- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-53-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01458-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ 1 671 914,40 Eur skolą, 97 424,96 Eur delspinigių, 17 625,06 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuoti 1 786 964,41 Eur vertės atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o ieškinio suma bet kokiam subjektui yra didelė. Nors ieškovei yra žinoma, jog atsakovės apyvarta yra didelė, tačiau ankstesniuose ginčuose ji yra ne kartą pripažinusi, jog turi didelių ir nuolatinių finansinių įsipareigojimų dujų tiekėjams, kuriems teikia prioritetą. Be to, kituose šalių ginčuose dėl atsiskaitymo už šalto vandens karšto vandens paruošimui tiekimą yra priimti atsakovei nepalankūs teismo sprendimai – Vilniaus apygardos teismas ieškovės naudai iš atsakovės yra priteisęs viso 14 138 775,59 Eur. Nors teismo sprendimai nėra įsiteisėję, priteistos sumos yra svarbios vertinant atsakovės galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Be to, iš viešai skelbiamos informacijos yra žinoma, kad UAB „Vilniaus energija“ artimiausiu metu gali susidurti su finansiniais sunkumais, o jos padėtį gali dar labiau pabloginti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr.2S-17/2015, kuriuo atsakovei paskirta 19 004 000 Eur bauda.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė iš esmės nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jos reiškiamo reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Ieškovės prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodyti teismų sprendimai nėra įsiteisėję, o atsakovės galimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims, neigiama informacija apie įmonę, nėra pakankamos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytas didelės finansinės vertės reikalavimas, savaime nereiškia, kad kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra viešosios paslaugos – šilumos energijos ir vandens pašildymo tiekėja, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali neigiamai paveikti jos vykdomą veiklą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors teismas pripažino, jog ieškinio suma yra didelė, jis nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei tokia suma nelaikytina didele. Byloje esantys ir papildomai su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtinta, jog 2017 metais atsakovės finansinė padėtis žymiai pablogės, nes pasibaigs sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe ir savivaldybė neketina jos pratęsti; atsakovė jau yra paskirsčiusi didžiąją dalį savo pelno; atsakovės finansinės ataskaitos bei balansas rodo, jog įmonės padėtis žymiai blogėja; kituose šalių ginčuose tarp tų pačių šalių yra priimti atsakovei nepalankūs teismo sprendimai; atsakovės finansinę padėtį gali pabloginti ir atsakovės apskųstas Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas, vykstančios baudžiamosios bylos dėl galimai nusikalstamų fizinių asmenų veikų, susijusių su UAB „Vilniaus energija“ valdymu, atsakovės kitose bylose pripažinimas savo įsiskolinimų dujų tiekėjams. Tokiu būdu ateityje atsakovės turtas sumažės tokia suma, kurios akivaizdžiai neužteks visiems įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovės vykdoma veikla (viešosios paslaugos teikimas) negali būti laikomas absoliučiu imunitetu nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, ieškovė taip pat yra viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) tiekėja, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužtikrinto teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymas gali neigiamai paveikti ieškovės veiklą. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės turtinė padėtis yra gera ir ši aplinkybė paneigia faktą, jog ieškovės pareikšto ieškinio suma jai laikytina didele. Atsakovės ilgalaikio nuosavo turto likutinė vertė 2016 m. liepos 31 d. viršija 18,5 mln. Eur, o trumpalaikio nuosavo turto vertė – 56,5 mln. Eur. Nuo 2009 metų yra nuolatos sudaromos tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartys tarp ieškovės, atsakovės ir ieškovės savininkės Vilniaus miesto savivaldybės, kuri atsakovei už šildymą yra skolinga žymiai didesnes sumas (beveik 30,1 mln. Eur), negu ieškovės pareikšto ieškinio suma. Atsakovės reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybę taip pat yra atsakovės turtas (turtinė teisė), todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė neturi pakankamai turto, yra visiškai nepagrįsti.Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarties termino pabaiga neturės neigiamos įtakos ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes Prancūzijos įmonė „Dalkia“ yra atsakovės prievolių (tame tarpe ir prievolių, dėl kurių įvykdymo kilo ginčas šioje byloje) laiduotoja ir solidariai atsako už atsakovės prievolių vykdymą.Priešingai nei nurodo ieškovė, faktas apie dividendų išmokėjimą įrodo, jog atsakovės finansinė padėtis yra stabili, o jos veiklos rezultatai atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje nustatytas dividendų išmokėjimo sąlygas. Be to, atskirajame skunde pateikti ieškovės paskaičiavimai apie atsakovės būsimus finansinius rodiklius yra neteisingi bei nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto kopiją, UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos kopijas, duomenis iš Vilniaus miesto savivaldybės internetinio puslapio, UAB „Vilniaus energija“ internetinio puslapio; internetinio puslapio www.rekvizitai.lt, 2016 m. vasario 25 d. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016 kopiją, UAB „Vilniaus vandenys“ nepriklausomo auditoriaus išvados, metinio pranešimo ir finansinių ataskaitų už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d., išrašą apie atsakovę UAB „Vilniaus energija“. Šiais duomenimis apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netinkamai vertino atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2004 m. kovo 30 d. UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-37, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ 2002 m. vasario 1 d. sudarytą nuomos sutartį, 2015 m. kovo 13 d. „VEOLIA Environnement“ raštą Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimo paskaičiavimą atsakovei UAB „Vilniaus energija“. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. sausio 11 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl civilinės bylos medžiagos papildymo bei naujus įrodymus: ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. sausio 3 d. pareiškimą dėl 3 971 027,02 Eur dalies ieškinio reikalavimo atsiėmimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5390-560/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo Nr. A72-2322/16-(3.1.36-TD2)/1013, UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymus, kuriais siekia įrodyti aplinkybę, jog vykdo įsipareigojimus ieškovei.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti šalių pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra reikšmingi nagrinėjamam klausimui, o bylos šalys, turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į nagrinėjamą bylą ir vertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Įstatymų leidėjo valia teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kita vertus, asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuomonės, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nekuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip vieną iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvardino ieškinio sumos dydį atsakovei. Nurodė, jog iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos matyti, kad atsakovės ilgalaikis turtas 2015 metais sumažėjo 12 668 000 Eur, t. y. daugiau nei ketvirtadaliu, lyginant su 2014 metais. Atsakovės nematerialusis koncesijos turtas per 2015 metus sumažėjo 9 159 000 Eur. Atsakovės pardavimo pajamos 2015 metais, lyginant su 2014 metais, sumažėjo 15 456 000 Eur Tuo tarpu, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jos ilgalaikio nuosavo turto likutinė vertė 2016 m. liepos 31 d. yra daugiau nei 18,5 mln. Eur (be koncesijos turto), trumpalaikio nuosavo turto vertė 2016 m. liepos 31 d. `yra 56,5 mln. Eur, iš jų reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis – 47 mln. Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skolų suvestinę, kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. rugsėjo 9 d. yra 30 024 088,97 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus atskirojo skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus bei abiejų šalių pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad apeliantės argumentai, susiję su sunkia atsakovės turtine padėtimi, atsižvelgus į ieškinio sumą, nėra pakankamai pagrįsti. Apeliantė atsakovės negalėjimą įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą sieja taip pat ir su 2002 m. vasario 1 d. šilumos ūkio nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovės ir Prancūzijos įmonės „Dalkia“ (teisių ir pareigų perėmėja „VEOLIA Environnement“) Vilniaus mieste termino pabaiga. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad galimai patenkintų apeliantės ieškinio reikalavimų įvykdymo grėsmę pasibaigus minėtos nuomos sutarties terminui eliminuoja Prancūzijos įmonės „Dalkia“ įsipareigojimas būti UAB „Vilniaus energija“ prisiimtų įsipareigojimų laiduotoju bei šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjo „VEOLIA Environnement“ buvimas. Kaip pasisakyta pirmiau, apeliantė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas (ieškinio dydis) iš esmės priklauso nuo pačios ieškovės valios. Todėl, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012). Pažymėtina, jog atsakovės 2017 m. sausio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad ji vykdo prievoles, nustatytas ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose dėl piniginių sumų išieškojimo ieškovės naudai, taip pat sudarinėja susitarimus, kurie sumažina įsipareigojimų mąstą (2016 m. gruodžio 29 d. susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo ir įskaitymo Nr. A72-2322/16-(3.1.36-TD2)/1013). Aptartų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio sumos atsakovei dydžio, kaip savaime padidinančio sprendimo neįvykdymo riziką, šiuo atveju nebuvo įrodyti, be to nenustatyta ir aplinkybių, jog atsakovė gali siekti išvengti sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.