Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05456-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 2.1.5.4; 2.4.4.1; 3.2.6.5

2019 m. lapkričio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M., A. M., G. L., L. B., T. T. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Skandea“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bei atsakovės UAB „Skandea“ priešieškinį ieškovams L. M., A. M., G. L., L. B., T. T. dėl servituto pažeidimo; tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, N. Č., G. L., A. L., A. I., M. I., M. P., R. P., R. Š., M. Š., R. V., I. G., A. G., U. G. V., V. B., A. G., A. K., Z. B., J. N., R. B., V. K.-B., E. A., K. A., K. M., J. M., R. T., G. T., T. K., S. K., J. B., A. B., M. K., D. K., J. Č., L. Č., A. P., D. J., V. J., G. A., E. K., R. G., J. G., N. J., J. N., G. N., G. G., M. A., A. D., D. D., D. K., A. K., S. L., R. L., L. B., L. B.. M. L., V. A., S. A., K. I., R. J., G. J., I. G., A. C., K. C., T. M., V. M., V. K., A. K., A. F., R. A. F., D. A., E. A., V. N., D. M., I. J., V. J., I. B. (buv. K.), V. J. J., D. G. (buv. K.), J. G., O. R., V. R., D. V., A. V., G. K., R. K., A. S., V. B., D. B., D. A., Ž. A., J. B., O.D. B., M. G., I. G., E. A., A. A., S. V., J. V., R. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. M., A. M., G. L., L. B. ir T. T. patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ vykdyti 2014-10-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 17-2792 patvirtino detaliojo plano, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8318 kv. m žemės sklypą, nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, sprendinius - įrengti 0,8318 ha žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovui neįvykdžius šios teismo įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, skirti atsakovui 10000 Eur baudą; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti 0,06 ha trinkelėmis grįsto servituto kelio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), 40 metrų ilgio bortą į jo pirminę padėtį, pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), suformuotą nuolydį, vedantį į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo per 30 dienų, pripažinti ieškovams teisę arba leisti ieškovams savo lėšomis atstatyti išardytą servitutinio kelio 40 metrų ilgio bortą žemės sklype unikalus (duomenys neskelbtini), patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Skandea“.

Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie yra 0,1800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (ankstesnis žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai bei šiame žemės sklype esančių pastatų-gyvenamųjų namų savininkai. Jiems priklausančių gyvenamųjų namų statyba buvo vykdyta pagal 1998-06-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 287-6-98. Patekimas/įvažiavimas į jiems priklausantį žemės sklypą buvo numatytas per šalia tuo metu esantį valstybinės žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini)), kuriame savo lėšomis jie įrengė kelią ir išdėjo trinkelėmis. Ieškovai daugiau nei dvidešimt metų naudojosi gretimai esančio valstybinio 0,2957 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), dalimi. Buvo parengtas projektas dėl privažiavimo kelio įrengimo, pagal kurį valstybiniame žemės sklype buvo nutiestas 0,06 ha kelias. 2014 m. tretiesiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į gretimai esantį valstybinį žemės sklypą, suformuojant sklypus (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypai sujungti ir jiems suteiktas vienas adresas - (duomenys neskelbtini)). 2014-12-01 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-782 žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas (tarnaujantis) suteikiantis teisę ieškovams, kaip viešpataujančio daikto savininkams, neatlygintinai naudotis servitutu - teisę šiuo keliu važiuoti transporto priemonėms. 2014-10-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 17-2792 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8318 kv. m žemės sklypą. Po detaliojo plano patvirtinimo, Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė atsakovei statybos leidimus Nr. LNS-21-151006-00828, Nr. LNS-21-151006-00829, Nr. LNS-21-151006-00830 ir LNS-151006-00831, kurių pagrindu sujungtame žemės sklype atsakovė statė daugiabučius (4x16 butų) gyvenamuosius namus. Detaliajame plane aiškiai matyti, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra suplanuoti atskiri įvažiavimai ir išvažiavimai iš C1 kategorijos kelio Krėvės pr., o patekimas į žemės sklypą ir visas transporto eismas turi vykti ratu aplink žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), tačiau neįtraukiant 0,06 ha kelio, pažymėto taškuose 1;8;10;11;12;13;14;15, kuriam numatytas servitutas. Pagal numatytus detaliojo plano sprendinius tiek eismas, tiek įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėjo vykti naujai įrengtais keliais, tačiau ne ieškovų įrengtu keliu, kuriame numatytas servitutas, pagal detaliojo plano sprendinius joks žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), gyventojų transporto judėjimas šiame kelyje nėra ir nebuvo numatytas. Detaliojo plano vykdytojas ir gyvenamųjų namų statytojas (atsakovė) nevykdo detaliojo plano sprendinių, neįrengė kelio, kurį turėjo įrengti, bei pažeisdamas Detaliojo plano sprendinius, ieškovų teises ir interesus, pravažiavimui į (duomenys neskelbtini), naudojasi 0,06 ha servituto keliu. Be to neteisėtai yra išardyta ieškovų lėšomis įrengto 0,06 ha kelio dalis (bortas) žemės sklypo dalyje, kurioje numatytas įrengti pravažiavimo kelias, įrenginėjamos automobilių stovėjimo vietos bei padarytas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuolydis, dėl kurio visos paviršinės ir lietaus nuotekos bėga į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą, (duomenys neskelbtini). Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovų teises, todėl ieškovai priversti savo teises ginti teismine tvarka. Ieškovai 2016 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami užtikrinti, kad jų lėšomis įrengtu 0,06 ha trinkelėmis klotu keliu, kuriam nustatytas kelio servitutas, naudotųsi tik ieškovai, o ne visų keturių naujai pastatytų ir statomų daugiabučių namų gyventojai. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016-09-27 raštu Nr. (33.205)2-3962 informavo ir patikino, kad pagal techninius projektų sprendinius (įskaitant ir detalųjį planą) ir statybos leidimus visiems keturiems gyvenamiesiems namams, esantiems žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra numatyti 2 atskiri įvažiavimai. Savivaldybė taip pat patikino, kad ieškovų naudojimasis 0,06 ha keliu, kuriam nustatytas servitutas, nebus apsunktinas, nes juo pagal techninius sprendinius nesinaudos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkai. Vėliau savivaldybė 2017-11-23 rašte Nr. 70-2-4205 nurodė, kad detaliajame plane nėra numatyta transporto judėjimo ir automobilio vietų išdėstymo sprendinių, kurie apribotų galimybę naudotis servituto keliu. Atsakovė į ieškovų prašymus nereaguoja, be to pradėjo imtis kitų neteisėtų veiksmų - išardė dalį 0,06 ha servituto kelio - bortą, įrenginėja automobilių stovėjimo aikštelę bei žemės sklype nepagrįstai pakeitė reljefą ir įrengė nuolydį. Atsakovė nesilaiko galiojančio detaliajame plane numatyto naudojimosi ir teritorijos tvarkymo režimo bei transporto judėjimo, pažeisdama konkrečios teritorijos planavimo tikslus, esamą urbanistinę, inžinerinę, susisiekimo sistemą bei kelio, kuriam numatytas servitutas, naudotojų interesus. Dėl detaliojo plano sprendinių nesilaikymo sukuriamos nesaugios eismo sąlygos, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojams bei pažeidžiama virš dvidešimt metų susiklosčiusi ir nusistovėjusi žemėnauda. Be to, detaliojo plano sprendinių nesilaikymas ir 0,06 ha kelio naudojimas didesniu, nei projektu nustatytu intensyvumu, gali sąlygoti kelio greitesnį nusidėvėjimą ar net kelio dangos sugadinimą. 0,06 ha kelią, kuriam šiuo metu nustatytas servitutas, jie įsirengė savo lėšomis pagal 1998 m. galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kelio projektas (nustatant kelio plotį, žemės paruošimą, dangos parinkimą) buvo parengtas atsižvelgiant į mažesnes apkrovas, t. y., tik į ieškovų namo gyventojų skaičių ir gyvenamojo namo garažų skaičių. Tuo tarpu pagal dabar susiklosčiusią situaciją ginčo keliu naudojasi ne tik ieškovai, bet ir kitų daugiabučių namų gyventojai, kas apsunkina ieškovų gyvenimo sąlygas, ir tai turi neigiamos įtakos jų socialinei aplinkai ir gyvenimo kokybei. Taip pat dėl intensyvesnio eismo, kuris atsirado visiškai pabaigus 4 daugiabučių statybą, keliamas didesnis triukšmas trikdo gyventojų ramybę, padidina oro taršą, kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį, kas žaloja žmonių sveikatą. Dėl atsakovės įrengto žemės sklypo nuolydžio, visos paviršinės ir lietaus nuotekos nuteka į ieškovų žemės sklypą ir patenka į gyvenamųjų namų garažus. Toks reljefo pakeitimas yra negalimas.

Ieškovų atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdyje (2019-05-28) papildomai paaiškino, kad jau 2014 m. svarstant detaliojo plano tvirtinimą, ieškovai reiškė pretenzijas. 2014-02-21 viešojo susirinkimo protokole užfiksuota, kad šiuo servitutu nebus varžoma naudotis, kad juo galės naudotis tik gretimo namo savininkai. Ieškovų pretenzija buvo patenkinta ir nuspręsta pakeisti detalųjį planą, numatant atskirą įvažiavimą į sklypą prie statomų daugiabučių namų. Atsakovė vietoje kelio įrengimo toje vietoje įrengė automobilių stovėjimo aikšteles su nuolydžiu ir išardė skiriamąjį bortą. Kol kas joks sprendimas dėl detaliojo plano pakeitimo nėra priimtas. Kelio skiriamasis bortas išgriautas savavališkai, neteisėtai. Šis bortas net detaliajame plane yra pažymėtas. Suformuotas nuolydis taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Aplinkos ministro įsakymo ir kt.). Ten, kur pagal projektą turi būti kelias, yra užsodinti sodiniai, o iš kitos pusės pastatyta elektros pastotė ir įrengti bortai.

Ieškovas A. M. teismo posėdyje (2019-05-28) paaiškino, kad vietoje kelio prie atsakovės pastatyto gyvenamojo namo yra įrengta stovėjimo aikštelė. Kai jis servitutiniame kelyje pastatė automobilį užtveriant įvažiavimą atsakovei, ši iškvietė policiją. Gretimų namų gyventojai visada važiuoja ieškovų servitutiniu keliu, nes atsakovės teritorijoje yra statomi automobiliai bei pastatyta elektros skydinė ir pravažiuoti toje vietoje neįmanoma. Nuolydis iki šio laiko egzistuoja, o kanalizacija nepadaryta, todėl kai lyja, vanduo teka į ieškovų rūsius.

