Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai A. K. ir jos atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, pareiškėjui G. J. bei jo atstovei advokatei Irinai Petkienei, suinteresuotam asmeniui L. Š. bei jos atstovei advokatei Daivai Rusakienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir G. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. Š., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo akcentavo ir tai, kad pareiškėjai tinkamai nesuvokia, jog vaikui reikia ne tik žaidimų ir pramogų, kad jie neturi pakankamai įgūdžių rūpintis mergaite jai susirgus ir pan., o globėjos šeimoje vaiku yra visapusiškai rūpinamasi, ji gauna visą reikalingą pagalbą, rūpinamasi jos vystymusi, lavinimu, sveikatos būkle. Suinteresuotas asmuo atkreipė teismo dėmesį, jog byloje nėra duomenų, dėl socialinio ryšio atkūrimo, siekio auklėti, prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamete dukra. Deklaratyvus pasakymas, kad jų ryšys nėra nutrūkęs nepaneigia išvados, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas prieštaraus mažametės S. J. interesams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teikdama išvadą nurodė, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjams apribota tėvų valdžia, nėra išnykusios, todėl nėra pagrindo panaikinti jiems taikomo tėvų valdžios apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas atmestinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjai byloje A. K. ir G. J. yra S. J. tėvai. Vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimo priėmimo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini). Tėvų valdžia pareiškėjams laikinai buvo apribota 2021 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-204-883/2021. Šiuo sprendimu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą 2020 m. gruodžio 4 d., civilinėje byloje Nr. 9308-251/2020 ir priėmė naują sprendimą – laikinai apriboti pareiškėjams tėvų valdžią.

Apribojus tėvų valdžią pareiškėjai kreipėsi dėl apribojimo panaikinimo, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-10779-841/2021 atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir 2021 m. gruodžio 13 d. priimtu sprendimu pareiškėjams pratęsė laikiną tėvų valdžios apribojimą.

Pareiškėjai vėliau dar kartą kreipėsi į teismą dėl valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau teismas ir šįkart priimdamas sprendimą 2022 m. lapkričio 15 d. civilinėje byloje e2YT-9741-1031/2022 pareiškėjų pareiškimą atmetė.

Nors tėvų valdžia pareiškėjams apribota 2021 m. balandžio 14 d., tačiau vaikas pareiškėjų šeimoje negyvena nuo 2019 m. lapkričio 15 d., kuomet policijos ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų buvo paimtas nustačius atitinkamą pavojaus vaikui lygį. 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi toks veiksmas buvo teisiškai įvertintas teismo ir vaiką iš jo tėvų buvo leista paimti. Vaikas nuo to laiko savo tėvų namuose negyveno, taigi vaikas tėvų namuose buvo gyvenęs (duomenys neskelbtin pirmuosius savo gyvenimo mėnesius.

Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjų trečiasis pareiškimas dėl jiems taikomo laikinojo tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Pareiškėjų pareiškimas teismui pateiktas 2023 m. gegužės 5 d. apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškimas buvo nagrinėjamas iš naujo. Teismas pažymi, kad nors pareiškimas ir buvo pateiktas 2023 m. gegužės 5 d., nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą teismas neapsiribojo tik duomenimis iki pareiškimo pateikimo, tačiau vertindamas santykių dinamiką teismas vertino pareiškėjų elgesį, aplinkybių pasikeitimus, pareiškėjų santykį su dukterimi laikotarpyje po pareiškimo pateikimo iki pat teismo sprendimo priėmimo.

CK 3.181 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi teismas nagrinėdamas tokius reikalavimus pirmiausiai turi nustatyti kokiais pagrindais ir dėl kokio elgesio vaiko tėvų valdžia buvo apribota.

2021 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu apribojant pareiškėjų tėvų valdžią buvo konstatuotas žalingas alkoholio vartojimas šeimoje. Teismas vertino tai, kad po 2020 m. gruodžio 10 d. atvejo vadybos posėdžio, kuriame buvo nuspręsta dukterį grąžinti tėvams, socialinei darbuotojai susisiekus telefonu su A. K., kilo įtarimas, jog moteris yra galimai neblaivi. Pokalbio metu A. K. kalba buvo nerišli, neaiški, buvo sunku suprasti ką moteris nori pasakyti. Socialinė darbuotoja nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, jog būtų nustatyta ar A. K. ir G. J. yra neblaivūs. Abu vaiko tėvai buvo neblaivūs: A. K. - 2,35 promilių, o G. J. – 0,52 promilių girtumo.

