- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- I-78-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00457-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Marina Laurinaitienė
- Kategorijos
- 9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjai R. Č. ir jos atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, nedalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Č. skunde prašo teismo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012-10-18 sprendimą Nr. 68-193 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2012-07-12 sprendimą Nr. (04.1)-K3-178. Nurodo, kad Kauno AVMI atliko pakartotinį jos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumokėjimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiavo mokėtiną 33 922 Lt GPM ir 33 116 PVM, iš viso 67 038 Lt. Kauno AVMI 2012-07-12 sprendimu Nr. (04.1)-K3-178 patvirtino patikrinimo aktą ir paskyrė po 30 procentų GPM ir PVM baudas, papildomai apskaičiavo GPM ir PVM delspinigius, iš viso papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą 120 550.56 Lt. VMI prie FM 2012-10-18 sprendimu patvirtino Kauno AVMI sprendimą. Nesutinka su šiais sprendimais, kadangi jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Centrinis mokesčių administratorius, atsisakydamas tenkinti jos skundą, nurodė, jog Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV, Mokestinių ginčų komisija) 2011-01-31 sprendime Nr. S-21(7-337/2010) buvo atlikta veiklos teisinė kvalifikacija bei nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų pagrindu patvirtinti mokestiniai pažeidimai, t. y. konstatuota, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas (mokesčių vengimo atveju - atkūrus dovanojimo sandoriu iškreiptas aplinkybes, A. Č. vardu parduotų 2 žemės sklypų pardavimo pajamos priskirtos pareiškėjos ir jos sutuoktinio individualios veiklos pajamoms) bei MAĮ 70 str. nuostatas (mokesčių slėpimo atveju - perskaičiuotos žemės sklypų pardavimo kainos pagal liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotus bei kitus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis). Centrinis mokesčių administratorius konstatavo, kad MGK prie LRV 2011-01-31 sprendimu Nr. S-21(7-337/2010) patvirtinti mokesčių įstatymų pažeidimai yra įsiteisėję, nebereikalaujantys papildomo įrodinėjamo, todėl skunde išdėstyti argumentai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei teisės normų taikymo yra nepagrįsti. Nesutinka su tokia išvada. Minėtu sprendimu MGK prie LRV panaikino Inspekcijos 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-250 dalies nurodymus sumokėti į biudžetą GMP, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus ir skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. VMI prie FM 2012-03-23 sprendimu Nr. 68-36 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2010-08-26 sprendimo Nr. (20)-K3-237 dalies nurodymų sumokėti į biudžetą mokesčius už 2005-2008 metus ir priimti naują sprendimą. VMI prie FM teisėtai ir pagrįstai nurodė vietos mokesčių administratoriui atlikti mokesčių mokėtojo pakartotinį mokestinį patikrinimą, tuo pačiu panaikino vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo buvo nurodyta sumokėti atitinkamas mokesčių, baudų ir delspinigių sumas. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 str. 4 d. 5 p. numato, kad centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą pagal savo kompetenciją priima sprendimą pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Iš šios teisės turinio matyti, kad joje imperatyviai nėra nurodyta ar tokiu atveju, kai vietos mokesčių administratoriui pavedama atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą privalo būti panaikinamas ankstesnis mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo mokesčių mokėtojui buvo nurodyta sumokėti atitinkamas mokesčių, baudų ir delspinigių sumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad nepanaikinus ankstesnio (pirminio) vietos mokesčių administratoriaus sprendimo ir vietos mokesčių administratoriui atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą bei priėmus naują sprendimą dėl mokesčio mokėtojo mokestinių prievolių už tą patį mokestinį laikotarpį būtų sukurta teisiškai negalima situacija, kai tuo pačiu klausimu (dėl tų pačių mokestinių teisinių