I. T. T. teismo posėdyje (2019-05-28) paaiškino, kad 2014 m. atsakovė darė viską, kad ji galėtų gauti leidimus statybai ir patvirtinti detalųjį planą. Ieškovai nesutiko tik dėl servitutinio kelio. Dabar atsakovė pati prieštarauja savo sutikimui įrengti atskirą kelią ir nesilaiko susitarimo ir nusprendė, kad gali naudotis ieškovų įrengtu keliu, o savo sklype įrengti stovėjimo aikšteles. Jis name gyvena nuo 2004 m. Jie niekada neturėjo problemų dėl automobilių parkavimo, o dabar yra didelė problema, sudaromos pavojingos situacijos tiek vairuotojams, tiek lauke žaidžiantiems vaikams. Skiriamasis bortas buvo įrengtas su keliu dar iki to laiko, kai jis apsigyveno tame name (iki 2004 m.). Jo žiniomis bortai buvo įrengti apie 2000 m. Bortas panaikintas atsakovės apie 2017-2018 m. Bortas skiria servitutą ir projektuojamą kelią. Nesutarimai buvo jau nuo 2014 m. kai buvo viešas detaliojo plano svarstymas. Atsakovas pripažino ir sutiko, kad servituto nelies ir įsirengs pravažiuojamąjį kelią. Šiuo metu toje vietoje yra suformuotos parkavimo vietos, nes ten stovi automobiliai, tačiau kelio nėra. Atsakovai naudojasi ieškovų įrengtu ir prižiūrimu keliu neįdėję jokių pastangų įrengti savo kelią. Kitoje dalyje sklypo jau įrengtas kelias (ir be nuolydžio). 2000 m. valstybinėje žemėje buvo įrengta betono trinkelių danga kartu su bortu, tai buvo numatyta projekte, nes kitaip nebūtų priduota valstybinei komisijai.

Atsakovė UAB „Skandea“ su patikslinto ieškinio reikalavimais visiškai nesutinka, prašo patikslintą ieškinį atmesti, motyvuodama tuo, kad nustatant ieškovams 0,06 ha kelio servitutą buvo spręsta, jog nėra pagrindo atimti iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daikto teisės, kad atsižvelgiant į proporcingumo principą pakanka ieškovams (servituto turėtojams) suteikti teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą. Tokias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2006-06-09 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-6849, kuriuo ieškovams buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Rengiant detalųjį planą šio servitutinio kelio plotas ir ribos buvo paliktos tokios pačios, kaip nustatytos minėtame įsakyme, todėl atmestini kaip visiški nepagrįsti ieškovų paaiškinimai, esą servitutiniu keliu gali naudotis tik (duomenys neskelbtini), gyventojai (ieškovai).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė Raimonda Lazauskienė papildomai paaiškino, kad ginčo kelias yra tik projektinio lygio. Sklype buvo įregistruoti keturi pastatai be esminių nukrypimų nuo projekto. Jei atsakovė būtų pažeidusi detalųjį planą, tie pastatai nebūtų įregistruoti. Visi sprendiniai yra techniniame projekte detalizuojami. Ieškovų reikalavimas išlyginti sklypą neįmanomas, nes atlitudės jau yra nustatytos ir patvirtintos savivaldybės. Byloje nėra jokių dokumentų, kokiu pagrindu skiriamasis bortas buvo pastatytas, o detaliajame plane toks dalykas nėra numatytas. Atsakovė savo sklype gali keisti sprendinius dėl važiuojamojo kelio ar parkavimo vietų įrengimo. Kol kas projektas nėra užbaigtas ir reikalavimas, kad kelias jau turi būti įrengtas, nepagrįstas. Ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir neįgyvendinami. 2019-10-21 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pagal faktinę situaciją šiuo metu projekto vystytojai mano, kad toje vietoje, kur numatyta įvaža (pravažiavimas) būtų tikslinga padaryti parkavimo aikštelę, o ne kelią. Nuo statybos leidimo nėra nukrypta. Tas pravažiavimas yra, projektas vystymo stadijoje, parkavimo kol kas nėra. Jeigu ten stovi automobiliai, tai gal juos patys ieškovai pastatė.

Atsakovės direktorius Ž. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad kelias įrenginėjamas nuosekliai, priklausomai nuo statybos stadijos. Kelias įrengiamas vėliausiai ir šioje vietoje pagal projektą taip pat bus įrengtas kelias, tik ateityje. Jam taip pat nepatinka kelio nuolydis. 3 ir 4 pastatai buvo pastatyti pagal išduotus statybos leidimus ir numatytą aukštį, o servitutas yra žemiau, todėl reikėjo suderinti du skirtingus paviršius. Tokia faktinė situacija, bet kito varianto nėra. Toje vietoje, kur pušelės, pagal projektą bus parkingas. Kai jie gavo statybos leidimą sublokuotam namui, techninio projekto išėmimo metu jie pakoregavo detalųjį planą, sujungė du namus. Tai buvo 2016 m. Jie borto neišgriovė, o jį paguldė. Dėl to kelio pravažiavimo galimybė nenukentėjo. Sklypo savininkui negalima uždrausti naudotis savo sklypo dalimi. Vanduo surenkamas į vandens kanalizaciją, kuri galimai buvo įrengta kartu su servitutu. Šiuo metu kelias neįrengtas, jis neatlieka savo funkcijų, todėl kol toje vietoje nevyksta eismas, gyventojai statosi ten automobilius. Numatytas 5,5 m pločio pravažiavimas. Kelio bortą paguldė atsakovė, o trinkelių ji nelietė. Bortas yra dviejų kelių sandūra. Kol neišspręstos komunikacijos, negali įrengti kelio. Be ieškovų, jiems niekas nereiškė pretenzijų dėl namų statybos, skundų nebuvo, pažeidimai nustatyti nebuvo. Kai bus baigtas projektas, bus įrengtas atskiras įvažiavimas ir servituto naudotojų teisės bus užtikrintos.

Atsakovė UAB „Skandea“ reiškia ieškovams priešieškinį, kuriame prašo: įpareigoti ieškovus per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 142 kv. m kelio servituto dalį, nepritaikytą servituto turiniui, nustatytam administraciniais aktais žemes sklype, (duomenys neskelbtini), pašalinant nuo servituto turiniui nepritaikytos servitutinio kelio dalies, nurodytos UAB ,,Toposfera“ parengtame situacijos plane M 1:500, įrengtus nuolydžius, takelius su bortais, želmenis, atstatant dirvožemio sluoksnį, kad būtų sudarytos sąlygos įrengti važiuojamąją kelio dalį, o ieškovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatą laiką, pripažinti atsakovei teisę atlikti šiuos veiksmus pačiai už savo lėšas, kurias ieškovai privalės atlyginti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovai savavaliaudami, be jokio teisėto pagrindo, dalį servitutinio kelio užvaldė išskirtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tokiu būdu iš esmės pažeisdami atsakovo bei kitų savininkų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. 2006-06-09 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-6849, 2014-12-01 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100)-782 buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kilus ginčui, atsakovė nusprendė savarankiškai išsiaiškinti, kokios yra faktinės servitutinio kelio ribos. Ji kreipėsi į UAB „Toposfera“ geodezininką A. K., kuris nustatė, kad 142 kv. m servituto dalis nėra pritaikyta servituto turiniui. Geodezininko parengtas situacijos planas patvirtina, kad servitutinio kelio ribose (dalyje 142 kv. m) yra įrengti nuolydžiai į garažus, takeliai, o dalis servitutinio kelio apsodinta želdiniais, t. y. dalis nustatyto servituto naudojama išimtiniai asmeniniams žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkų poreikiams tenkinti. Atsakovė neginčija fakto, jog nustatant servitutą nebuvo nustatyta servituto turėtojams prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti. Tačiau patys ieškovai patvirtina, kad jie savo lėšomis ir darbu nutiesė 0,06 ha kelią. Kaip patvirtina parengtas situacijos planas, ieškovai įrengė 458 kv. m ploto servitutinį kelią, o likusioje dalyje (142 kv. m) įsirengė savo asmenine valdą. Tai iš esmės pažeidžia ne tik servituto turinį, bet ir atsakovės bei kitų tarnaujančio daikto savininkų interesus. Pabrėžtina, kad servituto nustatymas šiuo konkrečiu atveju neatėmė iš tarnaujančio daikto savininko daikto naudojimosi teisių, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai bei naudotojai turi teisę naudotis servitutiniu keliu. (duomenys neskelbtini)yra formuojamas daugiabučių namų kvartalas. Įrengti atskirą kelią (nesumažinant ieškovų naudojamo kelio pločio ar neišardant bortelių) yra praktiškai neįmanoma, dėl per mažo atstumo tarp pastatų. Būtent siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas, galiausiai pačių gyventojų saugumą, tarnaujančio daikto savininkams yra svarbus kiekvienas žemės sklypo kvadratinis metras. Susidariusi situacija iš esmės prieštarauja interesų derinimo ir proporcingumo principams, akivaizdžiai nepagrįstai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė šioje bylos dalyje papildomai paaiškino, kad pagal UAB „Toposfera“ parengtą planą dalis servitutinio kelio naudojama ne pagal paskirtį. Ieškovai dalį sklypo (142 kv. m) naudoja ne pagal paskirtį savo poreikiams. Servitutinio kelio dalis yra nukasta, jis nužemintas, todėl reikia ją atkurti ir pakelti servitutinį kelią. Bortus panaikinti, išlyginti.

Teismo posėdyje atsakovės direktorius Ž. V. paaiškino, kad įgilinimai (įvažiavimai), krūmai, bortai galimai buvo įrengti po namo pridavimo. Nuo to laiko, kai atsakovė įgijo žemės sklypą, ieškovai nėra nieko pakeitę servitutinio kelio dalyje. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo žemės įsigijimo momento, t. y. nuo 2015-03-13. Ieškovai neįrodė, jog neteisėtai įsirengė servitutinį kelią ir savavališkai įsirengė savo poreikių tenkinimui dalį žemės sklypo anksčiau kaip 2014 m., kai buvo parengtas sklypo planas, kuriame matyti, kad yra servitutinis kelias. Duomenų apie statinius nėra, tai reiškia, kad sklypo kadastro duomenyse nėra statinių. Laiptų neprašo nuversti, o prašo tik įvažiavimus, bortus ir augalus pašalinti.

