Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjusi ieškovo 377-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šilas“ ieškinį atsakovams V. K., G. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka 2015-11-09. Kadangi atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-22 iki 2015-07-28 atsakovams nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-18). 377-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šilas“ įstatų 6 punktas numato, jog bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-26). Iš pateiktos į bylą Skolų valdymo ataskaitos nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-07-28 atsakovai liko skolingi ieškovui 772,83 EUR. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovai sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 – 179 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro naudojimo daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo naudai solidariai iš atsakovų priteistina 772,83 EUR skolos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (772,83 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovų 54,45 EUR už suteiktas teisines paslaugas. Iš pateiktų prie ieškinio dokumentų matyti, jog ieškinį teismui ruošė UAB „Namų priežiūros centras“. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, priteisti iš atsakovų 54,45 EUR bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų UAB „Namų priežiūros centras“ yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 23 EUR žyminio mokesčio.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso142 str. 4 d., 262 str., 285 – 288 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo 377-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šilas“, į. k. 124801438, naudai solidariai iš atsakovų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 772,83 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 83 euro ct) skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (772,83 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)m ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 23 EUR (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.