santykių) galiotų du skirtingi vietos mokesčių administratoriaus sprendimai. Akivaizdu, kad tokia teisinė situacija prieštarautų ne tik esminiams viešojo administravimo procedūrų reikalavimams, bet ir MAĮ 9 str. įtvirtintam apmokestinimo aiškumo principui, nustatančiam, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka bei pagrindai turi būti aiškiai apibrėžti (LVAT 2012-08-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1602-12). Taigi, VMI prie FM 2012-03-23 sprendimu Nr. 68-36 įpareigojus vietos mokesčių administratorių atlikti pakartotinį patikrinimą, privalėjo būti panaikinta ir Kauno AVMI 2010-08-26 sprendimo Nr. (20)-K3-237 dalis dėl nurodymų sumokėti į biudžetą mokesčius už 2005-2008 metus. Todėl VMI prie FM neturi teisinio pagrindo savo argumentus dėl skundžiamo sprendimo grįsti mokestinių ginčų sprendimu, kuris buvo priimtas sprendžiant panaikintus mokesčių administratorių sprendimus. Be to, MGK prie LRV priėmė 2011-01-31 sprendimą Nr. S-21(7-337/2010) esant iš esmės kitokioms faktinėms aplinkybėms, t. y. nebuvo išnagrinėta baudžiamoji byla ir nebuvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat mano, kad centrinis mokesčių administratorius neteisingai suprato ir vertino skunde nurodytus motyvus dėl iš jos sutuoktinio įsigytų žemės sklypų vertės. Teiginys, jog realiai buvo sumokėta didesnė kaina nei nurodyta notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, nepriklausomai kur jis buvo išsakytas: ar duodant paaiškinimus mokesčių administratoriui, ar apklausiant ikiteisminio tyrimo įstaigoje, ar liudijant teisme, negali būti pakankamas pagrindas paneigti notariškai patvirtintą sandorį. VMI prie FM skundžiamu sprendimu nepaneigė jos skundo motyvų, jog mokesčių administratorius, nustatydamas priklausančio sumokėti PVM ir GPM sumas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, neteisingai pasirinko informacijos šaltinį, neįvertino, jog liudytojų apklausos protokoluose nurodyti duomenys teisme nepasitvirtino. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-20 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-573/2011, konstatavo, kad įvertinus aplinkybes, tarp kaltinamojo V. Č. ir liudytojų, kurių parodymais dėl sumų, sumokėtų už parduotus žemės sklypus, didesnių, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, grindžiamas kaltinimas, buvo susiklostę priešiški, konfliktiški santykiai dėl galimai V. Č. neįvykdytų įsipareigojimų jų atžvilgiu, negali būti vertinami kaip patikimi. Priešingai nei teismas, mokesčių administratorius patikrinimo akte liudytojų parodymus vertino kaip pakankamą įrodymą, jog žemės sklypai buvo parduoti didesne kaina, nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyse. Mokesčių administratorius patikrinimo akte nurodė, kad visi FNTT Kauno apskrities skyriaus pareigūno apklausti nekilnojamojo turto pirkėjai ir kiti asmenys, žinantys bylai reikšmingas aplinkybes, liudytojo apklausos protokoluose pasirašė, jog jie yra įspėti už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. Tai reiškia, kad šių parodymų metu užfiksuoti duomenys buvo gauti suprantant jų davėjams apie galimą gresiančią atsakomybę, jei jie būtų melagingi ar iškraipyti kitiems asmenims nenaudinga linkme, todėl liudytojų parodymų metu užfiksuotiems duomenims teiktinas prioritetas. Tačiau tokia mokesčių administratoriaus nuostata prieštarauja VMI prie FM 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3. punkto ir 28 punkto reikalavimams, įpareigojantiems mokesčių administratorių surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti, o pasirinkti informacijos šaltiniai leistų tiksliai ir objektyviai atlikti įvertinimą. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis tik ikiteisminio tyrimo metu surašytais liudytojų apklausos protokolais, nevertino aplinkybės, jog sklypų kainos yra nustatytos notariškai patvirtintose sutartyse ir teismo ši aplinkybė nepaneigta. Taip pat, neįvertino aplinkybės, jog tarp pardavėjo ir pirkėjų po sutarties sudarymo kilo turtiniai ginčai dėl įsigyto turto (kelio įrengimo, dujų įvedimo) ir tai galėjo turėti įtakos jų paaiškinimų teisingumui. Todėl, paneigus šių ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų teisingumą įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nėra teisinio pagrindo juos vertinti kaip informacijos šaltinį, kuris leistų tiksliai ir objektyviai atlikti įvertinimą. Mokesčių administratorius, argumentuodamas savo poziciją, jog mokesčiai gali būti apskaičiuojami vien tik iš liudytojų parodymų gautos informacijos, 2012-05-31 patikrinimo akte Nr. (04.1.2)-AU16-18 nurodė, kad tokios praktikos dėl liudytojų parodymų vertinimo, nagrinėjant mokestines bylas laikos ir LVAT. Tačiau patikrinimo akte nurodytose LVAT nutartyse pasisakoma dėl informacijos, gautos iš liudytojų, apklaustų ikiteisminiame tyrime vadovaujantis baudžiamojo proceso nuostatomis ir užfiksuotos liudytojų apklausos protokoluose, vertinimo kiek kitokiu aspektu nei nurodo mokesčių administratorius patikrinimo akte. Pažymėjo, kad nuosprendžio išvadomis remiasi ne siekdama paneigti mokestinę prievolę išteisinimo faktu, o siekdama pagrįsti atsikirtimus dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių, aplinkybėmis, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Mano, kad pažeidžiant Taisyklių 28 punkto reikalavimus, mokesčių administratorius nesurinko pakankamai informacijos ir duomenų, reikalingų atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius. Pažeidžiant taisyklių nuostatas administratorius pasirinko ne tik netinkamus informacijos šaltinius, t. y. teismo nepatikrintus ikiteisminio tyrimo duomenis, bet ir neįvertino, jog panaudotuose šaltinuose nėra pakankamai duomenų, leidžiančių identifikuoti įvykusius sandorius bei jų kainas. Nepašalinti prieštaravimai tarp notariškai patvirtintose sutartyse nurodytų kainų, pardavėjo paaiškinimų ir pirkėjų paaiškinimų, atsižvelgiant į jau nurodytas pirkėjų turtines pretenzijas dėl tariamai netinkamai įvykdytų įsipareigojimų, neleidžia mokesčių administratoriui teigti, jog panaudoti teismo nepatvirtinti ikiteisminio tyrimo duomenys yra tas informacijos šaltinis, kuris leistų nustatyti teisingą mokestinės prievolės dydį. Įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis paneigia ją ir sutuoktinį kaltinančias aplinkybes įskaitant ir liudytojų parodymus apie tariamai neteisingai nurodytas žemės sklypų kainas pirkimo-pardavimo sutartyse. Taip pat nurodo, kad mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja su vyru, įformindami žemės sklypų dovanojimą (pajamos, gautos iš tėvų dovanojimo būdu, yra neapmokestinamos) dukrai, o vėliau, sudarę pardavimo sandorį, siekė išvengti individualios veiklos pajamų apmokestinimo, vadovaudamasis MAĮ 69 str. nuostatomis, faktiškai 80 000 Lt pajamas gavusiais asmenimis laiko pareiškėją ir jos vyrą. Su tokia išvada nesutinka, kadangi nebuvo įvertinta ir paneigta aplinkybė, jog pinigai už padovanotus, vėliau parduotus žemės sklypus, liko A. Č., t. y. mokesčių administratorius nepaneigė aplinkybės, kad dovanojimo tikslas - tėvų noras perduoti dukrai asmeninių poreikių tenkinimui pinigus ar turtą (žemės sklypus), už kurį būtų galima gauti pinigus ateityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant MAĮ 69 str. nuostatas, pažymėta, kad jame kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis - gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą. Atsižvelgiant į tai, jog padovanojant žemės sklypus, o vėliau juos pardavus, vienintelis tikslas buvo gauti pinigines lėšas A. Č. asmeninių poreikių tenkinimui, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo teigti, jog dovanojimo sandoriu buvo siekiama išvengti mokestinės prievolės, todėl sprendimas laikyti 80 000 Lt pajamas ją ir vyrą gavusiais asmenimis yra niekuo nepagrįstas (I tomas, b. l. 1-12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais. Taip pat prašė spręsti klausimą dėl pareiškėjos nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos, kadangi dėl mokesčių nepriemokos, susidariusios jos sutuoktiniui, kaip teigia mokesčių administratorius, vykdant veiklą, nuo kurios jis atitinkamų mokesčių neapskaičiavo ir nesumokėjo.