Ieškovai su priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti. Savo atsiliepime ieškovai nurodė, kad atsakovai, prisidengdami tariamu nuosavybės teisių pažeidimu, pareiškė priešieškinį tik kaip atsaką į ieškinį, taip pat siekiant sukurti prielaidas įteisinti savo neteisėtus veiksmus vykdant statybos darbus, nesilaikant detaliojo plano sprendinių. Nesutinka su priešieškinio argumentais, jog ieškovai savavališkai yra užvaldę dalį servitutinio kelio išskirtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui. Naujai suformuoto sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), tiek nuolydžiai į gyvenamųjų namų garažus, tiek pėsčiųjų takai buvo įrengti ir teritorijos apželdinimas buvo vykdomas teisėtai, pagal įgaliotų institucijų išduotą statybos leidimą, patvirtintus projektinius sprendinius, todėl ir ieškovų naudojimasis sukurta infrastruktūra yra ne savavališkas, o teisėtas ir pagrįstas. Visi ieškovams priklausantys gyvenamieji namai, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)buvo pastatyti pagal kompleksiškai savivaldybėje 1998-05-29 suderintą projektą bei šio projekto pagrindu 1998-06-03 išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 287-6-98. Būtent V. Ž. individualios įmonės projektų vadovo V. P. parengtame projekte buvo numatyti techniniai sprendiniai pastatyti gyvenamuosius namus, suprojektuojant garažus pusrūsyje bei numatant patekimą/įvažiavimą į gražus per suformuotą nuolydį bei šį patekimą/įvažiavimą numatant per šalia tuo metu buvusį valstybinės žemės sklypo dalį (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Projektiniuose sprendiniuose taip pat buvo numatyti pėsčiųjų takeliai. Tokie projektiniai gyvenamųjų namų sprendiniai tenkino tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus bei buvo patvirtinti visų reikiamų institucijų. Kadangi gyvenamieji namai buvo pastatyti laikantis visų statybos projektinių sprendinių bei teisės aktų reikalavimų, 2003-12-08 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinta, kad gyvenamieji namai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Visi minėti dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsižvelgiantį į tai, kad patekti į ieškovams priklausančius gyvenamuosius namus ieškovai galėjo tik per tuomet dar buvusią valstybinio žemės sklypo dalį, parengė projektą dėl privažiavimo kelio įrengimo. Buvo patvirtintas ir suderintas 0,06 ha įvažiavimo kelio projektas, pagal kurį valstybiniame žemės sklype buvo nutiestas 0,06 ha kelias. Tokiu būdu bei minėtų administracinių aktų pagrindu daugiau nei dvidešimt metų gretimai esančio sklypo 0,06 ha dalis buvo naudojama pastatytų gyvenamųjų namų eksploatacijai, patekimui ir įvažiavimui į juos. Nuolydis nuo kelio iki gyvenamųjų namų garažo, takeliai buvo įrengti ir pastatyti 0,06 ha servituto kelio 142 kv. m dalyje ne savavališkai, o pagal dar 1998 m. parengtus ir patvirtintus projektinius sprendinius ir išduotą statybos leidimą, t. y. teisėtai ir su tuo metu valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkės patikėtinės sutikimu. Taigi pirmiausia atsakovė turėtų ginčyti tiek 1998 m. statybos leidimą, tiek 2003-12-08 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, tačiau tam ji yra praleidus terminus atitinkamai 20 ir 15 metų. Visiškai nepagrįsti priešieškinio argumentai, jog servituto dalis (142 kv. m), kurioje įrengti nuolydžiai į garažus, takeliai ir pasodinti žeidimai, nėra pritaikyta servituto turiniui, pažeidžia ne tik servituto turinį, bet ir atsakovės bei kitų tarnaujančio daikto savininkų interesus. Abu sklypai gyvenamųjų namų statybos metu (1998 m.) nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, t. y. buvo valstybinė žemė. Ieškovams žemės sklypas buvo išnuomotas 1998-04-16 Žemės nuomos sutartimi Nr. N19/98-0661. Gyvenamųjų namų statyba, kuri 2003-12-08 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, pripažinta kaip tenkinanti nustatytus įstatymų ir projektinių sprendinių reikalavimus ir buvo įvykdyta tokiu būdu dalį nuolydžio į gyvenamųjų namų garažus bei takelius įrengiant gretimame valstybiniame žemės sklype. Ieškovai negali paaiškinti, kodėl 1998 m. buvo priimti tokie projektiniai sprendiniai, jie nebuvo gyvenamojo namo statytojais, tačiau sprendiniai buvo priimti laikantis teisės aktų, suderinti su visomis valstybinėmis institucijomis, su tuometinių valstybinės žemės sklypų savininkės patikėtinės sutikimu, buvo tinkamai įgyvendinti. Būtent dėl tokios situacijos, kad patekti į gyvenamuosius namus buvo įmanoma tik per tuomet dar buvusią valstybinio žemės sklypo dalį, buvo parengtas projektas dėl privažiavimo kelio, kas apėmė ir įvažiavimo į gyvenamųjų namų garažus, įrengimo. Nuo pat gyvenamųjų namų statybos pabaigos – 2003 m. buvo ir yra nusistovėjęs toks valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)) naudojimas, kuris iki atkuriant nuosavybės teises tretiesiems asmenims buvo vertinamas kaip tinkamas ir niekam nekėlė abejonių dėl tokio žemės sklypo naudojimo pagrįstumo ir apimties. Būtent dėl nusistovėjusios žemėnaudos, buvo išspręstas klausimas dėl servituto nustatymo ir suformuojant naują sklypą (duomenys neskelbtini), ginčo servitutas išliko tokio paties dydžio ir tokio paties turinio bei apimties. Sprendimuose pažodžiui neįvirtinta viešpataujančio daikto savininkų teisė servituto dalyje naudotis įrengtu įvažiavimo į garažus nuolydžiu, pėsčiųjų takeliais, tačiau toks servituto naudojimas atitiko paties servituto nustatyto pagrindą ir esmę - kad būtų galima važiuoti ir patekti į gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės aiškinimai, kad nuolydis į garažus bei takeliai neapima servituto turinio yra nepagrįsti ir nelogiški, nes jeigu servitutas būtų nustatytas tik kaip suteikiantis teisę privažiuoti prie gyvenamųjų namų, tačiau nenumatantis teisės ir galimybės įvažiuoti į gyvenamųjų namų garažus nuolydžiu, nenumatant galimybės naudotis pėsčiųjų takeliais, pro kuriuos patenkama į pastatus, gyvenamųjų namų nebūtų įmanoma naudoti pagal jų paskirtį ir juos tinkamai eksploatuoti. Atsakovės priešieškinis atmestinas ir dėl to, kad jo reikalavimai yra techniškai neįgyvendinami. Atsakovė siekia, jog būtų išardyta įvažiavimo ir takelių danga, kuri buvo suprojektuota ir įrengta pagal galiojantį statybos leidimą bei įstatymų reikalavimus dar 1998-2003 m. Patekimas į gyvenamųjų namų garažus numatytas nuolydžiu nuo servitutinio kelio, todėl nuolydžio sulyginimas su kelio danga reikštų visišką dalies namo užkasimą, kas tikėtina neatlaikytų gyvenamojo namo konstrukcijų, sukeltų didelę žalą gyvenamiesiems namams ir pamintų bet kokius protingumo kriterijus. Tokio reikalavimo techninis įgyvendinimas yra neįmanomas. Pareikštam ieškinio reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdyje ieškovų atstovė advokatė Sonata Žukauskienė iš esmės palaikė ieškovų atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams, nes yra praleistas bendras dešimties metų terminas. Darbai buvo padaryti 2000 metais, o priešieškinis pareikštas 2018 metais. Terminas skaičiuojamas nuo 2000 m. Be to atsakovas dalyvavo ir nuosavybės teisių atkūrimo procese, projektavime, visur atstovavo savininkus pagal įgaliojimą. Be to 2007-08-22 Vyriausybės nutarime Nr. 875 konstatuota kad per metus laiko gali kreiptis dėl savavališkos statybos.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti keturi pastatai - gyvenamieji namai. 2015-10-06 Kauno miesto savivaldybes administracija, išdavė atsakovei UAB „Skandea“ atskirus kiekvienam namui statybos leidimus: Nr. LNS-21-151006-00828, Nr. LNS-21-151006-00829, Nr. LNS-21-151006-00830 ir LNS-21-151006-00831. 2017-04-03 išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-170403-00357 sublokuoto daugiabučio namo statybai. Įvertinus techninių projektų, pagal kuriuos išduoti šie statybos leidimai, sprendinius, matyti, kad į sklypą numatyti du atskiri įvažiavimai, neliečiant ir neįtakojant esamo įvažiavimo (ir kietos (trinkelių) dangos) į ieškovų sklypą (duomenys neskelbtini). Tiek patekimo iš (duomenys neskelbtini) į sklypą (duomenys neskelbtini), tiek transporto judėjimo šiame sklype ir automobilių parkavimo schemose, nėra sprendinių, kurie apsunkintų ieškovų savomis lėšomis, kaip teigiama ieškinyje, įrengtą pravažiavimą nuo (duomenys neskelbtini)iki jų pastatų sklype adresu (duomenys neskelbtini). naudojimą. Vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu 2014-10-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2792, įvažiavimai į atsakovų žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) yra numatyti ne per servituto kelią. Detaliajame plane nurodytas kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo V. Krėves pr. 106A (dabartinis adresas Pasimatymo aklg. 33(duomenys neskelbtini)). Rengiant detalųjį planą, servitutinio kelio plotas ir ribos buvo paliktos tokios pačios, kurios buvo nustatytos 2006-02-01, rengiant (duomenys neskelbtini)žemes sklypo planą (pridedama). Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) nustatytas administraciniu aktu - 2006-06-09 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-6849. Atsižvelgiant į 2017-04-03 statybos projekto leidimą Nr. LSNS-21-170403-00357, pagrindiniai įėjimai ir įvažiavimai į sklypą, prie atsakovės statomų pastatų, projektuojami iš rytų pusėje valstybinėje žemėje esančio pravažiavimo ir sutampa su detaliajame plane numatyta įvažiavimo vieta. Atsakovė, vykdydama statybos darbus, nesivadovavo aukščiau paminėtu detaliuoju planu ir statybos leidimu, nustatytas įvažiavimo ir automobilių parkavimo vietas pakeitė savo iniciatyva. Atsakovė turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą. 2017-01-26 T. Ž. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybes administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu dėl parengto detaliajame plane nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų tikslinimo ir derinimo nuolatinėje statybos komisijoje, dėl sklypo (duomenys neskelbtini). 2017-02-08 raštu pareiškėjui atsakyta, kad patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sutvarkymo plano dokumentus, nustatyta, kad jie neatitinka Teritorijų planavimo komisijai detaliuoju planu nustatyto reglamento nepagrindinių reikalavimų keitimo bei pateiktų dokumentų sudėties. Pareiškėjui pasiūlyta pagal nurodytas pastabas prašymą papildyti trūkstamais dokumentais ir pakartotinai pateikti komisijai bendra tvarka. Atsakovė 2018-07-10, 2018-09-31, 2018-09-14 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymais koreguoti Detalųjį planą dėl susisiekimo komunikacijų organizavimo keitimo. Ginčo dėl administracinių aktų, kurių pagrindu Nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti pastatai, inžinieriniai statiniai bei įregistruotos daiktinės teisės sklype (duomenys neskelbtini), nėra. Trečiojo asmens nuomone, vertinant atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovai naudoja ginčo servitutą ne pagal paskirtį, turėtų būti atsižvelgta į teismų praktikoje suformuotus servituto naudojimosi principus. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas tarnaujantis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, taigi, vadovaujantis minėtomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, tokiu servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra žinomos faktinės ginčo kelio servituto naudojimo aplinkybės, todėl dėl jų vertinimo nepasisako. Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl teisės naudotis kelio servitutu žemės sklype. Galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai neįgalioja Kauno miesto savivaldybės administracijos stebėti ir vertinti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, ar kontroliuoti galimai netinkamą servituto naudojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškiniu nėra keliami reikalavimai Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens atstovė Laura El Osta teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2014 m. patvirtintas detalusis planas iki šio laiko nėra pakeistas ir galioja. Bet koks jo sprendinių keitimas turi būti sprendžiamas per Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles. Pagal STR turi būti suformuoti įvažiavimai į sklypą. Detaliajame plane yra nurodyta įvažos vieta bei transporto judėjimo kryptis, bet nėra sprendžiami konkretūs techniniai duomenys. 2019 m. vasario mėn. protokolas dėl detaliojo plano keitimo yra vienas iš tarpinių sprendimų, bet nėra galutinio sprendimo savivaldybės administracijos direktoriaus.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl administracinių aktų, kurių pagrindu buvo įregistruoti pastatai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nėra ginčo dėl įregistruotų inžinerinių statinių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pastatai ir inžineriniai statiniai žemės sklype įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šio registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje pastatų ir inžinerinių statinių įregistravimo pagrindas nėra ginčijamas, o byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl teisės naudotis kelio servitutu žemės sklype pažeidimo. Inspekcija nėra gavusi ieškovų skundų dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų žemės sklype. Inspekcija klausimų, susijusių su servitutų nustatymu, jų tinkamu naudojimu ar panašių klausimų nesprendžia ir komentuoti negali, nes galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia tokių teisių. Prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens atstovė D. G. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad kai jau patvirtintas detalusis planas, tai jau savivaldybės kompetencija vykdyti jo priežiūrą, o inspekcijos kompetencija – kol vykdomas planavimo procesas iki plano patvirtinimo.

