/nepakanka patenkinti ieškovo reikalavimams, jei jie bus teismo neskundžiamu procesiniu sprendimu patvirtinti. Visi ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, o deklaruojamas reikalavimas ta apimtimi, kokia reiškiamas nėra patvirtintas neskundžiamu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismui pilnai patenkinus atsakovės M. J. apeliacinį skundą dėl 2018-07-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimo c. b. Nr. e2-2466- 656/2018 ieškovo reikalavimas dėl skolos būtų atmestas, o jei atsakovės apeliacinis skundas būtų tenkintas iš dalies, tuomet keistųsi (mažėtų) ieškovo reikalavimo apimtis. Nėra galutinio neskundžiamo sprendimo, kuris neginčijamai patvirtintų ieškovo reikalavimo, toks koks yra ieškovo nurodomas, pagrįstumo, kas duoda pagrindą išvadai, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas gali būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies.
Ieškovas neįrodė ir neįrodinėja, kaip ieškovo ginčijami sandoriai pažeidžia jo teises, ar dėl jų atsakovė M. J. tapo nemokia, ar kad kitaip pažeidžia ieškovo teises. Atsakovės M. J. turto ginčijamų sandorių sudarymo dienai buvo pakankamai, be to turimo turto pilnai pakanka ir pakaktų įvykdyti teismo 2018-07-25 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2466-656/2018, jei minėtas sprendimas nebūtų panaikintas ar pakeistas. Ieškovas ieškinyje spekuliatyviai teigia, kad jo teisės pažeistos tuo, jog atsakovė, ieškovo žodžiais, neigė akivaizdžius faktus, teikė nepagrįstus prašymus, reikalavimus, dėl ko teismas buvo priverstas skirti vis naujus posėdžius, dėl ko esą sumažėjo ir žemės sklypų, dėl kurių vyko ginčas minėtoje civilinėje byloje vertė, todėl atsakovams sudarius ginčijamą dovanojimo sutartį, esą sumažėjo ieškovo galimybė išieškoti skolą iš atsakovei priklausančio turto. Ieškovas remdamasis tokiomis aplinkybėmis ir grįsdamas savo teisių pažeidimą kaip actio Pauliana sąlygą, turėtą įrodyti, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu atsakovės turto vertė buvo labai sumažėjusi arba buvo akivaizdu, jog ji labai kris, arba jog dovanojimo sandorio sudarymo metu skolos pagal kredito sutartį buvo tokio dydžio, jog įkeistas turtas jų nepadengtų taip pat tai, kad turtą padovanojęs skolininkas šias aplinkybes žinojo ir elgėsi nesąžiningai. Vien ieškovo abstraktūs teiginiai apie tariamą žemės sklypų nuvertėjimą negali būti pakankami turto nuvertėjimui pripažinti.
Byloje nenustatyta atsakovės M. J. turto – žemės sklypų, neigiamos rinkos vertės dinamikos, jos santykio su skola pagal ieškovo reikalavimą, o šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su kreditoriaus teisių pažeidimo nustatymu. Kaip matyti iš atsakovų į bylą teikiamų nekilnojamojo turto vertinimo išvadų – 0,1596 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 0,1568 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 0,1570 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 0,1571 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) - viso šio turto bendra vertė yra 69`800,00 Eur, kuri ženkliai viršija ieškovo reikalavimą. Į šią atsakovės turto masę nėra įtrauktas kitas atsakovės asmenine nuosavybe turimas turtas, t.y. kiti turimi žemės sklypai, lėšos kredito įstaigose.
Atsakovė ieškovo byloje ginčijamus sandorius sudarė dėl to, kad kaip motina siekė pagerinti savo sūnaus šeimos gyvenimo sąlygas, t. y. minėti sandoriai buvo sudaryti dėl tuo metu susiklosčiusių objektyvių faktinių gyvenimiškų aplinkybių, kurios nebuvo draudžiamos ir be tikslo pakenkti savo kreditoriams. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė M. J. turėjo daug kito turto, jos tuo metu buvę ir jai žinomi įsipareigojimai kreditoriams lyginant su jos turimu turtu buvo jos turto naudai, atsakovė negalėjo žinoti ir nežinojo, jog minėti sandoriai gali pažeisti jos kreditorių teises. Esant nurodytam, pagrįstai darytina išvada, jog byloje neįrodyta ir ši būtinoji taikyti actio Pauliana sąlyga.
