Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. B. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad 2015-06-06, 15.21 val., vairuodamas automobilį BMW 330, valst. Nr (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, miestelio riboje, kur leistinas 50 km/h greitis, važiavo 75 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 25 km/h.

Apelianto įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nevertino tokios aplinkybės, jog atsakovas nepateikė jokio objektyvaus rašytinio įrodymo, kuriame būtų užfiksuota atsakovo automobilio su greičio matavimo sistema tiksli vieta. Vien tai, kad patrulio užduotyje nurodyta, jog greičio kontrolė bus vykdoma motyvuotai pasirinktoje vietoje - (duomenys neskelbtini) (kur eismas ribojamas iki 50 km/h), nesudaro jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog užduotis toje atkarpoje realiai buvo vykdoma. Pastebėtina, jog pagal į bylą pateikto 2010-02-09 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtinto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo 5 p. ,,konkreti darbo vieta ir laikas turi būti nurodyti patrulio tarnybos užduotyje.“ Atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnams keliami aukštesni tarnybinės veiklos, atidumo ir atsakomybės reikalavimai, atsakovas turėjo užtikrinti, jog užduotyje būtų nurodyta konkreti ir tiksli patrulio darbo vieta. Tikslios atsakovo automobilio su greičio matavimo sistema stovėjimo vietos nenurodymas laikytinas neatsakingu ir netinkamu atsakovo pateiktų dokumentų įforminimu, ko pasėkoje jie turėjo būti vertinami kritiškai, kaip keliantys abejonių dėl jo kaltės.

Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas į bylą nepateikė fotonuotraukos(-ų), kurioje, kaip jis teigia, yra užfiksuotas ginčijamas administracinis teisės pažeidimas. Apeliantui kyla pagrįstų abejonių, kokiu pagrindu Kauno apylinkės teismas priėmė ginčijamą nutartį, kai bylos medžiagoje nėra vieno iš esminių įrodymų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra priimta, jog ,,administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai” (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-629-185/2015). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju, atsakovas pateikė foto­nuotraukas iš programos Google View ir paaiškino, jog fotonuotraukose esanti vieta yra būtent ta vieta, kurioje užfiksuotas pažeidėjo automobilis ties (duomenys neskelbtini) ir kurioje leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje Nutartyje nurodo, jog ,,pažeidimo padarymo mechanizmas detaliai aprašytas paaiškinime su internetinėmis nuorodomis“. Apeliantui kyla abejonių, kodėl Kauno apylinkės teismas vadovavosi atsakovo pateiktomis internetinėmis nuorodomis, joms suteikdamas didesnę įrodomąją galią, o ne fotonuotrauka(-omis), kur tariamai užfiksuotas jam inkriminuojamas administracinės teisės pažeidimas. Pažymėtina, jog teismas išvadų grįsti prielaidomis negali, tačiau šiuo atveju, esant abejonių dėl jo kaltės, Kauno apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą.

Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nekėlė klausimo, kodėl protokole nėra nurodytos patruliavimo vietos koordinatės, kurios paprastai patrulio turi būti įvedamos prieš pradedant darbą su greičio matavimo įranga. Teismas nesiaiškino, ar pagal matavimo sistemos MultaRadar C, 625- 010/61290 naudojimosi instrukcijas šioje sistemoje yra įvedamos patruliavimo vietos koordinatės, o jeigu turėjo būti įvedamos - kodėl patrulis to nepadarė. Patruliavimo vietos koordinačių nurodymas yra itin svarbus veiksnys nustatant administracinio teisės pažeidimo vietą, ypatingai tais atvejais, kai kelio atkarpoje yra du skirtingai greitį reguliuojantys kelio ženklai. Tokiu atveju yra labai svarbus ir atstumas nuo policijos pareigūno automobilio iki atitinkamo kelio ženklo. Įvertinus, jog patrulio užduotyje buvo netiksliai nurodyta užduoties vieta, o protokole ji nebuvo patikslinta, tiek visoje bylos medžiagoje nėra kitų objektyvių rašytinių įrodymų dėl tikslios vietos, darytina išvada, jog teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovo pateiktiems įrodymams/paaiškinimams, nevertindamas jų tikslumo, objektyvumo ir atitikimo keliamiems reikalavimams.