Kiti tretieji asmenys – daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimai į patikslintą ieškinį ir priešieškinį iš šių asmenų negauti.

L. N. V. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Kauno miesto vyriausias architektas. Detaliajame plane nurodytas 5,5 m pravažiavimas yra minimalus pravažiavimas, kad galėtų prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Nuolydis turi būti taip įrengtas, kad lietaus vanduo būtų surenkamas savo sklype. Nuolydžiai techniniame projekte gali būti nurodyti, bet ne detaliajame plane. Jeigu namai priduoti, tai įvažiavimas prie jų turi būti išspręstas. Už visus skaičiavimus turi atsakyti techninio projekto vadovas. Nustatytas servitutas, nes buvo atkuriamos nuosavybės teisės tiesioginiam savininkui, kuris teisme įrodė, kad ši žemė yra laisva. Šio servituto neturėjo būti, nes ši žemės dalis turėjo būti iš karto priskirta pastatytiems namams, nes net dalis servitute esančių įrenginių yra to namo įrenginiai. Ieškovų sklypo ribos buvo aiškiai per mažos, o kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemę, tai jie neteko privažiavimo prie namų, todėl buvo reikalinga nustatyti servitutą. O įvažiavimas (ginčo) buvo į detalųjį planą įtrauktas siekiant išspręsti ginčą su gretimo sklypo savininkais. Servituto davėjas ir gavėjas privalo susitarti dėl įrenginių servituto žemėje, kitaip, jeigu ten kas nors buvo įrengta, tai be gavėjo derinimo negali būti liečiama. Jo nuomone, buvo padaryta klaida formuojant ieškovų žemės sklypą, nes be privažiavimo namai negali egzistuoti. Detaliojo plano viešumo procedūrų ataskaita turi tiesioginę įtaką detaliojo plano tvirtinimui. Jeigu rengiami detaliojo plano pakeitimai, jie neturi būti blogesni, negu pirminiame detaliajame plane. Kelias turėtų būti įrengtas paskutiniame statybos etape. Priešieškinio reikalavimas yra keistas, nes ankstesnis servituto davėjas jau anksčiau sutiko su tokiu servitutu, koks jis faktiškai yra. Dabar reikalauti keisti negali. Techninio projekto sprendiniai neturi prieštarauti detaliajam planui.

L. T. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis yra architektas ir gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), projekto vadovas. Projektas padarytas pagal galiojančius reglamentus, patvirtintą detalųjį planą. Pagal projektą yra esamas servitutinis pravažiavimas ir šalia jo suprojektuotas naujas pravažiavimas. Nuotraukose esančios mašinos stovi ant pravažiavimo kelio. Kelio kategorija D2. Kelias bus baigtas tada, kada visame kvartale bus baigtos statybos. Elektros skydinė važiuojamoje kelio dalyje negali būti. Statybos darbų eigą pasirenka statytojas. Projektiniuose sprendiniuose yra išspręstas vandens surinkimo klausimas. Detaliajame plane servitutą skiriantis bortas negali būti. Bortas gali būti tam, kad atskirti važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų dalies, todėl šiuo atveju (kai atskiriamos dvi važiuojamosios dalys) jo negali būti, nes galima avarinė situacija. Jo nuomone įvažos į namą yra namo priklausinys, todėl jų negali būti servitute. Ieškovų atveju, įvažos yra servitute, ko negali būti. Dėl įvažiavimo kelio pakeitimo savivaldybėje buvo suderinti sprendinių pakeitimai. Parengiamas naujas brėžinys, kuris derinamas tik su atsakovu. Jo žiniomis detaliojo plano sprendinys buvo pakeistas. Jam žinoma, kad pravažiavimo kelias pakeistas į automobilių stovėjimo aikšteles. Jis turi tik brėžinį, kurį rengė pats. Į jį užsakovas kreipėsi su prašymu pakeisti projektą tikslu parengti automobilių stovėjimo aikšteles prie projektuojamų namų (aikštelėje, kur auga krūmai ir prie kitų). Prieš rengiant projektą, jis matė servitute bortą. Sklypo aukščių plane (2016 m.) yra numatytas borto panaikinimas, bet jo aprašyme nėra. Jam nežinomas detaliojo plano sprendinys, kad servitutas paliekamas tik gretimo namo savininkams. Kai buvo numatytas detalaus plano koregavimas, buvo numatyta įvažiavimą padaryti per servitutinį kelią. Pirminiame projekte nuolydis nebuvo pažymėtas, nes toks dalykas nesprendžiamas sklypo ribose. Statybos metu tokie klausimai iškilo ir A laida tas nuolydis buvo suprojektuotas. Pravažiavimo kelias gali būti tokio nuolydžio (apie 11 laipsnių), tai skersinis nuolydis. Tai nėra kelias, o privažiavimas prie pastatų, nes jis yra sklypo ribose, todėl nereikia nurodyti jo klasės. Tai nėra D3 kategorija, nes nėra susiformavusi gyvenamoji teritorija. Projekte nenumatyti statybos darbų etapai, tai numato pats statytojas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šalių paaiškinimais bei byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra kitos paskirties 0,18 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šiame sklype pastatyti sublokuoti ieškovams priklausantys vieno buto gyvenamieji namai. Ieškovų sklypas ribojasi su kitos paskirties 0,8318 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), kurio bendraturčiai yra atsakovė UAB „Skandea“ ir šiame sklype pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai (šioje byloje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų). Ieškovams priklausantys suprojektuoti gyvenamieji namai (buv. adresas: (duomenys neskelbtini)) buvo statomi pagal 1998-06-06 išduotą statybos leidimą Nr. 287-698 (11 t., b. l. 83) ir pripažinti tinkamais naudoti 2003-12-08 aktu (11 t., b. l. 84), t. y. jų statyba buvo baigta 2003 metais. Šie statiniai buvo suprojektuoti ir pastatyti taip, kad privažiavimas prie pastatų, įvažiavimai į juose esančius požeminius garažus bei dalis požeminių komunikacijų buvo numatyti ir įrengti gretimai esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Pastatų savininkai (tuo metu statytojas - 280-oji gyvenamųjų namų bendrija) savo lėšomis gretimai esančioje valstybinėje žemėje įrengė trinkelėmis grįstą įvažiavimą, kuriuo pastoviai naudojosi.

Kauno apskrities viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. 02-01-6948 (3 t., b. l. 73) J. M. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir grąžintas natūra 0,5585 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojosi su ieškovų žemės sklypu, todėl atitinkamai ieškovų naudojamas privažiavimo kelias, dalis komunikacijų ir įvažiavimai į pastatus pateko į grąžintą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, tuo pačiu Kauno apskrities viršininko spendimu grąžintame sklype buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas, suteikiantis važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini)iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-10 įsakymu Nr. 17-2792 (1 t., b. l. 34) buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8318 kv. m žemės sklypą (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-12-01 sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-782 buvo patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatyta, kad aukščiau minėtu apskrities viršininko sprendimu nustatytas 0,06 ha kelio servitutas išlieka (7 t., b. l. 104).

Pagal 2014-10-10 patvirtinto detaliojo plano sprendinius sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo numatyta statyti septynis daugiabučius namus, statybai buvo išduoti penki statybos leidimai (Nr. LNS-21-151006-00828, Nr. LNS-21-151006-00829, Nr. LNS-21-151006-00830 ir LNS-21-151006-00831 ir 2017-04-03 statybos leidimas Nr. LSNS-21-170403-00357 sublokuoto daugiabučio namo statybai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiuo metu sklype yra pastatyti užbaigti keturi daugiabučiai namai ir vietoje detaliajame plane numatytų trijų namų statomi du sublokuoti daugiabučiai namai (baigtumas 80 proc.), t. y. dviejų namų statyba neužbaigta. Statybos leidimai buvo išduoti atsakovei UAB „Skandea“, kuri buvo visų daugiabučių gyvenamųjų namų statytoja ir statybos pradžioje – ginčo sklypo savininkė (įgijimo pagrindas: 2015-03-13 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1176).

Pagal 2014-10-10 patvirtinto detaliojo plano sprendinius, ginčo sklype yra suprojektuoti atskiri įvažiavimai iš Krėvės pr. ir visas eismas sklype turi vykti ratu pagal sklypo ribas, o ieškovų naudojamas 0,06 ha servituto kelias į šiuos suprojektuotus įvažiavimus nepatenka, yra suformuotas ir naudojamas atskiras įvažiavimas šiuo keliu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atskiras įvažiavimas į ginčo sklypą pietinėje jo dalyje lygiagrečiai servituto kelio buvo suprojektuotas po to, kai detaliojo plano viešojo svarstymo metu 2014-02-21 susirinkime ieškovų ir kitų suinteresuotų asmenų (gretimo sklypo savininkų) atstovė Sonata Žukauskienė pateikė pasiūlymus-pastabas ir nurodė, kad detaliajame plane numatomas įvažiavimas į sklypą per ieškovų lėšomis įrengtą ir naudojamą servituto kelią yra nepageidaujamas. Detaliojo plano organizatoriai tuo metu su šiomis pastabomis sutiko ir priėmė sprendimą peržiūrėti detaliojo plano sprendinius, numatant galimybę, kad esamu servitutu naudotųsi tik gretimo namo gyventojai (10 t., b. l. 168). Savo sutikimą, kad kelio servitutu naudotųsi tik gretimo sklypo savininkai ir naudotojai, detaliojo plano organizatoriai (tuo metu buvę ginčo sklypo savininkai R. Š. ir A. Š.), atstovaujami Ž. V. (atsakovės direktoriaus) patvirtino 2014 m. kovo 19 d. raštu (10 t., b. l. 178). Detaliojo plano viešumo procedūrų ataskaitos duomenimis nustatyta, kad detaliojo plano organizatoriai patenkino pretenziją ir nusprendė 600 kv. m kelio servitutą numatyti naudotis tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, bei pakeitė transporto organizavimo sprendinius (10 t., b. l. 227). Būtent šio viešojo svarstymo rezultate, atsižvelgiant į gretimo sklypo savininkų ir servituto naudotojų interesus, buvo pakeisti transporto organizavimo sprendiniai detaliajame plane ir vietoje numatomo įvažiavimo į sklypą per servituto kelią, buvo suprojektuotas lygiagrečiai atskiras įvažiavimas į ginčo sklypą taip užtikrinant ieškovų teisę naudotis jų lėšomis įrengtu kelio servitutu.