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno AVMI, vykdydama 2012-04-26 pavedimą tikrinti Nr. AU2-13, pakartotinai atliko pareiškėjos PVM ir GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 ir 2012-05-31 surašė patikrinimo aktą Nr. (04.1.2)-AU16-18. Kauno AVMI, įvertinusi deklaruotas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas bei sumokėtą GPM, pareiškėjai papildomai apskaičiavo 33 116 Lt PVM ir 33 922 Lt GPM. Pareiškėja nepateikė pastabų ir atsikirtimų dėt patikrinimo akto, todėl Kauno AVMI 2012-07-12 sprendimu Nr. (04.1)-K3-178 patvirtintas patikrinimo aktas bei jame apskaičiuotos mokėtinos mokesčių sumos, taip pat apskaičiuoti 20 875,60 Lt PVM delspinigiai, 12 523,96 Lt GPM delspinigiai bei paskirtos 30 procentų 9935 Lt PVM ir 10 178 Lt GPM baudos. Pakartotiniai kontrolės veiksmai pareiškėjos atžvilgiu inicijuoti, įsiteisėjus MGK prie LRV 2011-01-31 sprendimui Nr. S-21(7-337/2010) bei VMI prie FM 2012-03-12 sprendimu Nr. 68-36 pavedus atlikti pakartotinį pareiškėjos 2005-2008 m. mokestinį patikrinimą. MGK prie LRV 2011-01-31 sprendime Nr. S-21 (7-337/2010) buvo atlikta pareiškėjos veiklos teisinė kvalifikacija bei pirminio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumos pagrindu patvirtinti mokestiniai pažeidimai, t. y. konstatuota, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas (mokesčių vengimo atveju - atkūrus dovanojimo sandoriu iškreiptas aplinkybes, A. Č. vardu parduotų 2 žemės sklypų pardavimo pajamos priskirtos V. Č. (pareiškėjos sutuoktiniui) ir pareiškėjos individualios veiklos pajamoms) bei MAĮ 70 str. nuostatas (mokesčių slėpimo atveju - perskaičiuotos žemės sklypų pardavimo kainos pagal liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotus bei kitus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis). MGK prie LRV sprendime konstatavo, kad mokesčių administratoriaus pozicija yra pagrįsta ir įvertinusi byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė, nagrinėjamu laikotarpiu vykdę individualią nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, siekė sumažinti individualios veiklos pajamas ir, dovanojimo sutartimi perleidę dukrai bei vėliau jos vardu pardavę du žemės sklypus, siekė išvengti mokesčių nuo gautų pajamų už parduotus sklypus apskaičiavimo ir sumokėjimo. Tarpinis dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų (pareiškėjo ir jo sutuoktinės bei jų dukros siekiant gauti mokestinės naudos, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką bei atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Mokestinės naudos gavusiais pagrįstai pripažinta pareiškėja ir jos sutuoktinis, nes pareiškėjos sutuoktinis inicijavo ir vykdė pardavimo sandorius. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, paneigiančių galimybę ginčo situacijai taikyti MAĮ 69 str. normas, mokesčių administratoriaus atkurtos sandorių aplinkybės laikomos įrodytomis, o jų pagrindu atliktas mokesčių apskaičiavimas teisingu. Dėl mokesčių bazės už 2005-2008 metus nustatymo, taikant MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas, MGK prie LRV nurodė, kad mokesčių administratorius, nustatydamas mokesčių bazę, nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas ir mokestines prievoles kiek įmanoma objektyviai apskaičiavo, remdamasis liudytojo apklausos protokolais. <...> Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog mokesčių administratorius per plačiai ir netinkamai taikė vertinimo metodą, t. y. be teiginių, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui apklaustų asmenų realiai perduotos sumos buvo mažesnės ne nurodyta apklausos protokoluose, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kokios tiksliai sumos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo sumokėtos. MGK prie LRV, sistemiškai įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, LVAT praktiką bei teisės aktų reglamentavimą, konstatavo, kad mokesčių administratorius, taikęs ekonominių modelių metodą, pagrįstai nustatė pareiškėjui prievolę mokėti GPM, PVM, VSD įmokas ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus Tačiau tvirtinti mokesčių administratoriaus papildomai pareiškėjai už 2005-2008 m. laikotarpį apskaičiuotą PVM bei su juo susijusias sumas nėra pagrindo. MGK prie LRV konstatavus, jog mokesčių administratorius PVM ir su juo susijusias sumas už 2004 metus pareiškėjai apskaičiavo pažeisdamas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties terminus, ir panaikinus PVM prievolę už 2004 metus, PVM bazė, nuo kurios apskaičiuojamas PVM, už 2005-2008 metų laikotarpį turi būti nustatyta iš naujo. Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja 2005-2008 metai vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą (ekonomine - PVMĮ prasme), iš naujo turi nustatyti, ar 2005-2008 metais pareiškėjai kilo prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju, jei kilo - nuo kada kilo prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju ir mokėti PVM nuo gautų pajamų. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti mokesčių administratoriaus pareiškėjai už 2005-2008 m. laikotarpį papildomai apskaičiuotą GPM bei su juo susijusias sumas. Iš bylos medžiagos matyti, jog mokesčių administratorius pareiškėjos GPM bazę, nuo kurios skaičiuojamas GPM, apskaičiavo iš pareiškėjos pajamų sumos atėmęs mokėtiną PVM. Todėl pirmiausia nustatytina faktiškai mokėtina PVM suma už 2005-2008 metus, kuri turi įtakos GPM bazės už 2005-2008 metus apskaičiavimui. Atsižvelgdama į tai, MGK prie LRV nurodė, jog Inspekcijos 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-250 dalies nurodymai sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotus GPM ir PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus negali būti tvirtinami, todėl juos panaikino ir pareiškėjos skundą šioje dalyje perdavė iš naujo nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui, kuris MGK prie LRV sprendime apibrėžtų skundo nagrinėjimo ribų pagrindu 2012-03-12 sprendimu Nr. 68-36 perdavė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Komisija, sutikdama su mokesčių administratoriaus pirminio patikrinimo metu konstatuotais mokestiniais pažeidimais, 2011-01-31 sprendimo Nr. S-21 (7-337/2010) rezoliucinės dalies 3 punktu patvirtino VMI prie FM 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-250 dalies nurodymus pareiškėjai už 2005-2008 m. sumokėti į biudžetą 3751,80 Lt VSD įmokas pagrindinei pensijos daliai, 2872,50 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai ir 3312,15 VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijos dalims baudą. Pareiškėja, nesutikdama su sprendime išdėstyta pozicija, vadovaudamasis MAĮ 159 str. nuostatomis, turėjo teisę jį apskųsti teismui, tačiau šios teisės nerealizavo. Pažymėjo, kad MGK prie LRV, panaikinusi VMI prie FM 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-250 dalies nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus ir pareiškėjos skundą šioje dalyje perdavusi VMI prie FM nagrinėti iš naujo, iš esmės apibrėžė ir skundo nagrinėjimo ribas. Nors sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas sprendimas panaikinti pareiškėjai mokėtinas į biudžetą GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad mokesčių administratoriui pavesta atlikti GPM ir PVM perskaičiavimus už 2005-2008 m., eliminuojant už 2004 m. apskaičiuotus mokesčius, suėjus mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminui. Todėl pakartotinis pareiškėjos mokestinių pažeidimų vertinimas nagrinėjamu atveju nebūtų objektyviai pagrįstas bei peržengtų mokestinio ginčo ribas. Taigi, MGK prie LRV 2011-01-31 sprendimu Nr. S-21 (7-337/2010) patvirtinti pareiškėjos mokesčių įstatymų pažeidimai yra įsiteisėję, nebereikalaujantys papildomo įrodinėjamo, todėl skunde išdėstyti argumentai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei teisės normų taikymo yra nepagrįsti. Panaši pozicija išdėstyta ir LVAT 2011-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-2614/2011 ir 2011-11-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-2699/2011. Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad patikrinimo metu neteisingai pasirinktas informacijos šaltinis - liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai. Pagal bendrąją taisyklę pareigą apskaičiuoti mokesčius turi pats mokesčių mokėtojas. Tačiau, kai mokesčių administratorius minėtosios pareigos nevykdo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais MAĮ numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. MAĮ 72 str. 1 d. įtvirtinta, jog mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad tinkamai būtų mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, šiuo atveju, liudytojų apklausos protokolai, turi juridinę galią, atlieka įrodomosios priemonės funkciją ir yra leistini mokesčių administratoriui atliekant mokestinius patikrinimus, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminio tyrimo duomenys Baudžiamojo