Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. Š. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir J. P.–Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru susitarimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. V. Š. pateikė teismui pareiškimą (b. l. 2–5) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-3979-384/2018 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad jis su J. P.–Š. 2018 m. kovo 17 d., t. y. iki teismo sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo priėmimo, sudarė susitarimą dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių reikalavimų vykdymo, kuris yra sudėtinė sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis, ir turėjo būti pateiktas teismui, o jo turinys turėjo būti patvirtintas. Dokumentus teismui parengė advokatas, jie pasirašyti advokato kontoroje, J. P.–Š. pareiškėjui patvirtino, kad dokumentus pateikė teismui. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo ir statinių pirkimo–pardavimo sutartį. Gautais pinigais pareiškėjas padengtų skolą kreditoriui AB SEB bankui ir 8 500 Eur sumą sumokėtų buvusiai sutuoktinei, t. y. vykdytų 2018 m. kovo 17 d. susitarimo sąlygas. 2018 m. rugsėjo 24 d. J. P.–Š. informavo pareiškėją, kad minėtas susitarimas nebuvo pateiktas teismui ir ji neketina susitarimo vykdyti. Nuvykęs į teismą ir peržiūrėjęs bylą, pareiškėjas pamatė, kad 2018 m. kovo 17 d. susitarimo byloje nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir bylose surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

10. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Ir, atvirkščiai, teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi procesas neatnaujinamas ir tada, kai be pateisinamos priežasties yra praleistas terminas prašymui paduoti.

12. Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, 2018 m. spalio 9 d. pateikdamas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu, užbaigtoje 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl šio termino praleidimo priežasčių nenustatinėjo ir jų svarbos nevertino.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sužinojimo apie, jo nuomone, proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, data pripažino 2018 m. birželio 14 d., kai jam buvo pasirašytinai įteiktas prašomoje atnaujinti byloje priimtas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai identifikavo momentą, nuo kada jam galėjo tapti žinoma apie subjektinės teisės inicijuoti proceso atnaujinimą atsiradimą. Pareiškėjo teigimu, jis apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 24 d., nes tą dieną buvusi sutuoktinė pasakė, jog jų 2018 m. kovo 17 d. susitarimas nebuvo perduotas teismui. Apeliacinės instancijos teismas tokį atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, jog, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (išmintingas, protingas asmuo), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

15. Šiuo atveju sužinojimo momentą pareiškėjas sieja su jo paties subjektyviai nurodoma, jokiais įrodymais nepagrįsta informavimo apie dalies dokumentų nepateikimo teismui data. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas apie tai, kad 2018 m. kovo 17 d. susitarimas nebuvo patvirtintas teismo ar įtrauktas į sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kaip apdairus ir protingas asmuo, turėjo sužinoti būtent 2018 m. birželio 14 d., kai jam buvo įteikta santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo kopija (b. l. 12). Perskaitęs teismo sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje yra patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas, pareiškėjas turėjo pastebėti, kad jame nėra 2018 m. kovo 17 d. susitarimo sąlygų. Pareiškėjas laiku nesidomėjo priimtu teismo sprendimu, jo neskundė, į teismą pasiimti sprendimo kopijos atvyko sprendimo įsiteisėjimo dieną. Dokumento gavimo faktą pareiškėjas patvirtino pasirašydamas ant bylos viršelio. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, jis, matydamas, jog sprendimu nėra išspręsta dalis klausimų, privalėjo įvertinti bylos medžiagą, kuri buvo itin mažos apimties (tuo metu sudarė vos 8 lapus).