Iš šalių paaiškinimų, bei byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nors detaliajame plane yra numatytas atskiras įvažiavimas į sklypą, tačiau iki šio laiko šis įvažiavimas nėra iki galo įrengtas, todėl dalies transporto judėjimas (įvažiavimas į sklypą) yra nukreiptas ir vykdomas per ieškovų naudojamą servituto kelią, dėl ko iš esmės yra kilęs šis ginčas tarp šalių. Ieškovų teigimu, atsakovė nepagrįstai išardė jų kelio dalį – skiriamąjį bortą, padarė sklypo nuolydį, bei detaliajame plane numatyto įrengti pravažiavimo kelio dalyje vietoje kelio įrenginėja automobilių stovėjimo (parkavimo) vietas, tuo pažeisdama detaliojo plano numatytus teritorijos planavimo sprendinius. Dėl šių priežasčių yra sukuriamos nesaugios eismo sąlygos gretimo sklypo namų gyventojams bei pažeidžiama daugiau kaip per dvidešimt metų nusistovėjusi žemėnauda, dėl padidėjusio eismo intensyvumo yra apsunkintos gretimų namų gyventojų gyvenimo sąlygos, keliamas didesnis triukšmas, padidėjusi oro tarša. Taip pat kelio naudojimas didesniu, nei projekto nustatytu intensyvumu, gali sąlygoti greitesnį kelio nusidėvėjimą ar kelio dangos sugadinimą.

Dėl susidariusios situacijos išaiškinimo ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri 2016-09-27 raštu Nr. (33.205)2-3962 patvirtino, kad pagal statomų keturių gyvenamųjų namų techninių projektų sprendinius yra numatyti du atskiri įvažiavimai į sklypą neliečiant ir neįtakojant eismo įvažiavimo į ieškovų sklypus bei įrengtos trinkelių dangos. Transporto judėjimo ir automobilių parkavimo schemose nėra sprendinių, kurie apsunkintų ieškovų įrengto pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini)iki jų pastatų naudojimą (1 t., b. l. 52). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-11-23 raštu Nr. 70-2-4205 (1 t., b. l. 53) pakartotinai patvirtino, kad vadovaujantis detaliuoju planu, įvažiavimai į ginčo žemės sklypą yra numatyti ne per servituto kelią. Detaliajame plane nėra numatyta transporto judėjimo ir automobilių stovėjimo vietų išdėstymo sprendinių, kurie apribotų galimybę naudotis servituto keliu.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų, šiuo metu ginčo sklype yra pastatyti ir užbaigti keturi daugiabučiai (po 16 butų) gyvenamieji namai, iš kurių du namai pastatyti šalia suprojektuoto (numatomo įrengti) įvažiavimo kelio ir servituto kelio. Esamą situaciją aiškiai parodo byloje pateiktos fotonuotraukos (1 t., b. l. 68-79; 17 t., b. l. 106, 107; 18 t., b. l. 83-93), iš kurių matyti, kad tarp dviejų pastatytų daugiabučių namų ir servituto kelio esanti teritorija yra išklota trinkelių danga, o ties statomu sublokuotu namu vietoje numatyto įvažiavimo į sklypą (šalia servituto kelio) yra žalia zona, kurioje auga daugiamečiai augalai (medžiai). Transporto judėjimas į ginčo sklypą prie dviejų daugiabučių namų faktiškai vyksta per servituto kelią, o numatyto kelio (pravažiavimo) dalyje yra statomos transporto priemonės (18 t., b. l. 83-93). Servituto kelią ribojantis kelio bortas yra ne išardytas, o nuleistas ir tokiu būdu yra sujungta servituto kelio ir šalia esanti teritorija prie dviejų daugiabučių namų. Pastačius du daugiabučius namus, nuo šių namų pamatų (pastatų kolonų) iki servituto kelio buvo suformuotas pravažiavimo kelio pločio (5,5 m) 10,36 proc. nuolydis, kurio altitudė (objekto ar jo taško vertikalus aukštis nuo sutartinio atskaitos taško) pagal LAS yra 71,29 (18 t., b. l. 74).

Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė UAB „Skandea“ 2018-08-31 ir 2018-09-14 pateikė Kauno mieto savivaldybei prašymus teikti Nuolatinei statybos komisijai derinti projektuotojo T. Ž. paengtą detaliojo plano sprendinių koregavimą, kuriame buvo numatyti susisiekimo komunikacijų organizavimo pakeitimai. Pagal parengtą projektą yra keičiami detaliojo plano sprendiniai, susiję su eismo organizavimu ginčo sklype, t. y. yra naikinama įvaža į sklypą pietinėje dalyje (kuri detaliajame plane buvo suprojektuota atsižvelgiant į gretimo sklypo savininkų reikalavimus), o detaliajame plane suprojektuotoje važiuojamoje dalyje lygiagrečiai su servituto keliu, yra suprojektuotos papildomos automobilių parkavimo vietos, t. y. įvažiavimo į sklypą ir važiuojamosios dalies, dėl kurios šalys buvo susitarę 2014 m. detalaus plano viešo svarstymo procedūroje, koreguojamame plane nelieka, o įvažiavimas į sklypą ir eismo judėjimas numatomi per ieškovų naudojamą servituto kelią (10 t., b. l. 9-12). Tokia detaliojo plano korekcija buvo pateikta derinti Kauno miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisijai, kurios 2019-02-20/21 posėdyje buvo nutarta suderinti pateiktą detaliojo plano sprendinių koregavimą, tačiau savivaldybės administracijos direktorius atsisakė šią korekciją patvirtinti savo sprendimu, atsižvelgdamas į šioje civilinėje byloje nagrinėjamą šalių ginčą dėl galimo ieškovų teisių pažeidimo (2019-04-04 raštas Nr. (33.200)2-992). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymą tvirtinti detaliojo plano koregavimą apskundė Administracinių bylų teisenos tvarka ir jos skundas nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-5025-423/2019.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Vienas iš ieškovų reikalavimų - įpareigoti atsakovę vykdyti detaliojo plano sprendinius, t. y. įrengti ginčo sklype detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovei neįvykdžius šio teismo įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, skirti atsakovui 10000 Eur baudą.

Šioje byloje nėra ginčo dėl servituto turinio ir jo ribų ar dydžio, ieškovai gina savo teisę į servitutą nurodydami, kad ieškovų lėšomis įrengtu servituto keliu turi teisę naudotis išimtinai tik gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkai ir naudotojai, todėl ir reiškia reikalavimą įpareigojantį per tam tikrą laiką įrengti detaliajame plane numatytą atskirą įvažiavimą prie ginčo sklype ((duomenys neskelbtini)) esančių gyvenamųjų namų, kuris užtikrintų tiek ginčo sklypo savininkų, tiek ieškovų interesus bei iš esmės išspręstų šalių ginčą.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiu atveju atsakovė, atsikirsdama į ieškovų argumentus, nurodo, kad nustačius ieškovams 0,06 ha kelio servitutą, iš tarnaujančio daikto savininko nebuvo atimta konkreti naudojimosi daiktu teisė, ieškovams pakanka suteikti teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovų argumentai, kad servituto keliu gali naudotis tik (duomenys neskelbtini)gyventojai (ieškovai).

Teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovės argumentais, nes ir įstatymas nustato, kad servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį (CK 4.112 straipsnio 4 dalis), tačiau įstatymas taip pat nurodo, kad ši teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu ji netrukdo nustatytam servitutui, t. y. servituto naudotojų teisėms. Todėl konkrečiu atveju sprendžiant šalių ginčą, yra svarbu nustatyti, ar atsakovės veiksmai (neveikimas), kai yra delsiama įgyvendinti detaliojo plano sprendinius įrengiant atskirą įvažiavimą į ginčo sklypą ir nukreipiant transporto eismą į sklypą per servituto kelią, netrukdo ieškovų teisei naudotis kelio servitutu.

Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad detaliojo plano organizatoriai 2014-03-19 raštu sutiko, kad kelio servitutu naudotųsi tik gretimo sklypo savininkai ir naudotojai, taip pat detaliojo plano viešumo procedūrų ataskaitos duomenimis jie patenkino pretenziją ir nusprendė 600 kv. m kelio servitutą numatyti naudotis tik žemės sklypo kad. Nr. 1901/0089:50 savininkams ir naudotojams, todėl viešojo svarstymo rezultate, atsižvelgiant į gretimo sklypo savininkų ir servituto naudotojų interesus, buvo pakeisti transporto organizavimo sprendiniai detaliajame plane ir vietoje numatomo įvažiavimo į sklypą per servituto kelią, buvo suprojektuotas lygiagrečiai atskiras 5,5 m pločio įvažiavimas į ginčo sklypą. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp detaliojo plano organizatorių ir gretimo sklypo savininkų buvo atitinkamas susitarimas, užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą, o šio susitarimo šiuo atveju atsakovė atsisako laikytis.