Ieškovas apie byloje ginčijamus sandorius žinojo nuo 2012 m. kovo mėnesio. Atsakovė yra sakiusi ieškovui, kad nori padovanoti savo sūnui butą ir taip pagerinti jo gyvenimo sąlygas, todėl klausė ieškovo gal jis gali rekomenduoti notarą, nes nieko iš notarų nežinojo. Ieškovas atsakovei rekomendavo dėl šių sandorių kreiptis į ieškovo notarą – Vilniaus miesto 33 notarų biurą, su kuriuo ieškovas pastoviai dirba ir sakė, jog, jei bus kokių neaiškumų dėl sandorių, pakalbės su notare ir padės juos su notare išspręsti. Taigi, atsakovė dėl byloje ginčijamų sandorių sudarymų kreipėsi į ieškovo nurodytą notarų biurą. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas apie ginčijamus sandorius žinojo nuo 2012 m. kovo mėnesio. Civilinės bylos Nr. e2-2466-656/2018 nagrinėjimo metu, ieškovas savo paaiškinimuose teisme nurodė, jog apie šioje byloje ginčijamus sandorius žinojo nuo 2012 metų, kas labai aiškiai parodo, kad ieškovas yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šioje dalyje dėl ieškovo reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais taikytina ieškinio senatis.
3. Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. V. Dovidaitis prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad apygardos teismas priteisė daugiau nei 47 000,00 Eur sumą iš M. J. ir pripažino negaliojančiais du sandorius dėl 4 žemės sklypų perleidimo. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pagal atsakovus sprendimu grąžintino turto vertė yra daugiau nei 68 000 Eur. Atsakovų nuomone, šitos sumos pakanka sumokėti priteistą 47 000 Eur sumą. Tačiau be 47 000 Eur priteista ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos, suma nuolat auga. Pagal atsakovų poziciją atsiskaitymo procesas būtų vilkinimas, gal net iki varžytinių prieita, realizuojant tą turtą. Realizuojant iš varžytinių, bus atitinkamai vertinamas turtas ir pradinė kaina bus ženkliai mažesnė. Su atsakovės turto vertinimu nesutinka. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, išrašas iš tinklapio „aruodas“ parodo, kokia iš tikrųjų šitų sklypų vertė. Tai yra 2018-10-01 minėti sklypai buvo parduodami tik po 9 760 Eur. Šiam momentui už visus keturis sklypus suma išeina mažiau nei 40 000 Eur. Turto vertinime palyginti sklypai, kurie yra visai kitoje pardavimo vietoje. Yra visos sąlygos actio Pauliana. Aruodas.lt yra tinklalapis, kuriame yra talpinami skelbimai. 2017 metais ieškovas skambino pagal skelbimą ir atsiliepė Pavel ar J. J.. O šiuo atveju, palyginus su atsakovo pateiktu turto vertinimu, matyti, kad tai tie patys sklypai. Pardavimo kaina skelbime nurodyta beveik dvigubai mažesnė nei turto vertintojo. Geografiškai nustatė, kad tai tie patys sklypai. Yra ir žemės sklypų planai. Tas turtas, dėl kurio priimtas apygardos teismo sprendimas, nepadengia tos priteistos sumos. Buto dovanojimo sandoriu buvo sąmoningai sumažintos galimybės grąžinti paskolą. Ieškovo nuomone, turto bet kokiu atveju nepakaks. Sklypų vertė ne tokia, kokią nurodo atsakovas, o beveik dvigubai mažesnė. Jau priteista 47 000,00 Eur suma plius palūkanos. Atsakovų sklypai yra pardavinėjami nuo 2017 metų, o gal ir dar anksčiau, ir iki šiol nėra parduoti. Kaina jau nurodoma dvigubai mažesnė.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovas adv. E. Zaleskis su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sandoris niekaip nepažeidžia ieškovo interesų, nes atsakovė ir po sandorio turi pakankamai turto įsipareigojimams įvykdyti. Eksperto buvo aiškiai nustatyta sklypų kaina. Turto vertinimas atitinka visus reikalavimus ir įvertintos visos aplinkybės. Vertinime matyti, kad sklypų kaina yra ženkliai didesnė negu yra priteistas neįsiteisėjusiu sprendimu ieškovo reikalavimas. Be to, atsakovė dar turi papildomai turto – dar vieną sklypą, plius banko sąskaitose daugiau nei 5000 Eur. Suma sąskaitoje didėja, nes pervedamas pensija ir kita. Bendra turto vertė sudarytų daugiau nei 72 000 Eur. Tuo tarpu reikalavimas tik 47 000 Eur ir su sąlyga, kad apeliacinės teismo nebus pakeistas. Ieškovas turto vertinimo neginčija, alternatyvaus vertinimo neteikia. Ieškovo teiginių, kad sklypą pardavinėjo tas ar kitas asmuo, niekas nepatvirtina. Taip pat, kad tai identiški sklypai. Pagal skelbimus tokios konfigūracijos ir