proceso prasme gali būti ginčijami. Pažymėjo, kad mokestinės bazės nustatymo šaltinių kiekis nėra ribojamas. Pareiškėjai mokesčių apskaičiavimas atitinka protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus, todėl pareiškėjos argumentai, kad pasirinktas mokesčių administratoriaus šaltinis yra nepakankamas, nepagrįsti. Pažymėjo, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo, šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus bei neteisingai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais, kad mokesčių administratoriaus neįvertino, jog liudytojų apklausos protokoluose nurodyti duomenys nepasitvirtino teisme. Iš ginčo medžiagos matyti, kad pakartotinio patikrinimo metu, įvertinus pirminio patikrinimo metu byloje pateiktus liudytojų apklausos protokolus bei Kauno m. apylinkės teismo 2011-07-20 nuosprendyje pateiktus duomenis, kad kai kurie liudytojai nei užfiksuota liudytojų apklausos protokoluose teismo posėdžio metu pateikė priešingus parodymus ir paneigė mokėję daugiau nei nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyse, vietos mokesčių administratorius žemės sklypų pardavimo pajamomis pripažino kainą numatytą pirkimo - pardavimo sutartyse. Mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu didesnę žemės sklypų pardavimo kainą pripažino tik tais atvejais, kuomet parodymus davę asmenys patvirtino, kad už įsigytą žemės sklypą iš pareiškėjos sutuoktinio mokėjo daugiau nei nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyse. Tais atvejais, kai parodymus davę asmenys patvirtino, kad už įsigytą žemės sklypą iš pareiškėjos sutuoktinio mokėjo tiek, kiek nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyse, pakartotinio patikrinimo metu (kaip ir pirminio patikrinimo metu) pareiškėjos pardavimo pajamomis pripažintos pirkimo - pardavimo sutartyse nurodytos sumos. Taigi, pakartotinio patikrinimo metu buvo įvertinta FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2010-04-01 specialisto išvada Nr. 5-2/56, Kauno m. apylinkės prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01035-08 medžiaga, 2010-07-15 atlikto pareiškėjos pirminio patikrinimo metu surinkta informacija, Kauno m. apylinkės teismo 2011-07-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-573/2011 ir nustatytos pareiškėjos 2005-2008 m. mokestinės prievolės, atitinkančios protingumo bei teisingumo kriterijus. Taip pat pažymėjo, kad mokesčių administratorius neginčydamas pirkimo - pardavimo sutarčių teisėtumo, jas vertino per mokesčių įstatymų prizmę. Mokestiniai teisiniai santykiai pagal savo prigimtį nėra laikomi civiliniais teisiniais santykiais, o priklauso viešojo administravimo sričiai ir yra reglamentuojami viešosios teisės normomis. Nagrinėjamo ginčo atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visetu bei taikydamas mokesčių įstatymų (MAĮ, GPMĮ ir PVMĮ) nuostatas, konstatavo, kad pagal kelias 2005-2008 m. sudarytas žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis pareiškėja gavo daugiau pajamų nei užfiksuota nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyse. Tai, kad pirkimo - pardavimo sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos civilinės teisės požiūriu, nereiškia, kad mokesčių mokėtojas, piktnaudžiaudamas teise, negalėjo gauti daugiau pajamų nei užfiksuota nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyse. Pareiškėjos skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, vertintini tik kaip gynybinė pozicija (I tomas, b. l. 49-51).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Skundas netenkinamas.
Kaip nustatyta atsakovės atstovės paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, Kauno AVMI 2010-08-26 sprendimu Nr. (20)-K3-237 patvirtino 2010-07-15 patikrinimo aktą Nr. (20) AU16-51 (II tomas, b. l. 44-60), surašyto atlikus per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjos R. Č. apskaičiuotų ir sumokėtų GPM, PVM, PSDĮ ir VSDĮ teisingumą, ir nurodė jai sumokėti 59 385 Lt GPM, 26 330 Lt GPM delspinigius, 17 816 Lt GPM baudą, 52 966 Lt PVM, 27 567 Lt PVM delspinigius, 15 890 Lt PVM baudą, 6 860 Lt VSD įmokas, 3 430 Lt VSD įmokų baudą (II tomas, b. l. 33-43), o VMI prie FM 2010-11-03 sprendimu Nr. 68-250 patvirtino Kauno AVMI 2010-08-26 sprendimą Nr. (20)-K3-237 (I tomas, b. l. 178-185).
Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2011-01-31 sprendimu Nr. S-21(7-337/2010) nusprendė: 1) panaikinti VMI prie FM 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-250 dalį dėl nurodymų pareiškėjai už 2004 metus sumokėti 18 318 Lt GPM ir su juo susijusias sumas, 3 899 Lt PVM ir su juo susijusias sumas, 126,13 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 110 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 118 Lt VSD įmokų baudos; 2) panaikinti VMI prie FM 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-250 dalį dėl nurodymų pareiškėjai sumokėti GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005 – 2008 metus ir atitinkamą pareiškėjos skundo dalį perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo; 3) patvirtinti VMI prie FM 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-250 dalį dėl nurodymų pareiškėjai už 2005 – 2008 metus sumokėti 3 751,80 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 2 872,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 3 312,15 Lt VSD įmokų baudos (III tomas, b. l. 3-9). Šiame sprendime Mokestinių ginčų komisija pripažino pagrįstu MAĮ 69 str. taikymą dėl dviejų žemės sklypų dovanojimo, taip pat, kad nustatant mokestinę bazę buvo pagrįstai remtasi MAĮ 70 str. Pats mokesčių administratoriaus sprendimas apskaičiuojant pareiškėjai R. Č. mokesčius už 2005-2008 metus pripažintas pagrįstu, tačiau dėl pasikeitusios faktinės situacijos (mokestinio laikotarpio) mokesčių administratoriui duotas nurodymas iš naujo perskaičiuoti PVM ir GPM, o VSD apskaičiuotos įmokos patvirtintos. Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui 2012-02-09 sprendimu atmetus VMI prie FM skundą dėl šio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo (I tomas, b. l. 174-176), VMI prie FM, vykdydama Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, 2012-03-12 perdavė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą dėl mokesčių už 2005-2008 metus (I tomas, b. l. 171-173). Kauno AVMI, vykdydama pavedimą, pakartotinai atlikusi pareiškėjos PVM ir GPM įskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31, 2012-05-31 surašė patikrinimo aktą Nr. (04.1.2)-AU16-18 (I tomas, b. l. 68-82), patvirtintą 2012-07-12 sprendimu Nr. (04.1)-K3-178, kuriuo nurodė sumokėti 33 116 Lt PVM, 39 930 Lt GPM, 20 875,60 Lt PVM delspinigių, 24 892,46 Lt GPM delspinigių bei paskirtos 9 935 Lt PVM ir 11 979 Lt GPM baudos (I tomas, b. l. 118-120). Nesutikdamas su šiuo Kauno AVMI 2012-07-12 sprendimu Nr. (04.1)-K3-178, pareiškėja jį apskundė VMI prie FM, kuri 2012-10-18 sprendimu Nr. 68-194 pareiškėjos skundo netenkino ir patvirtino Kauno AVMI 2012-07-12 sprendimą (I tomas, b. l. 13-16).
Pareiškėja, ginčydama Kauno AVMI 2012-07-12 ir VMI prie FM 2012-10-18 sprendimo Nr. 68-193 teisėtumą ir pagrįstumą, skunde teigia, kad centrinis mokesčių administratorius, vykdydamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, panaikinęs vietos mokesčių sprendimus ir įpareigodamas atlikti mokesčių patikrinimą už 2005-2008 m., neturi pagrindo savo sprendimo grįsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kuris priimtas dėl jau panaikintų sprendimų, be to, esant kitoms faktinėms aplinkybėms – esant neišnagrinėtai baudžiamajai bylai, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-1109/2014 pagal pareiškėjos sutuoktinio – V. Č. – skundą dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų atlikus mokesčių patikrinimą už 2005-2008 m., t. y. byloje, kurioje buvo analizuojamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, priimti analogiški procesiniai sprendimai, t. y. pakartotinis mokesčių patikrinimas už 2005-2008 m. atliktas Mokestinių ginčų komisijai panaikinus centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir grąžinus pareiškėjo skundą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, išaiškino, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo (bendrine prasme) privalomumo visiems asmenims principas suponuoja konkliuziją, kad įsiteisėjęs MGK prie LRV 2011 m. sausio 31 d. sprendimas nulėmė mokesčių administratoriui atlikti tuos veiksmus ir ta apimtimi, kurie buvo nurodyti 2011 m. sausio 31 d. sprendime, o taip pat eliminavo pareigą pakartotinio patikrinimo metu iš naujo įrodinėti pareiškėjo (apelianto) mokestinius pažeidimus, kas ir įvykdyta. Kaip nurodyta šioje nutartyje, analogišką poziciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs ir kitose administracinė bylose (pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A556-2562/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2614/2011, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2699/2011).
Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, jau galima teigti, kad visi pareiškėjos R. Č. skundo, kuris savo argumentacija yra iš esmės tapatus jos sutuoktinio V. Č. pateiktam (įsiteisėjusiu sprendimu jau yra atmestas kaip nepagrįstas), argumentai, susiję su mokestinių pažeidimų nebuvimu, yra nepagrįsti.
Dėl aplinkybės, kad ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai priimti jau esant priimtam Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-20 nuosprendžiui, kuriuo R. Č. ir jos sutuoktinis V. Č. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų BK 202 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarymo (I tomas, b. l. 122-128), pažymėtina, kad baudžiamajame procese sprendžiamas galbūt nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas mokesčio mokėtojo apmokestinimo klausimas ir abu šie procesai vykdomi pagal skirtingus teisės aktus, turi skirtingus tikslus, skirtingus subjektus, kas sąlygoja skirtingą šiuose procesuose turimų įrodymų bei nustatytų aplinkybių vertinimą ir gali nulemti skirtingą šių procesų rezultatą. Baudžiamosios bylos baigtis, šiuo atveju, negali iš esmės padaryti įtakos pareiškėjos apmokestinimui, nes mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia apskaičiuotų mokestinių sumų pagrįstumą. Palanki baudžiamosios bylos baigtis apelianto atžvilgiu konstatuoja įrodymų nepakankamumą baudžiamosios atsakomybės prasme, tačiau ne mokestinės atsakomybės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).