Pažymėtina, kad atsakovės direktorius Ž. V. teismo posėdžiuose aiškino ir patvirtino, kad detaliajame plane numatytas atskiras įvažiavimas bus įrengtas, tačiau tik ateityje, nes kelias įrenginėjamas priklausomai nuo statybos stadijos, o šiuo atveju, kol neišspręstos komunikacijos, jie kelio įrengti negali. Tik užbaigus statybos darbus, bus įrengtas įvažiavimas ir servituto naudotojų interesai nebus pažeisti. Tačiau byloje pateikta medžiaga prieštarauja atsakovės direktoriaus paaiškinimams. Visų pirma, teismui pateikta detaliojo plano sprendinių koregavimo dokumentacija (2018-07-10, 2018-08-31, 2018-09-14 prašymai ir detaliojo plano sprendinių koregavimo planas; 10 t., b. l. 9-12) patvirtina, kad ateityje atsakovė net neketina įrengti atskiro detaliajame plane numatyto įvažiavimo į ginčo sklypą, jo vietoje planuoja įrengti papildomas automobilių stovėjimo (parkavimo) vietas, o transporto judėjimą į sklypą nukreipti per servituto kelią. Pažymėtina, kad šie projektavimo ir koregavimo darbai buvo pradėti dar iki ieškinio pareiškimo teisme, tačiau bylos nagrinėjimo metu (2019-06-04, 2019-06-06 ir kt. teismo posėdžiuose) atsakovės direktorius tikslingai klaidino byloje dalyvaujančius asmenis ir teismą, tikindamas, kad įvažiavimas bus įrengtas, kad jo įrengimui trukdo nebaigti statybos darbai ir neužbaigtas komunikacijų įrengimas. Antra, iš byloje pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad šalia vieno iš pastatytų gyvenamųjų namų (esančių prie numatyto įrengti įvažiavimo) važiuojamojoje dalyje (šalia kelio posūkio) yra pastatyta elektros įrenginių dėžė (skydinė), kuri užtveria pravažiavimą (1 t., b. l. 69, 74, 76, 80; 18 t., b. l. 83, 88), o šalia šios dėžės yra įrengti kelio bortai, kurie taip pat užtveria pravažiavimą. Trečia, byloje pateiktos fotonuotraukos (18 t., b. l. 83-93) taip pat patvirtina, kad važiuojamoje kelio dalyje, kurioje turi būti įrengtas įvažiavimas, jau šiuo metu, teisės aktų nustatyta tvarka nepakeitus detaliojo plano sprendinių, yra statomos (parkuojamos) transporto priemonės ir akivaizdu, kad šioje dalyje net neplanuojama įrengti pravažiavimo, o eismas faktiškai vyksta per servituto kelią.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė įsipareigojimų, duotų detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros metu (2014 m.), neketina vykdyti ir atskiro įvažiavimo į sklypą neketina įrengti nei šiuo metu, nei ateityje. Tokiu būdu ieškovų naudojamu kelio servitutu naudosis ne tik sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai, bet ir dar dviejų daugiabučių namų (po 16 butų) butų savininkai ir naudotojai, o tai reiškia, kad eismas šiuo servituto keliu taps ženkliai intensyvesnis, bus padidinta naudojamo kelio apkrova, kas sąlygos nesaugias eismo sąlygas, padidėjusį triukšmą ir oro taršą. Akivaizdu, kad dėl intensyvesnio ir nesaugaus eismo pablogės gretimo sklypo namų savininkų ir kitų gyventojų gyvenimo sąlygos ir socialinė aplinka. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuotas servituto kelias yra naudojamas ne tik pravažiavimui, bet iš jo namų gyventojai patenka į namų požeminius garažus, t. y. šioje dalyje vyksta transporto priemonių manevravimas (posūkiai, įvažiavimai, išvažiavimai, apsisukimai ir pan.), kuris gali būti ženkliai apsunkintas kitų pravažiuojančių transporto priemonių (prie ginčo sklypo dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų) judėjimo, o tai atitinkamai sąlygoja nesaugias eismo sąlygas. Tokiu atveju automobilių eismo nukreipimas per servituto kelią prieštarauja ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705, 141, 141¹, 146 punktų reikalavimams.

Nors atsakovės rengiamo detaliojo plano sprendinių koregavimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau koregavimo tikslai ir galutinis rezultatas yra tiesiogiai susiję su ieškovų reiškiamu reikalavimu ir atsakovės atsisakymo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius priežastimi. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Kaip nurodė liudytojas N. V. (Kauno miesto vyriausias architektas), detaliojo plano pakeitimai neturi būti blogesni už pirminio detaliojo plano sprendinius. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 320 punktas taip pat nustato, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Konkrečiu atveju akivaizdu, kad atsakovės rengiama detaliojo plano korekcija ir atsakovės tikslas panaikinti įvažiavimą į sklypą, dėl kurio buvo susitarta detaliojo plano rengimo metu, suvaržo gretimo sklypo savininkų (servituto kelio naudotojų) teises ir teisėtus interesus, tokia detaliojo plano sprendinių korekcija yra bandoma be trečiųjų asmenų sutikimo grįžti prie pradinio detaliojo plano sprendinių varianto, su kuriuo akivaizdžiai ieškovai nesutiko detaliojo plano viešojo svarstymo procedūros metu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkai yra davę sutikimą panaikinti buvusį susitarimą ir detaliojo plano organizatorių įsipareigojimą leisti kelio servitutu naudotis išimtinai tik šio gretimo sklypo savininkams ir naudotojams. Atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsisakymą įrengti atskirą įvažiavimą į sklypą ir vietoje jo įrengti papildomas stovėjimo vietas transporto priemonėms. Pažymėtina, kad papildomų parkavimo vietų įrengimo sklype klausimas jau yra išspręstas planavimo organizatoriui nusprendus vietoje trijų daugiabučių namų statyti vieną sublokuotą namą ir laisvoje žemėje įrengti papildomas parkavimo aikšteles (18 t., b. l. 72, 73). Be to, norint rengti konkretaus detaliojo plano sprendinių korekciją keičiant pravažiavimo kelią, reikia vadovautis ne tik privalomaisiais galiojančio detaliojo plano sprendiniais, bet ir Detaliojo plano viešumo procedūrų ataskaitos duomenimis, kurių pagrindu buvo suprojektuotas koreguojamas įvažiavimas į ginčo sklypą, o šiuo atveju projekto rengėjas T. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jam net nėra žinomas detaliojo plano sprendinys (aptartas Detaliojo plano viešumo procedūrų ataskaitoje), jog esamas servitutas turi būti paliktas naudotis tik gretimo sklypo savininkams ir naudotojams. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys kad toks koregavimas yra būtinas ir pagrįstas. Priešingai, atsakovės direktorius visą procesą teigė, kad įvažiavimas bus įrengtas užbaigus statybos darbus sklype. Teismas sutinka, kad įvažiavimo į sklypą keliai turėtų būti įrengti paskutiniame statybos etape, tačiau konkrečiu atveju atsakovės veiksmai (detaliojo plano korekcija) rodo, kad ji nei šiuo metu, nei ateityje to daryti neketina, o bylos nagrinėjimo metu savo neveikimą bando pateisinti nebaigtais statybos darbais, nenurodydama tikrų savo ketinimų ir tikslų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad gali susidaryti tokios faktinės situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytas sąlygas, pagal šiuos teisės aktus įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado lūkesčių, kuriuos šių teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, taigi pagrįstai galėjo tikėtis, kad jeigu jis paklus teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2005-05-13 ir 2008-02-20 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įtvirtinta taisyklė sako, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Šis principas, kaip Konstitucinis, nėra tik viešosios teisės principas taikomas konstituciniuose ar administraciniuose santykiuose. Teisėtų lūkesčių principas yra įtvirtintas ir CK 1.2 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teisėtų lūkesčių principas yra vienas iš civilinės teisės principų, t. y. ir civiliniai santykiai turi būti pagrįsti teisėtų lūkesčių principo bendruoju veikimu civiliniuose santykiuose.

Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovai, savo lėšomis įrengę valstybinėje žemėje pravažiavimo kelią, kuriame 2006 m. buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis ieškovams teisę naudotis šiuo keliu, daugiau kaip dvidešimt metų naudodamiesi šiuo keliu, o 2014 m. gavę detaliojo plano organizatorių įsipareigojimą leisti šiuo servitutu naudotis išimtinai gretimo sklypo savininkams, pagrįstai tikėjosi, kad bus laikomasi šio įsipareigojimo ir detaliojo plano sprendinių, t. y., kad bus įrengtas atskiras įvažiavimas į sklypą užtikrinantis ieškovų teisę be suvaržymų naudotis servituto keliu. Taigi šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas išvadai, kad atsakovės atsisakymas vykdyti galiojančio detaliojo plano sprendinius ir įrengti įvažiavimą pažeidžia asmens teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus.

Atsakovės argumentai, kad įvažiavimas negali būti įrengtas kol nėra baigti statybos darbai, šiuo konkrečiu atveju yra atmestini. Kaip jau minėta, teismas sutinka, kad pravažiavimo keliai yra įrengiami statybos baigiamajame etape. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai N. V. bei T. Ž.. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sklype šiuo metu keturi daugiabučiai gyvenamieji namai jau yra užbaigti, t. y. jų statyba baigta, nebaigta statyba tik sublokuoto daugiabučio namo. Detaliajame plane numatytas įvažiavimas yra skirtas privažiuoti prie dviejų jau užbaigtų statyti gyvenamųjų namų. Kelio įrengimas neturi tiesioginio ryšio su statomu sublokuotu namu, nes numatomą įrengti kelią ir statomą namą skiria žalia zona, kurioje ateityje atsakovės paaiškinimu bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Atsižvelgiant į tai, kad sklypo pietinėje pusėje esančių dviejų daugiabučių namų (šalia kurių yra numatytas įvažiavimas) statyba yra užbaigta, darytina išvada, kad atitinkamai turi būti įrengtas ir įvažiavimas, skirtas privažiuoti prie šių namų, o nebaigta sublokuoto namo statyba šiuo atveju konkretaus įvažiavimo įrengimui reikšmės neturi, todėl atsakovės argumentai, kad įvažiavimą galima įrengti tik užbaigus visus statybos darbus, laikytini nepagrįstais. Šiuo metu yra įrengta tik dalis šio įvažiavimo, todėl dviejų minėtų gyvenamųjų namų gyventojai, negalėdami įvažiuoti į sklypą detaliajame plane numatytoje vietoje, faktiškai priversti naudotis servituto keliu, t. y. dar neįsigaliojus detaliojo plano korekcijai (nepatvirtinus jos įstatymo nustatyta tvarka), yra faktiškai pakeisti detaliojo plano sprendiniai, atitinkamai nepagrįstai suvaržius gretimo sklypo (Pasimatymo aklg. 33) savininkų ir naudotojų teisę naudotis jų lėšomis įrengtu servituto keliu.

Teismui nustačius, kad atsakovė nepagrįstai atsisako vykdyti galiojančio detaliojo plano sprendinius – lygiagrečiai su servituto keliu įrengti įvažiavimą į ginčo sklypą, tuo pažeisdama ieškovų teises ir teisėtus interesus bei pažeisdama asmens teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra tenkinamas ir atsakovė įpareigojama vykdyti 2014-10-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 17-2792 patvirtino detaliojo plano sprendinius - įrengti 0,8318 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią (lygiagrečiai nustatyto kelio servituto). Atsižvelgiant į tai, kad šį teismo įpareigojimą gali atlikti tik atsakovė, nustatomas trijų mėnesių terminas jam atlikti, o jeigu atsakovė per šį terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, skirtina atsakovui 10000 Eur bauda (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Ieškovai taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti 0,06 ha trinkelėmis grįsto servituto kelio 40 metrų ilgio bortą į jo pirminę padėtį ir pašalinti suformuotą nuolydį, vedantį į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo per 30 dienų, pripažinti ieškovams teisę arba leisti ieškovams savo lėšomis atstatyti išardytą servitutinio kelio bortą, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės. Šie papildomi ieškovų reikalavimai yra atmestini dėl žemiai nurodytų motyvų.

Kaip nurodo ieškovai, servitutą ribojantis kelio bortas buvo jų pastatytas kelio įrengimo metu. Ilgą laiką šis bortas skyrė servituto kelią ir už jo buvusią žalią zoną (1 t., b. l. 56, 57), kurioje pagal detalųjį planą buvo numatyta įrengti įvažiavimą. Atsakovei vykdant statybos darbus ir užbaigus dviejų daugiabučių namų statybą, šalia šių namų buvusioje žaliojoje zonoje esanti teritorija (nuo servituto kelio iki gyvenamųjų namų), buvo išklota trinkelėmis, t. y. buvo įrengta važiuojamoji kelio dalis (faktiškai šioje dalyje yra statomi automobiliai). Atsakovė servituto kelią skiriantį bortą paguldė ir tokiu būdu sujungė (išlygino) dvi važiuojamąsias dalis, kad jomis netrukdomai galėtų judėto transporto priemonės.