dydžio sklypai pardavinėjama po 17 000 Eur. Net ir priverstinis pardavimas nereiškia, kad jie bus parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Paklausa yra, tas rajonas vystomas, statomos gyvenvietės ir nekilnojamojo turo kaina tik kyla. Ieškovas neįrodė visu sąlygų actio Pauliana taikymui. Jeigu ieškovas nesutinka su turto ekspertize, tai turi pateikti nuginčijančius įrodymus. Skelbimai iš aruodas.lt yra nelygiaverčiai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas J. S. ir atsakovė M. J. 2006-07-05 sudarė paskolos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus m. 33-jame notarų biure. Paskolos sutartimi atsakovė M. J. iš ieškovo pasiskolino 76 000,00 litų (22 011,12 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2006-11-05 (sutarties 1-2 punktai). Ieškovas ir atsakovė M. J. 2010-07-23 sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė iš ieškovo pasiskolino 56 365,00 litų (16 324,43 Eur) ir įsipareigojo juos ieškovui grąžinti iki 2010-12-31. Kadangi atsakovė M. J. nustatytais terminais ieškovui paskolų negrąžino, ieškovas 2017 metais su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo ir atsakovės sudarytų žemės sklypų dovanojimo savo sūnums pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
5.Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę Nr.e2-2466-656/2018 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams M. J., J. J. ir P. J. dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, 2018-07-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui J. S. iš atsakovės M. J. 31 384,67 Eur skolos, 15 705,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017-08-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento a) 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3029, kuria M. J. padovanojo J. J.: 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); b) 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3033, kuria M. J. padovanojo P. J.: 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra ir priteisė atsakovės M. J. naudai iš atsakovų J. J. ir P. J. nurodytus žemės sklypus; priteisė ieškovui J. S. iš atsakovės M. J. 1 506 Eur, iš atsakovų P. J. ir J. J. po 753 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad šis Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė M. J. pateikė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliaciniame teisme dar nėra išnagrinėtas (civilinės bylos Nr. e2A-641-XX/2019).
6.Pažymėtina, kad nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-2466-656/2018 ieškovas 2018-05-30 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė naujus (dabar Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamus) reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2012-03-07 dovanojimo sutartį Nr.PJ-1325 ir 2012-05-18 dovanojimo sutartį Nr.PJ-2585 bei atitinkamai taikyti restituciją natūra. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-06-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, nes reikalavimų patikslinimas buvo pateiktas pavėluotai, nesilaikant CPK 141 straipsnyje nurodytos taisyklės, todėl iš esmės užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ieškovas šiuos reikalavimus atsakovų atžvilgiu pareiškė Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018-09-03 pateikdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje.
7.Nekilnojamojo turto registro duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad atsakovė M. J. 2012-03-07 dovanojimo sutartimi Nr. PJ-1325 padovanojo savo sūnui P. J., o 2012‑05‑18 dovanojimo sutartimi Nr. PJ-2585 – J. J., po ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovė M. J. į bylą pateikė jos užsakymu 2018-09-17 atlikto keturių žemės sklypų, dėl kurių atsakovės sudarytų dovanojimo sutarčių buvo kilęs ginčas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje, turto vertinimo išvadą Nr. IK-11/2018, pagal kurią 2018-09-17 datai: 1) žemės sklypo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 17 400,00 Eur; 2) žemės sklypo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 17 400,00 Eur; 3) žemės sklypo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 17 300,00 Eur; 4) žemės sklypo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 17 700,00 Eur.