Be to, kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, mokesčių administratorius žemės sklypų pardavimo kainas MAĮ 70 str. pagrindu koregavo tik tais atvejais, kai pirkėjai patvirtino, kad už žemės sklypus mokėjo daugiau, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, taip pat remtasi ir kitais netiesioginiais įrodymais – duomenimis iš apie liudytojų paimtas lėšų sumas iš sąskaitų banke, preliminariose sutartyse nurodytomis kainomis (II tomas, b. l. 127-138, 163-165).
Pažymėtina ir tai, kad tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-06-17 sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-25 nutartyje, priimtuose administracinėje byloje pagal pareiškėjos sutuoktinio – V. Č. – skundą dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų atlikus mokesčių patikrinimą už 2005-2008 m., t. y. byloje kurioje, buvo analizuojamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, atmetė kaip nepagrįstą argumentaciją, analogišką pareiškėjos R. Č. skunde nurodytai, dėl galimybės remtis liudytojų parodymais nustatant mokestinę bazę.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė teismo atleisti pareiškėją R. Č. nuo paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių, kadangi dėl susidariusios mokesčių nepriemokos nėra jos kaltės: sandorius jos sutuoktinis sudarinėjo veikdamas pagal įgaliojimą, o ji nuo 2004 m. dažniausiai buvo Lenkijoje, kur tuo metu dirbo. Kadangi šias aplinkybes ji paaiškino mokesčių administratoriui, sandoriuose nurodyta, kad jie R. Č. vardu sudaromi atstovo pagal įgaliojimą, įgaliojimas pateiktas, mokesčių administratorius, net ir nesant atskiro prašymo, turėjo įvertinti šią aplinkybę.
MAĮ 140 str., reglamentuojančio atleidimą nuo baudų, 1 d. nustato, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. MAI 140 str. 2 d. numato, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Kadangi duomenys apie tai, kad pareiškėja R. Č. mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjusi (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, atleisti ją nuo ginčijamu vietos mokesčių administratoriaus sprendimu paskirtos baudos nebuvo ir nėra galima dėl minėtos MAĮ 140 str. 2 d. nuostatos, be to, pareiškėja tokio prašymo ir nereiškė.
MAĮ 100 str., reglamentuojančio atleidimą nuo delspinigių, 1 d. nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 100 str. 2 d. nustato, kad nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
Pareiškėja R. Č. nei mokestinio patikrinimo metu, nei mokestinio ginčo laikotarpiu iki 2014-05-14 teismo posėdžio, prašymo atleisti nuo delspinigių nereiškė, todėl mokesčių administratoriai ginčijamuose sprendimuose ir neturėjo pasisakyti šiuo aspektu. Pareiškėjos atstovės teiginiai, kad, atsižvelgiant į tai, jog sandoriai pareiškėjos R. Č. vardu buvo sudaromi per atstovą, taip pat esant paaiškinimui, kad jų sudarymo metu nedalyvavo, kaltės nebuvimo klausimas buvo akivaizdus, nėra pagrįsti: atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų VMI prie FM 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144, 9.2 p. numato, kad mokesčių mokėtojas nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų turi būti atleidžiamas mokesčių administratoriaus iniciatyva, kai yra kitų MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų pagrindų (išdėstytų šių taisyklių 5.1, 5.3 ir 5.4 punktuose), kai mokesčių administratorius pats turi pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie patvirtina tai, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, arba mokesčių mokėtojas savo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadarė žalos biudžetui, arba mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Mokestinio patikrinimo metu, teismo vertinimu, nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad pareiškėja R. Č. nėra kalta dėl padarytų pažeidimų, atitinkamai – ir mokesčių administratoriui savo iniciatyva atleisti ją nuo delspinigių. Kadangi pati pareiškėja mokestinio patikrinimo metu tokio prašymo nereiškė, jo nėra pagrindo svartyti ir mokestinio ginčo metu.
Pažymėtina, kad esant sąlygoms, numatytoms MAĮ 100 str. ar 141 str., pareiškėja R. Č. gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudų ar delspinigių Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų VMI prie FM 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144, nustatyta tvarka, pateikdama prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.