Ieškovai nurodo, kad 0,06 ha servituto kelias, įskaitant ir jo dalį - bortą, detaliojo plano ir sprendinių brėžinyje pažymėti kaip esamas ir nekeičiamas servitutas, todėl atsakovė išardydama bortą veikė neteisėtai ir nesąžiningai. Šiuo atveju ieškovų argumentai nėra pagrįsti, nes nei detaliojo plano sprendiniuose nei kituose projektiniuose dokumentuose servituto kelią skiriantis bortas nėra pažymėtas ar kitaip nurodytas kaip esama ir nekeičiama kelio dalis.

L. T. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad kelio bortas skirtas atskirti važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų dalies, todėl tuo atveju, kai atskiriamos dvi važiuojamosios dalys, jų skiriamojo borto negali būti, nes galima avarinė situacija. Teismas sutinka su šiais argumentais, kad dvi važiuojamąsias dalis skiriantis kelio bortas negali atlikti jam skirtos funkcijos ir atitinkamai sąlygoja nesaugias eismo sąlygas. Be to pagal analogiją, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 154 punkte nustatytą reglamentą, kad motorizuoto eismo gatvių ir pėsčiųjų, dviračių perėjų susikirtimuose gatvės bortai turi būti įrengiami viename lygyje su važiuojamąja dalimi (peraukštėjimas 0 – 2 cm), darytina išvada, kad ieškovė paguldydama (įrengdama) servituto kelią skiriantį bortą viename lygyje su dviem važiuojamosiomis kelio dalimis, nepažeidė nei detaliojo plano sprendinių nei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas.

Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovės veiksmai ginčo žemės sklype sukuriant nuolydį į ieškovams priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), yra neteisėti ir pažeidžia ieškovų interesus, nes dėl nuolydžio visos paviršinės ir lietaus nuotekos nuteka į ieškovų žemės sklypą ir į gyvenamųjų namų patalpas. Žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti paviršinių nuotekų nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Jei komunalinio ar vietinio lietaus nutekinimo nėra, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovę pašalinti suformuotą nuolydį.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pagal detalųjį planą numatytas įrengti 5,5 m pločio pravažiavimas siekiant nekeisti esamo kelio altitudės, suprojektuotas su 10,36 proc. nuolydžiu. Eksperto dr. J. R. pateiktos 2019-05-22 Eksperto išvados Nr. 19-05/05 (18 t., b. l. 71) duomenimis nustatyta, kad esamo servitutinio kelio altitudės keitimas neįmanomas dėl esamų įvažų į šio kelio naudotojų garažus. Projektuojamas kelias yra priskiriamas pagalbinių gatvių kategorijai (D2; pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) ir jis suprojektuotas atsižvelgiant į esamo servitutinio kelio ir naujai statomų pastatų paviršiaus dangos altitudžių skirtumą. Šis kelias užtikrina patekimą į esamus ir naujai statomus pastatus, vandens surinkimą nuo kelio dangos ir neprieštarauja STR 2.06.04:2014 nuostatoms.

STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 34 punktas nustato, kad gatvių skersinio profilio elementai nustatomi įvertinant gatvės kategoriją, gatvių erdvės panaudojimo reikalavimus, statybos eiliškumą, esamą užstatymą ir inžinerinę įrangą bei kitus reikalavimus, įtakojančius gatvės skersinio profilio elementų parinkimą ir jų tarpusavio suderinamumą. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 183 punktas nustato leistiną sklypo reljefo maksimalų nuolydį – 12 proc., o šio reglamento 8 lentelės „Priėjimų ir privažiavimų ribiniai dydžiai“ 9 punkte numatytas maksimalus automobilių privažiavimo nuolydis – 10 proc. (tačiau šiuo atveju neaišku, ar tai yra skersinis ar išilginis nuolydis). Ieškovai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuolydis buvo suformuotas dirbtiniu būdu. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų prie 2014-07-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., b. l. 56-58) matyti, kad ir iki statybos pradžios egzistavo servituto kelio paviršiaus ir šalia esančios žaliosios zonos paviršiaus aukščių skirtumai. Kaip nurodė atsakovės direktorius Ž. V., servituto kelias ir statomi pastatai buvo skirtinguose aukščiuose, statant pirmuosius du pastatus, nebuvo nukastas paviršinis žemės sluoksnis, todėl teko suderinti du skirtingus paviršius suformuojant esamą nuolydį.

Ieškovai savo teisių pažeidimą grindžia ta aplinkybe, kad dėl nuolydžio visos paviršinės ir lietaus nuotekos nuteka į ieškovų žemės sklypą ir į gyvenamųjų namų patalpas, ką patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (8 t., b. l. 2-4). Tačiau teismui pateiktos fotonuotraukos negali konkrečiu atveju būti laikomos pakankamu įrodymu, nes jose nėra identifikuotos užlietos patalpos (nenustatyta, kad būtent ieškovams priklausančios patalpos užlietos), nenustatyta, kada ir esant kokioms oro sąlygoms šios patalpos buvo užlietos. Be to pažymėtina, kad paviršinių nuotekų surinkimas yra išsprendžiamas įrengiant lietaus vandens surinkimo sistemas, o ne išlyginant reljefo nuolydžius. Iš teismui pateiktos servituto kelio ir projektuojamo pravažiavimo kelio pjūvio schemos (18 t., b. l. 74) matyti, kad servituto kelio ir projektuojamo pravažiavimo kelio sandūroje yra įrengta lietaus surinkimo sistema. Gali būti tokia situacija, kad esant dideliam kritulių kiekiui ši sistema negali surinkti viso paviršinio vandens, nes įrengus pravažiavimo kelią su betoninių trinkelių danga, visas lietaus vanduo nuteka nuolydžiu, t. y. jis nesusigeria į žemę, skirtingai negu anksčiau toje vietoje buvusioje pievoje. Tokiu atveju, jeigu esama lietaus surinkimo sistema nėra pajėgi surinkti viso paviršinio vandens, yra tikslinga spręsti šios sistemos pertvarkymo klausimą, o ne šalinti suformuotą nuolydį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovai šioje dalyje nepateikė teismui pakankamų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, kad suformuotas nuolydis pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, ar kad jis neatitinka įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat yra atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovė UAB „Skandea“ priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovus per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 142 kv. m kelio servituto dalį, nepritaikytą servituto turiniui, nustatytam administraciniai aktais, pašalinant nuo šios kelio dalies įrengtus nuolydžius, takelius su bortais, želmenis, atstatant dirvožemio sluoksnį, kad būtų sudarytos sąlygos įrengti važiuojamąją kelio dalį, o ieškovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatą laiką, pripažinti atsakovei teisę atlikti šiuos veiksmus pačiai už savo lėšas, kurias ieškovai privalės atlyginti. Savo reikalavimą atsakovė grindžia tuo, kad servituto kelio ribose (142 kv. m) yra įrengti nuolydžiai į garažus, takeliai, dalis kelio apsodinta želdiniais, t. y. dalis servituto kelio yra naudojama ne pagal jo tikslinę paskirtį, o asmeniniams sklypo (duomenys neskelbtini)savininkų poreikiams tenkinti. Tai pažeidžia ne tik servituto turinį, bet ir atsakovės interesus, nes servitutas suteikė ieškovams teisę tik važiuoti servituto keliu, bet ne naudotis jo dalimi savo poreikių tenkinimui.

Ieškovai prašo priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir priešieškinį atmesti. Nurodo, kad yra praleistas bendras dešimties metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo 2000 metų, kai buvo užbaigti statybos darbai, bei praleistas vienerių metų terminas, numatytas 2007-08-22 Vyriausybės nutarime Nr. 875. Nesutinka su priešieškinio reikalavimais, nes tiek nuolydžiai į gyvenamųjų namų garažus, tiek pėsčiųjų takai buvo įrengti ir teritorijos apželdinimas buvo vykdomas teisėtai, pagal išduotą statybos leidimą, patvirtintus projektinius sprendinius, todėl ir ieškovų naudojimasis sukurta infrastruktūra yra ne savavališkas, o teisėtas ir pagrįstas.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Esant ieškovų reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai ilgą 10 metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovų atstovės nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas, nes konkretiems teisiniams santykiams tokio sutrumpinto termino įstatymas nenumato. Pažymėtina, kad ieškovų nurodytas 2007-08-22 Vyriausybės nutarimas Nr. 875 reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, bet ne ieškinio teisme pareiškimo senaties klausimus. Be to ieškinio senatis gali būti nustatyta tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu (CK 1.124 straipsnis).

Ieškovai ieškinio senaties termino pradžia laiko 2000 m., kada vykdant statybos darbus jų lėšomis buvo įrengtas servituto kelias. Atsakovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo žemės įsigijimo momento, t. y. nuo 2015-03-13.

Teismo yra nustatyta, kad ieškovams priklausantys suprojektuoti gyvenamieji namai (buv. adresas: (duomenys neskelbtini)) buvo statomi pagal 1998-06-06 išduotą statybos leidimą Nr. 287-698 (11 t., b. l. 83) ir pripažinti tinkamais naudoti 2003-12-08 aktu (11 t., b. l. 84), t. y. jų statyba kartu su privažiavimo keliu ir įvažomis į požeminius garažus buvo baigta 2003 metais. Šie statiniai buvo suprojektuoti ir pastatyti taip, kad privažiavimas prie pastatų, įvažiavimai į juose esančius požeminius garažus bei dalis požeminių komunikacijų buvo numatyti ir įrengti gretimai esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Pastatų savininkai (tuo metu statytojas - 280-oji gyvenamųjų namų bendrija) savo lėšomis gretimai esančioje valstybinėje žemėje įrengė trinkelėmis grįstą įvažiavimą, kuriuo pastoviai naudojosi. Gyvenamųjų namų pripažinimo tinkamai naudoti 2003-12-08 akte nebuvo nurodyti sklypo sutvarkymo, apželdinimo ar kiti darbai, kuriuos komisija leido atidėti, todėl darytina išvada, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti momentu, šalia sklypo esantys įvažiavimai į pastatus (nuolydžiai) ir šalia suformuoti takeliai su bortais jau buvo įrengti. Be to iš 1998 m. Genplano su suvestiniais inžineriniais tinklais matyti, kad toje vietoje, kurioje įrengtas servituto kelias kartu su įvažiavimais į požeminius garažus ir takeliais, tuo metu buvusioje valstybinėje žemėje buvo suprojektuoti požeminiai inžineriniai tinklai (dujotiekis ir kt.) (11 t., b. l. 89-92), skirti gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini))) infrastruktūrai. Kad servitutinis kelias su įrengtais įvažiavimais (nuolydžiais) į pastatų požeminius garažus buvo įrengti statybos metu patvirtina ir ieškovų gyvenamųjų namų kadastro bylų duomenys bei sklypo kadastrinių matavimų 2004-04-09 planas (11 t., b. l. 147). Atsakovės nurodytas argumentas, kad galimai servituto kelias su įvažiavimais į pastatus ir takeliais buvo įrengtas vėliau, nėra patvirtintas jokiais įrodymais, todėl yra atmestinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apskrities viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. 02-01-6948 (3 t., b. l. 73) J. M. įpėdiniams atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir grąžinus natūra 0,5585 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ir tuo pačiu nustatant servitutą, servituto kelias kartu su jame įrengtais įvažiavimais (nuolydžiais) į pastatus bei takeliais su bortais ir želdiniai grąžinamame sklype jau buvo, t. y. administraciniu teisės aktu nustatant kelio servitutą, jis jau buvo suformuotas bei įrengtas ir būsimiems sklypo savininkams jo faktinis turinys tapo žinomas būtent nuosavybės teisių atkūrimo momentu. Tai patvirtina ir 0,5585 ha žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės kadastrinių matavimų planas, kuris 2006-02-01 suderintas su palikėjo J. M. įpėdiniais ir kuriame aiškiai matyti servituto kelio vieta ir ribos su jame esančiais infrastruktūros elementais (10 t., b. l. 69).