Nagrinėdamas pirmąjį pareiškėjų pareiškimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10779-841/2021 teismas yra konstatavęs, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams buvo apribota tėvų valdžia, neišnyko, t.y. vaiko tėvai nepakeitė elgesio, dėl kurio tėvų valdžia jiems buvo apribota, abu vaiko tėvai neigia alkoholio vartojimo problemą, jos nepripažįsta, atsisako gydytis. Kol ši problema egzistuoja, pareiškėjai savo vaiko auginti ir auklėti negali, tėvų valdžios apribojimo panaikinimas šioje byloje prieštarautų vaiko interesui augti saugioje aplinkoje.

Civilinėje byloje Nr. e2YT-9741-1031/2022 pareiškėjų pareiškimą teismas atmetė konstatavęs visų aplinkybių tėvų valdžios apribojimui panaikinti nebuvimą. Nors teismas vertino, kad esama kai kurių pareiškėjos elgesio pasikeitimų – pareiškėja nuolatos buvo konsultuojama priklausomybės psichologo, nuolatos vartojo priklausomybę slopinančius medikamentus, visgi nekonstatavo, kad pareiškėjo santykis su alkoholiu yra išspręstas, o vaiko ir tėvų santykis yra atkurtas.

Kaip teismas jau yra minėjęs, pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pagal tokią normos formuluotę vertintinos kelios aplinkybių grupės, ar tėvai pakeitė savo elgesį; ar tėvai gali auklėti vaiką; ar tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tuo pačiu teismas pažymi, kad minėtos aplinkybių grupės turi loginę ir priežastinę sąsają, nustačius, kad tėvų elgesys nepasikeitė ir aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžia buvo apribota, nėra išnykusios, savaime reiškia, kad tėvai patys negali auklėti savo vaiko, o tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ne tik neturi pagrindo, tačiau ir prieštarauja vaiko interesams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vertindamas byloje esančius įrodymus, vertina, kad pareiškėjų elgesys nėra pasikeitęs, o aplinkybės, dėl kurių valdžia buvo apribota, nėra išnykusios. Tokią išvadą teismas daro vertindamas duomenis apie besitęsiantį alkoholio vartojimą pareiškėjų šeimoje. 2024 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities VPK rašte nurodoma, kad 2024 m. liepos 15 d. buvo fiksuotas alkoholio vartojimas pareiškėjų šeimoje, pareiškėjos girtumas – 2,56 promilių, pareiškėjo - 1,44 promilių. Fiksuotas laikas 10 val. 12 min.

Teismo posėdyje paaiškindami šio įvykio aplinkybes pareiškėjai nurodė, kad tokiu būdų šventė savo pažinties sukaktį, nors pažinties sukaktis nesutampa su liepos 15 d., visgi pareiškėjai sukaktį norėjo švęsti tokią dieną. Pareiškėjai pažymėjo, kad alkoholio jie namuose nelaikantys, todėl jo įsigyti apie 8 valandą iš ryto ėjo į prie namų esantį barą, nes tokiu atveju nėra taikomas apribojimas alkoholį parduoti tik nuo 10 val. A. K. nesureikšmino šio įvykio, laikė, kad „tiesiog atsigėrė“, nors buvo žinanti, kad socialinė darbuotoja galinti atvažiuoti. G. J. taip pat iš esmės vertino panašiai, kad „tiesiog taip atsitiko“, nors pažinties data nėra ta pati, bet metų laikas ir mėnesis tas pats. Pareiškėjas šio įvykio taip pat nevertino neigiamai, o daug labiau ieškojo save ir A. pateisinančių aplinkybių.

Kitas alkoholio vartojimas fiksuotas 2024 m. gruodžio 27 d. Su šeima dirbanti socialinė darbuotoja 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad pokalbio telefonu su A. K. metu supratusi, kad A. yra apsvaigusi nuo alkoholio, o nuvykusi į šeimos namus įvertinusi, kad ir G. J. yra apsvaigęs, kuris paaiškino, jog A. yra išėjusi pas draugę, o jis vakar vartojęs alkoholį, nes šventė šv. Kalėdas. Pareiškėjai vertindami šias aplinkybes tik konstatavo, kad jie esantys tokie, kokie esantys, o, be to, visi žmonės turintys teisę švęsti.