16. Pareiškėjo nerūpestingumą patvirtina ir jo nurodomos aplinkybės, susijusios su santuokos nutraukimo bylos iniciavimu. Nors pareiškėjas nurodo, kad dokumentai teismui buvo rengiami buvusios sutuoktinės advokato, byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Nors šalys, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo sudarę 2018 m. vasario 20 d., po 2018 m. kovo 17 d. susitarimo sudarymo minėta sutartis nebuvo koreguojama, susitarime taip pat nenurodoma, kad jis yra sudėtinė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalis, jog turi būti pateikiamas teismui. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. kovo 17 d., teiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. e2YT-3979-384/2018, b. l. 1–2), kurį pasirašė ir pareiškėjas, nenurodoma, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis yra patikslinta, susitarimas neįvardijamas kaip teikiamo prašymo priedas. Be to, pareiškėjas nesidomėjo bylos nagrinėjimo eiga, neatsiėmė jam siunčiamų procesinių dokumentų (civilinė byla Nr. e2YT-3979-384/2018, b. l. 8). Tokiu savo elgesiu pats pareiškėjas sukūrė sąlygas santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiam teismui apibrėžti bylos ribas taip, kaip jos nustatytos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

17. Aplinkybė, kad susipažinti su bylos medžiaga į teismą pareiškėjas atvyko tik 2018 m. rugsėjo 26 d. (civilinė byla Nr. e2YT-3979-384/2018, b. l. 17), tepatvirtina nepagrįstą pareiškėjo delsimą įgyvendinti savo teises. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas pareiškimui atnaujinti procesą pateikti prasidėjo 2018 m. birželio 14 d. ir baigėsi 2018 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 9 d., todėl įstatyme nustatytą terminą praleido.

18. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, kad ieškovui nebuvo pranešta apie rašytinį klausimo nagrinėjimą, jis nesusipažino su J. P.–Š. atsiliepimu į skundą, todėl nežinojo, jog reikia įrodinėti termino praleidimo aplinkybių svarbą, apeliacinės instancijos teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, pareiškėjui 2018 m. spalio 11 d. nutartimi (b. l. 9) buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumui pašalinti – pateikti duomenis apie santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo įteikimo datą. Nutartyje nurodoma, kad ši aplinkybė yra reikšminga vertinant termino pareiškimui paduoti pradžios momentą. Nutartis pareiškėjui buvo įteikta (b. l. 10), teismo įpareigojimą jis įvykdė (b. l. 11–12), todėl spręsti, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, spręs klausimą dėl to, ar į teismą buvo kreiptasi laiku, nėra pagrindo. Antra, tvirtindamas, kad jį galėjo suklaidinti teismo išsiųsti šaukimai į rašytinį teismo posėdį, pareiškėjas galėjo argumentus, susijusius su termino praleidimo svarba, bei šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus teikti su atskiruoju skundu, tačiau šia teise nesinaudojo. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo poziciją dėl to, kad sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą buvo pažeistos jo procesinės teisės ir šis pažeidimas turėjo įtakos teismo išvados teisėtumui ir pagrįstumui.

19. Kita vertus, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, teismas procesinio termino atnaujinimo klausimą gali spręsti ir savo iniciatyva, jeigu iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutarties 15, 17–18 punktuose nurodytos aplinkybės paneigia vėlavimo kreiptis į teismą priežasčių svarbą, o pareiškėjas nei pareiškime, nei atskirajame skunde papildomų aplinkybių, kurios leistų daryti kitokią išvadą, nepateikė.

20. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo atmetimas termino praleidimo pagrindu ir šio termino neatnaujinimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip užkertantis kelią pareiškėjui apginti savo teises teismine tvarka. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jo su buvusia sutuoktine sudarytas 2018 m. kovo 17 d. susitarimas nebuvo pateiktas į santuokos nutraukimo bylą ir priimant sprendimą nebuvo vertinamas. Santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas turto padalijimo klausimas, taip pat nustatyta, kad bendra prievolė kreditoriui AB SEB bankui lieka nemodifikuota, kreditorė išsaugo solidaraus reikalavimo teisę. Klausimas, kaip šios prievolės vykdymo klausimą buvę sutuoktiniai sprendžia nustatydami tarpusavio teises ir pareigas, santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas, siekdamas išspręsti šalių tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo klausimą, gali inicijuoti savarankišką teisminį procesą, kuriame savo poziciją galėtų grįsti šalių sudarant 2018 m. kovo 17 d. susitarimą išreikšta valia.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teismas paskirsto procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (4,04 Eur). Atskirojo skundo netenkinus, valstybei iš pareiškėjo priteisiama 4,04 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,04 Eur (keturis eurus ir 04 centus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.