Šiuo atveju nei ieškovų, nei atsakovės nurodyta ieškinio senaties termino eigos pradžia (atitinkamai 2000 m. ir 2015 m.) nėra pagrista, nes ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2000 m. ar net 2003 m. kai buvo užbaigta gyvenamųjų namų statyba ir įrengtas privažiavimo kelias su įvažomis (nuolydžiais) ir takais, nes tuo metu šalia esantis ginčo sklypas dar nebuvo suformuotas ir grąžintas savininkams. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo atsakovės nuosavybės teisių į ginčo sklypą įgijimo – 2015-03-13. Įstatyme yra įtvirtinta taisyklė, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis), todėl atsakovė šiuo atveju yra neteisi tvirtindama, kad bendrasis ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo atsakovės teisių į ginčo sklypą įgijimo momento. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2000-2003 m. suformuotas ir įrengtas servituto kelias atitinka ar neatitinka teisės aktų reikalavimus bei sklypo savininkų interesus, turėjo būti žinoma tuometiniams ginčo sklypo savininkams nuo nuosavybės teisių atkūrimo ir servituto nustatymo dienos – 2006-06-09, arba sklypo įregistravimo dienos – 2006-06-23 (Nekilnojamojo turto registro buv. Nr. 44/604234). Servituto faktinis turinys, jo ribos per įstatymo nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2016-06-09, nebuvo ginčijami. Pažymėtina, kad tuometiniams sklypo savininkams buvo žinomas ne tik sklypo plane apibrėžtas ar teisės akte aprašytas servituto turinys, bet ir faktinis jų sklypo dalies naudojimas, nes sklypo savininko J. M. įpėdiniai dėl jų teisių pažeidimo 2007 m. kreipėsi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami įpareigoti atsakovę 280-ają Gyvenamųjų namų statybos bendriją nugriauti jų žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) esančius vartus, tvorą, pašalinti sodinius bei statinius, kurie buvo šalia nustatyto servituto (civilinė byla Nr. 2-219-364/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu ginčo dėl servituto naudojimo nebuvo, t. y. sklypo savininkai, turėdami galimybę kartu su ieškinio reikalavimu reikšti reikalavimą ir dėl servituto turinio, jo nepareiškė, o atsakovė, 2015 m. perėmusi buvusių savininkų teises ir pareigas, taip pat iki 2018 m. (kai ieškovai pareiškė ieškinį) jokių pretenzijų ieškovams dėl servituto turinio nereiškė, reikalavimas buvo pareikštas, tik ieškovams pateikus ieškinį ir pradėjus šią bylą nagrinėti teisme. Taigi aplinkybė, kad atsakovė 2015 m. perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su ginčo sklypu, iš buvusių sklypo savininkų, vadovaujantis CK 1.128 straipsniu, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių.

Teismas sprendžia kad nagrinėjamu atveju, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai yra praleidę ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2016-06-09, todėl dabartinė sklypo bendraturtė neturi teisės reikšti priešieškinį.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Konkrečiu atveju ieškovams pareiškus prašymą taikyti ieškinio senatį, atsakovė nepateikė teismui pagrįsto prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Priešieškinis pareikštas daugiau nei po trylikos metų. Byloje nėra jokių įrodymų ir nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad galimai ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti šį terminą ir patenkinti priešieškinio reikalavimą.

Teismo vertinimu, nenustatytos jokios aplinkybės, sukliudžiusios atsakovei ar buvusiems sklypo savininkams laiku ir tinkamai pareikšti ieškovams atitinkamą reikalavimą. Būdami pakankamai atidūs, rūpestingi ir apdairūs, sklypo savininkai turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti savo pažeistų teisių gynimu. Ginčo sklypo savininkai daugiau kaip trylika metų nuo suvokimo apie pažeidžiamas teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo, pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje byloje taikoma ieškinio senatis atsakovės priešieškinyje pareikštiems reikalavimams ir tuo pagrindu priešieškinis yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 188 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 4900 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (iš jų: 800 Eur už ieškinio parengimą, 340 Eur kitų išlaidų, susijusių su ieškinio reikalavimais (registrų išrašai, konsultacijos ir kt.), 640 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, 2380 Eur už atstovavimą teisme ir kitas bendras teisines paslaugas, 160 Eur už atskirąjį skundą, 580 Eur už kitus prašymus, kurie buvo atmesti (atsiliepimai į atskiruosius skundus ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, darytina išvada, kad ieškovų patirtos išlaidos ieškinio dalyje yra 2518 Eur (188 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 800 Eur už ieškinio parengimą, 340 Eur kitų išlaidų, susijusių su ieškinio reikalavimais, ½ dalis bendrų išlaidų (2380 Eur) – 1190 Eur), priešieškinio dalyje – 1830 Eur (640 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, ½ dalis bendrų išlaidų (2380 Eur) – 1190 Eur), kitos išlaidos – 740 Eur, iš viso – 5088 Eur.

Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 250 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 6560 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (iš jų: 700 Eur už atsiliepimą į ieškinį parengimą, 900 Eur už priešieškinio parengimą, 3820 Eur už atstovavimą teisme ir kitas bendras teisines paslaugas, 640 Eur už atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą, 500 Eur už kitus prašymus, kurie buvo atmesti (dėl bylos sustabdymo, nutarties išaiškinimo)). Paduodama priešieškinį, kuris vėliau buvo patikslintas, atsakovė sumokėjo 250 Eur žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, darytina išvada, kad priešieškinio dalyje yra mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis, kuris įskaitomas į patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, darytina išvada, kad atsakovės patirtos išlaidos ieškinio dalyje yra 2610 Eur (700 Eur už atsiliepimą, ½ dalis bendrų išlaidų (3820 Eur) – 1910 Eur), priešieškinio dalyje – 2910 Eur (100 Eur žyminio mokesčio dalis, 900 Eur už priešieškinį, ½ dalis bendrų išlaidų (3820 Eur) – 1910 Eur), kitos išlaidos – 1140 Eur, iš viso – 6660 Eur.

Abiejų šalių turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo trukmę, iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių išlaidų dydžių.

Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), o priešieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovų naudai turėtų būti priteista proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) 1259 Eur ieškovės turėtų išlaidų ieškinio dalyje ir visos turėtos išlaidos priešieškinio dalyje (100 proc.) - 1830 Eur; taip pat priteistina 160 Eur už ieškovų atskirąjį skundą, kurio reikalavimai buvo patenkinti, iš viso – 3249 Eur. Ieškovų turėtos kitos bylinėjimosi išlaidos - 580 Eur už kitus prašymus, kurie procese buvo atmesti (atsiliepimai į atskiruosius skundus (kurie buvo patenkinti) ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), laikytinos nepagrįstomis ir iš kitos šalies nepriteisiamos. Atitinkamai iš ieškovų atsakovės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai turėtų būti priteista 1305 Eur (50 proc.) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškinio dalyje. Iš byloje pateiktos detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi 640 Eur už atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir ieškovų atskirieji skundai buvo patenkinti, iš atsakovės ieškovų naudai priteistina ½ dalis turėtų šių išlaidų – 320 Eur. Likusios papildomos atsakovės turėtos 820 Eur dydžio išlaidos už kitus prašymus, kurie procese buvo atmesti (dėl bylos sustabdymo, nutarties išaiškinimo), bei atsiliepimą į atskirąjį skundą laikytinos nepagrįstomis ir iš kitos šalies nepriteisiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovų turėtų būti priteista atsakovei iš viso 1625 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (3249 Eur – 1625 Eur = 1624 Eur), todėl iš atsakovės ieškovų naudai yra priteistina bendra 1624 Eur ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Ieškovai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti dvejiems ieškovams T. T. (2900 Eur; 59,2 proc.) ir A. M. (2000 Eur; 40,8 proc.) (XXVI t., b. l. 172). Atsižvelgiant į ieškovų prašymą, proporcingai turėtų išlaidų daliai iš atsakovės yra priteistina ieškovui T. T. 961,41 Eur, ir ieškovui A. M. - 662,59 Eur, ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 1578,66 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), o priešieškinį atmetus, remiantis CPK 96 straipsniu iš ieškovų priteistina valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai 25 proc. valstybės turėtų išlaidų – 394,65 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 78,93 Eur, o iš atsakovės atitinkamai priteistina 75 proc. – 1184,01 Eur, valstybės turėtų išlaidų dalis. Atsakovės permokėta žyminio mokesčio dalis – 150 Eur, yra įskaitoma į atsakovės mokėtinų valstybei išlaidų dalį ir iš viso iš atsakovės valstybei yra priteistina 1034,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, teismo 2018-05-04 nutartimi (buv. bylos Nr. e2-12077-559/2018) taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo atitinkamoje dalyje visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“, juridinio asmens kodas: 303695357, buveinė; Kauno r. sav., Akademija, Medeinos g. 23A, vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-10 įsakymu Nr. 17-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detaliojo plano sprendinius – per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti 0,8318 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią (lygiagrečiai 0,06 ha kelio servituto), o per nustatytą trijų mėnesių terminą teismo įpareigojimo neįvykdžius, atsakovei UAB „Skandea“ skirti 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės UAB „Skandea“ priešieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Skandea“, juridinio asmens kodas: 303695357, buveinė; Kauno r. sav., Akademija, Medeinos g. 23A, ieškovo T. T. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 961,41 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 41 euro centą) ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Skandea“, juridinio asmens kodas: 303695357, buveinė; Kauno r. sav., Akademija, Medeinos g. 23A, ieškovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 662,59 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 59 euro centus) ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) G. L. a. k. (duomenys neskelbtini) L. B. a. k. (duomenys neskelbtini) T. T. a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 78,93 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 93 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Skandea“, juridinio asmens kodas: 303695357, buveinė; Kauno r. sav., Akademija, Medeinos g. 23A, 1034,01 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis eurus 01 euro centą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Nustatyti, kad Kauno apylinkės teismo 2018-05-04 nutartimi (buv. bylos Nr. e2-12077-559/2018) taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo atitinkamoje patenkintoje ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.