9.Ieškovas J. S. į bylą pateikė jo užsakymu antstolio V. Čegliko atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 2018-10-01 Nr. 116-18-1647, kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės: 2018-10-01 naudojant personalinį kompiuterį interneto naršyklėje įvedus protokole nurodytą nuorodą ekrane matomas „aruodas.lt“ patalpintas skelbimas antrašte „(duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypas“. Po skelbimo nuotraukomis matoma kaina: 9 760,00 Eur plotas:16 a. Toliau matomas skelbimo aprašymas, bei pardavėjo kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini). Ties skiltimi „Informacija apie skelbimą“ matoma: įdėjimo data – 2018-04-23, redagavimo data 2018-09-22, aktyvus iki – 2018-10-22; Įsiminė – 8; Peržiūrėjo – 5250.
10.Pagal AB „Swedbank“ 2018-09-13 pažyma Nr. SR-KTP-1065 atsakovės M. J. banko sąskaitos likutis 2018-09-13 buvo 3 665,66 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės M. J. nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašė nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 745,00 Eur, be to, jam nuo 2017-09-08 yra registruotas areštas (antstolis Valdas Čeglikas).
Dėl ieškinio senaties taikymo
11.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2010, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.
12.Atsakovės atstovas paprašė taikyti 1 metų ieškinio senatį ieškinio dėl 2012 metų buto dalių dovanojjmo sutarčių,nes ieškovui buvo žinoma apie sutartis,ką jis patvirtino Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-2466-656/2018.
Teismas pažymi,kad minėtoje byloje buvo ginčijamos žemės sklypų dovanojimo sutartys tuo pačiu pagrindu sąryšyje su buvusia skola ir nebuvo kalbama apie buto dalių dovanojimo sutartį.Perklausius teismo posėdžio įrašą,atsakovų teiginys,kad ieškovas teisme pripažino žinojęs apie ginčo buto dovanojimo sutartį dar 2012 metais,nurodytas faktas nebuvo realiai ieškovo patvirtintas.Todėl teismas atmeta atsakovų nurodytą argumentą,kaip neįrodytą.
13.Pagal 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
14.Teismas neturi duomenų,kad ieškovui buvo žinoma nuo 2012 metų apie dovanojimo sandorį. Teismas mato,kad ieškovas realiai galėjo sužinoti apie ginčo buto dovanojimą nagrinėjant bylą 2018 metų pavasarį(iki patikslinto ieškinio padavimo dienos).Tai reiškia,kad jis nėra praleidęs ieškinio senaties 1 metų termino paduodamas ieškinį 2018-09-03.
Dėl ieškinio pagrįstumo
15.Byloje nėra ginčo,kad atsakovė yra skolinga ieškovui,ir kad skolos dydžio klausimas dar sprendžiamas apeliacinėje instancijoje.
Atsakovė neįrodė,kad ieškovui 2012 metais buvo žinoma apie buto dovanojimo sutartį.Tačiau situacija tuo metu buvo ne tokia,kokia buvo 2017 metais,kai atsakovė dovanojo jai priklausančius žemės sklypus giminaičiams,būdama skolinga ieškovui ir negražindama didelės skolos sumos.
16.Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, sprendžiant šį ginčą, taikytini CK 6.66, 6.67 straipsniai, reglamentuojantys kreditoriaus interesų gynimą, pareiškiant vadinamąjį Pauliano ieškinį. Šio civilinės teisės instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį nuginčyti sandorį pareiškiant Pauliano ieškinį galima esant šioms sąlygoms: 1) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 2) sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pavyzdžiui, skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, o CK 6.67 straipsnyje išvardyti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai; prie jų priskiriami ir tie, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
Kreditorius, remdamasis CK 6.66 straipsniu, turi teisę ginčyti ne bet kokius skolininkų sandorius, o tiktai tuos, kurie pažeidžia jo teises. Ši įstatymo nurodyta sąlyga tiriama patikrinant skolininkų mokumą sudarius ginčijamą sandorį. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatyta skolos suma ir skolininko galimybė ją grąžinti po ginčijamo sandorio sudarymo.