Atsakovo pozicija, kuria rėmėsi ir Kauno apylinkės teismas, jog nėra jokio pagrindo abejoti, kad pažeidimą fiksavęs pareigūnas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, yra neteisinga ir nepagrįsta. Šiuo atveju, apeliantas ginčija ne atsakovo suinteresuotumą bylos baigtimi, o netinkamą atsakovo pareigų vykdymą, ko pasėkoje jam nepagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog patrulio užduotyje abstrakčiai suformulavus darbo vietą, įvertinant tai, kad gyvenvietėje yra du skirtingai greitį ribojantys kelio ženklai, patruliui paliekama reali galimybė piktnaudžiauti. Pažymėtina ir tai, kad patrulis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes pripažinus, jog savo tarnybines funkcijas jis atliko aplaidžiai, jam galimai grėstų tarnybinės nuobaudos paskyrimas. Taip pat tikėtina, jog atsakovas laikosi gynybinės pozicijos, siekdamas išvengti policijos vardo diskreditavimo, policijos autoriteto menkinimo ir pasitikėjimo policijos veikla griovimo.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai jis viršijo leistiną greitį ir ar apskritai jį viršijo. Šios aplinkybės nustatymas yra esminis veikos kvalifikavimui, t. y. administracinės atsakomybės griežtumas priklauso nuo to, kiek viršytas leistinas greitis. Šioje byloje aplinkybių visuma sudaro pagrindą abejoti, jog pareigūnų parodymai neginčijamai pagrįstų jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą ATPK 124 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta prielaidomis, nes bylos medžiagoje nėra vieno iš esminių įrodymų – fotonuotraukos su užfiksuotu pažeidimu. Pažymėtina, kad pats apeliantas viso proceso metu neginčijo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skunde Kauno apylinkės teismui pripažino, jog jam buvo pateikta mobilaus greičio matuoklio padaryta fotonuotrauka su užfiksuota pažeidėjui priklausančia transporto priemone, tačiau ginčijo tik pažeidimo padarymo vietą, kuri šioje nuotraukoje neidentifikuota. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad padarytas teisės pažeidimas užfiksuotas tinkamai. Apygardos teismas išsireikalavo mobilaus greičio matuoklio padarytą fotonuotrauką ir įsitikino, jog joje užfiksuota pažeidėjui priklausanti transporto priemonė – automobilis BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie šios fotonuotraukos užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas ir vieta bei nurodyta, kad transporto priemonė važiavo 75 km/h greičiu. Taigi, esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog apylinkės teismas, neišsireikalavęs šio įrodymo – fotonuotraukos, kurios egzistavimo apeliantas neginčijo, esminių pažeidimų nepadarė.

Kaip deklaratyvus atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog patrulis V. B. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nenustatyta, apeliantas jokių objektyvių duomenų taip pat nepateikė. Abejoti policijos pareigūnų pateiktais įrodymais arba jų pačių nešališkumu, suinteresuotumu dirbtinai sukurti A. G. kaltinančius įrodymus ir nepagrįstai jį apkaltinti, teismas neturi jokio pagrindo. Policijos pareigūnų atsiliepimuose pateikti bei pirmos instancijos teisme duoti paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaravo pateiktiems įrodymams, nuo pat pradžių buvo nurodomos analogiškas aplinkybės, o tai, kad byloje nebuvo nurodytos konkrečios patruliavimo vietos koordinatės, niekaip nedaro pareigūnų pateiktų įrodymų nepatikimais ir nerodo jų šališkumo pažeidėjo atžvilgiu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. B. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. B. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.