Teismas, vertindamas šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų elgesio pasikeitimą. Teismas šiuos faktus vertina ir objektyviąja, ir subjektyviąja prasme. Objektyviąja prasme pareiškėjai ir toliau vartoja alkoholį, nepaisant to, kad su jais yra dirbamas socialinis darbas, nepaisant to, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal jų pareiškimą. Subjektyviąja prasme nei vienas iš pareiškėjų neturi kritinio vertinimo tokiems savo veiksmams, pareiškėjai linkę tokius veiksmus sumenkinti, neva tai nieko tokio, visi žmonės švenčiantys, taip pat ir jie. Teismas sutinka, kad švenčių – asmeninių ar visuotinai priimtų – šventimas yra socialiai priimtinas veiksmas, visgi pareiškėjų atveju tai neturėtų būti siejama su alkoholio vartojimu. Teismo vertinimu, šie nustatyti faktai yra savarankiškas pagrindas pareiškimui atmesti. Atmesdamas pareiškimą teismas ne tik nekonstatuoja padėties pagerėjimo, o, teismo vertinimu, dargi padėties, buvusios priimant 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą, yra pablogėjusi. Teismas laiko, kad aplinkybės, nustatytos 2022 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu A. K. atžvilgiu, yra pasikeitusios, t.y. jos yra dar ir pablogėjusios – A. nevartoja jokių priklausomybę slopinančių vaistų, ji nesilanko pas priklausomybių psichologą ir neketinant tai daryti.

Teismui nustačius, kad valdžios apribojimo pagrindai nėra pasikeitę, laiko, kad kitos aplinkybės nėra aktualios ir vertintinos. Pareiškėjų įrodinėjamos aplinkybės apie jų dalyvavimą programose, išklausytus kursus ir mokymus, su jais dirbamą socialinį darbą yra aktualūs tada, kai yra išsivaduojama iš pagrindinės šeimos problemos – alkoholio vartojimo. Šiuo atveju, minėta problema nėra įveikta, todėl vien tik atlikti veiksmai, kurie jokio rezultato nesukūrė, nevertintini.

Aplinkybes apie pareiškėjų girtumus 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. gruodžio 27 d. teismas laiko objektyviai nustatytomis, dėl jų sutinka ir pareiškėjai. Per kiek daugiau nei pusmetį iki šio teismo sprendimo priėmimo pareiškėjams bent du kartus buvo nustatytas girtumas. Taigi alkoholio vartojimas šeimoje yra objektyviai nustatytas ir pareiškėjai laikydamiesi pozicijos, jog tokios problemos nėra, neigia pačią tikrovę. Todėl nepriimdami ir nepripažindami tikrovės pareiškėjai neturi tikrojo vidinio motyvo keistis. Teismo vertinimu, pareiškėjų bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais ar kursų išklausymas yra tik išorinė regimybė ar išorinis pokyčio elementas, kuris yra paveikus tik esant vidiniam kiekvieno iš pareiškėjų pokyčio siekiui. Nors teismui nekyla abejonių, kad abu tėvai dukters atžvilgiu turi pačias geriausias intencijas ir pačius geriausius jausmus, visgi teismas vertina, kad net ir šios emocijos nėra pakankamu pagrindu tėvams pasikeisti. Tėvai vartojo alkoholį tuoj pat po peržiūros, kurioje nuspręsta grąžinti vaiką, tėvai vartoja alkoholį nagrinėjant bylą ir laiko, kad esantys tokie. kokie esantys, o tai teismas vertina, kaip apsisprendimą nesikeisti. Kaip jau teismas minėjo, konstatavus, kad aplinkybės nėra pasikeitusios, o dargi ir pablogėjusios, lyginant su aplinkybėmis, kurios buvo teismui priimant 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą, kitos aplinkybės priimant šį sprendimą nėra teisiškai reikšmingos. Nes šeima negali būti vertinama pasiruošusi pati auginti vaiką, kai ji gyvena ir funkcionuoja tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant vaikas iš šeimos buvo paimtas.

Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad pareiškėjai intelektualiniame lygmenyje supranta savo šeimos problemą, visgi valiniame lygmenyje, kuris ir sukuria realias pasekmes, nesiima pakankamų veiksmų pašalinti tėvų valdžios apribojimo pagrindus. Todėl teismas atmeta pareiškėjų prašymą ir sprendžia tęsti laikinąjį tėvų valdžios apribojimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsniu, 3.183 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Pratęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą tėvams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.