Kadangi pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, o ginčo sutartys buvo neatlygintinės, teismas mato, kad ginčo pagal actio Pauliana sąlygas atsakovų nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga.2012 metais tarp kreditoriaus ir skolininko dar buvo pakankamai geri santykiai ir kreditorius turėjo pagrindą realiai tikėtis atgauti skolą esant pakankamam skolininko turto dydžiui bendroje apimtyje.
17.Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo ne tik ginčo butą,bet ir nekilnojamojo turto-žemės sklypų,kurių vertė buto dovanojimo metu pagal išnagrinėtos bylos Nr.e2-2466-656/2018 medžiagą viršijo kreditoriaus-ieškovo skolos sumą.
Tokiu būdu sandorio sudarymo metu 2012 metais negalima teigti,kad atsakovės sudaryti buto dovanojimo sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises ir skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teisesTaip pat ieškovas neįrodė,kad skolininkė žinojo,kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pavyzdžiui, skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.Tai reiškia,kad sandorio sudarymo metu skolininkė,sumažindama savo turto dydį nesumažino savo turto dalies tiek,kad pažeistų ieškovo-kreditoriaus interesus taip,kad jų užtikrinimui nebūtų pakankamos likusios turto dalies.Neesant šios sąlygos nėra ir CK 6.66 str.sąlygos taikymo ieškinio patenkinimui.
18.Ieškovas teigia,kad atsakovės turto vertė šiuo metu yra sumažėjusi ir remiasi jo pateiktais duomenimis apie parduodamus sklypus(spr.9p.),kurių kaina du kartus mažesnė už rinkos kainą toje pačioje vietovėje.
Atsakovai atsikirsdami pateikė duomenis(sprendimo 8p.),kad jos turimų keturių žemės sklypų rinkos vertė gerokai viršija 32000 eurų sumą.
Šie duomenys yra susiję su civiline byla Nr.e2-2466-656/2018,tačiau nėra susiję su 2012 metų dovanojimo sutartimis dėl ginčo buto ir skolininkės turto dydžiu tuo konkrečiu metu ir konkrečiomis sąlygomis.
Šie ieškovų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
19.Apibendrinant aukščiau išdėstytą teismas neturi pagrindo pripažinti,kad 2012-03-07 ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartis Nr. PJ-1325 ir 2012-05-18 ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartis Nr. PJ-2585 nuo jų sudarymo momento buvo negaliojančios CK 6.66 str. pagrindais,nes yra ieškovo neįrodytos šio straipsnio taikymo sąlygos sutarčių sudarymo momentu.Todėl ieškinys atmestinas.
20.Ieškovas J. S. byloje sumokėjo 507,00 Eur žyminio mokesčio (469,00 Eur už ieškinio reikalavimus ir 38,00 Eur už teismo patenkintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir turėjo 400,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų, dar 120,00 Eur sumokėjo už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.
21.Atsakovė M. J. turėjo 1 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (480,00 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą; 1 000,00 Eur už advokato teisines paslaugas – už procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teisme bei konsultacijos ).
Kaip jau nurodyta sprendimo 8 p.- „atsakovė M. J. į bylą pateikė jos užsakymu 2018-09-17 atlikto keturių žemės sklypų, dėl kurių atsakovės sudarytų dovanojimo sutarčių buvo kilęs ginčas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje, turto vertinimo išvadą Nr. IK-11/2018.“Kadangi šis vertinimas yra susijęs su turto verte 2018 metais ir nėra susijęs su 2012 metų turto verte,kas yra ginčo terminas pagal faktinę situaciją šioje byloje,todėl šiuo turto vertinimu teismas byloje nesivadovavo,kad atmesti ieškinį.Todėl šios išlaidos atsakovei nepriteisiamos(CPK 88 str.),kadangi jos buvo nepagrįstos.Teismas atkreipia dėmesį,kad atsakovė galėjo gauti turto vertinimo duomenis iš VĮ Registrų centras ir 2012 metams ir 2018 metams neturint 480 eurų išlaidų,kas buvo dėl paskirto privataus vertinimo neprotinga,neekonomiška ir neracionalu(CK 1.5 str.,CPK 7 str.).Ieškovei priteisiama 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,185, 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų
Teismo 2019-09-04 nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.