Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., už tai, kad jis 2015-01-18 18.05 val. Pasvalio rajone, Pumpėnų mstl., Panevėžio g. 29 vairavo automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,68 promilės girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu apylinkės teismo 2015-09-15 nutarimu A. M. pagal ATPK 126 str. 1 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Konstatuojant, jog padarytas ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas, būtina nustatyti, jog asmuo automobilį vairavo būtent būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.

Institucija, pateikusi apeliacinį skundą, teismo nutarimą ginčija tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismui nesiėmus visų priemonių, galinčių padėti išsklaidyti byloje kilusias abejones dėl A. M. vairavimo esant neblaiviam fakto nustatymo, t. y. nepaskyrus ekspertizės, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta be pagrindo. Su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą teismo nutarimą aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei padarytoms išvadoms, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų A. M. kaltę padarius jam inkriminuotą ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Tokios teismo išvados yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Priešingai nei skunde teigia Institucija, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą A. M., jį sustabdžiusius policijos pareigūnus, taip pat byloje esančioms abejonėms išsklaidyti paskyrė ekspertizę. Visi įrodymai įvertinti kaip to reikalauja ATPK 257 str. nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, išvados pakankamai argumentuotos. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos, todėl visiškai pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams sustabdžius A. M. vairuojamą automobilį ir technine priemone (alkotesteriu) patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,68 promilės girtumas. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad nors duomenų, jog policijos pareigūnų vykdomas patikrinimas specialiosiomis techninėmis priemonėmis buvo atliktas neteisėtai ar buvo negalimas, nėra, tačiau remtis vien išimtinai asmens blaivumo testo rezultatu, kurį paneigia kiti bylos duomenys, ir juo apkaltinti A. M. vairavus automobilį neblaiviam, negalima, kadangi daugiau duomenų, kurie patvirtintų A. M. padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, byloje nėra. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindi nesutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. nuo pat pradžių jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padaręs teisės pažeidimą ir savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo – automobilio vairavimo neblaiviam nepripažino. A. M. paaiškino, kad jis alkoholio nevartojo, o buvo gėręs tik girą. Duomenų, kurie paneigtų šią A. M. versiją ir neginčijamai patvirtintų, jog jis automobilį vairavo neblaivus, byloje nėra. Teisme kaip liudytojas apklaustas kartu su A. M. tuo metu važiavęs R. V. taip pat patvirtino A. M. parodymus, jog jis automobilį vairavo blaivus. Kad A. M. tuo metu alkoholio nevartojo, o buvo gėręs tik girą, minėtas liudytojas nurodė ir įvykio metu savo ranka rašytame paaiškinime. Bylos duomenys taip pat liudija, jog A. M. per protingą laikotarpį pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. suteikta teise pačiam kreiptis į medicininę įstaigą ir ten ištirti neblaivumą, ir nuvyko į gydymo įstaigą – VšĮ Pasvalio ligoninę, kur buvo atlikta detali jo apžiūra ir paimtas kraujas. Pagal byloje esantį medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą ir specialisto išvadą Nr. T-A 775/15(01) A. M. yra blaivus, jo kraujyje, paimtame 2015-01-18 19.40 val., etilo alkoholio nerasta. Įvertinęs asmens blaivumo teste bei gydymo įstaigoje medikų surašytame akte ir pateiktoje specialisto išvadoje esančius prieštaringus duomenis apie A. M. blaivumą, apylinkės teismas, siekdamas pašalinti esančius prieštaravimus, objektyviai, visapusiškai ir pilnai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, išsklaidyti kilusiais abejones, paskyrė teismo medicinos (blaivumo nustatymo) ekspertizę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2015 nurodyta, kad pažeidimo padarymo metu – 2015-01-18 18.05 val. A. M. negalėjo būti nustatytas 0,68 promilės girtumas, nes tai prieštarauja objektyviems medicinos apžiūros bei kiekybiniams kraujo tyrimo duomenims. Ekspertas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnai neatliko A. M. bendros asmens būklės įvertinimo pagal SAM patvirtintą metodiką, suderintą su Vidaus reikalų ministerijos ministru (2006-05-12 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 452, 6.1 p.), bei atsižvelgęs į tai, kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/h greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,2 promilės per valandą, akte nurodė, jog A. M. per 1,5 val. (nuo pirminio policijos alkotestavimo – 18.05 val. iki ligoninėje atlikto patikrinimo alkotesteriu – 19.35 val.) galėjo metabolizuotis iki 0,3 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į tai teigtina, kad A. M. 2015-01-18 18.05 val., vairuodamas automobilį, buvo blaivus, jo kraujyje alkoholio koncentracija tuo metu neviršijo 0,4 promilės ribos (galėjo būti iki 0,3 promilės). Esminių klinikinių įrodymų apie A. M. automobilio vairavimo faktinę aplinkybę 2015-01-18 18.05 val., esant neblaiviam, nėra. Taigi, priešingai nei savo skunde teigia Institucija, šiuo atveju apylinkės teismas buvo aktyvus ir išnaudojo visas įmanomas galimybes byloje esančios abejonėms pašalinti, t. y. esant prieštaringiems bylos duomenims apie A. M. blaivumą, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, paskyrė ekspertizę. Abejoti ekspertizės akto išvadomis ar eksperto kompetencija aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab kad ekspertas alkoholio koncentraciją kraujyje apskaičiavo naudodamas tiksliausią būdą kiekybiniams etilo alkoholio rodmenims nustatyti, t. y. kraujo tyrimą dujų chromotografijos metodu.

Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau nagrinėjamu atveju Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie paneigtų apylinkės teismo išvadas ir kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Šiuo atveju Institucija apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nepateikdama jokių argumentų dėl skundžiamą nutarimą priėmusio teismo galimų esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, kartu ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai.

Atsižvelgus į tai bei įvertinus visas bylos aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skundžiamame nutarime teisingai konstatavęs, jog byloje nepakanka įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų A. M. kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, pagrįstai vadovavosi principu, kad visos nepašalintos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir bylą nutraukė, nesant A. M. veiksmuose jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laikydamasis ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti nepakeistą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.