Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Tokiu būdu V. Č. kaltinamas apgaule savo naudai išvengęs turtinės prievolės 178 171,35 Lt sumai, t.y. valstybės biudžetui mokėtino: pridėtinės vertės mokesčio 92264,40 Lt sumai, gyventojų pajamų mokesčio 76859,85 Lt sumai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui mokėtinų valstybinio socialinio draudimo įmokų 9047,10 Lt sumai, tuo padarydamas valstybės biudžetui 169 124,25 Lt žalą ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 9047,10 Lt žalą, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str.2d., padarymu.

V. Č. taip pat kaltinamas tuo, kad vertėsi ūkine, komercine veikla neteisėtu būdu, o būtent: laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-02-27 neteisėtu būdu - neįregistravęs prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos ir neturėdamas leidimo, versliškai ir stambiu mastu Kauno rajone bei mieste ėmėsi ūkinės, komercinės veikios - pardavinėjo nekilnojamąjį turtą - tai yra 2004 m. Kauno rajone Giraitės k. įsigytus sklypus (2004-01-06 įsigytas 1,86 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. 5283-0006-0169; 2004-04-13 įsigytas 0,71ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. 5283-0006-0172; 2004-09-30 įsigytas 1,8 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0317-7966) padalino į 35 namų valdos paskirties sklypus ir laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-02-27 16 iš jų pardavė Kauno miesto notarų biuruose įformindamas pirkimo pardavimo sutartis ir gavo ne mažiau nei 841356,50 Lt pajamų, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 202 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. X-1495 redakcija) padarymu;

Kaltinamoji R. Č. kalta neprisipažino, iš jos parodymų matyti, kad 2004 m. su vyru V. Č. įkeitę namą paėmė paskolą namo renovacijai. Vyras buvo po avarijos ir dėl traumos negalėjo dirbti pagal savo specialybę, ji vienintelė dirbo, o šeimoje yra du vaikai. 2004 m. birželio 1 d. gavusi tarptautinį paskyrimą, vykdant kompanijos Kraft veiklą, išvyko dirbti į Lenkiją, Poznanės m., projekto vadove. Kad vyras galėtų atlikti visas galimas operacijas, kurioms reikalingas jos parašas, notariškai patvirtino įgaliojimą vyrui veikti jos vardu, todėl pirkimo-pardavimo ir kituose sandoriuose ar derybose ji pati nedalyvavo. Namo ji grįždavo kas dvi - tris savaites, tačiau apie perkamą sklypą ir jo dalinamą į mažesnius sklypus ji žinojo, taip pat žinojo, kad sklypai parduodami, nes reikėjo greičiau atiduoti bankui paskolą. Vyras veikė jų abiejų vardu ir asmenis - liudytojus, kurie įsigijo sklypus, teisme mato pirmą kartą, su jais niekada nebendravo, gal kai kuriuos yra mačiusi ir anksčiau. Apie kainų skirtumus išgirdo kai juos pakvietė į FNTT, ten ir sužinojo viską smulkiau. 2007 m. pavasarį įvyko konfliktas tarp D. G. ir V. Č., po to D. G. vyrą terorizavo telefonu, tačiau smulkmenų nežino, nes ji į vyro darbą nesikišo, o jis nesikišo į jos darbus. Žino, kad konfliktas prasidėjo dėl juodžemio. Už kokią sumą vyras parduoda žemės sklypus, jai nebuvo žinoma. Mokesčius deklaravo, dokumentai būdavo ruošiamos ir tikrinamos mokesčių inspekcijos. Į mokesčių inspekciją eidavo V. Č., nešdavo ir jos vardu suraštas deklaracijas, keletą kartų ar vieną tikrai ėjo pati kartu su vyru. Mokesčius mokėjo, nes norėjo būti ramūs, ji niekad neperžiūrėdavo pirkimo sutarčių, tam nebuvo jokio reikalo. Šiuo metu su sutartimis jau yra susipažinusi, jas peržiūrėjo. Klausimų dėl pardavimo kainų nekilo, kokios sumos nurodytos iš individualios veiklos 2004 metais, matydavo. 2005 m. birželio 10 d. įregistravo individualią veiklą, kadangi dokumentus tvarkė mokesčių inspekcijoje, liepė įregistruoti veiklą. Vyras šiais klausimais konsultavosi su mokesčių inspekcijos inspektoriais, ten oficialiai dirbančiais.

Kaltinamasis V. Č. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad nepripažįsta, jog ūkinė veikla, kuria vertėsi, draudžiama, nes Lietuvos įstatymai veikla užsiimti nedraudžia. Kad užsiėmė komercine veikla neteisėtu būdu, to taip pat nepripažįsta, nes kiekvienais metais už parduotus sklypus buvo teikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijoje. Ateidavo su visomis sutartimis, kurios yra pasirašytos notarinėse kontorose ir inspektorė duomenis būtent iš visų šitų pardavimų suvesdavo į lentelę ir būdavo pateikta deklaracija, kurią pasirašydavo ir pagal tai sumokėdavo mokesčius. Jokios savo iniciatyvos koreguoti tą lentelę nesiimdavo. Būdavo, kad tas deklaracijas reikėdavo tikslinti. Būdavo kviečiamas ir patikslinamos deklaracijos ir mokesčiai visą laiką būdavo sumokami. Kasmet, pildydamas deklaraciją nuo 2004 m., kada pradėjo pardavinėti sklypus, manė, kad neužsiimu kažkokia tai nusikalstama veika, nes tai žinojo mokesčių inspekcijos pareigūnai, galvojo, kad jie iš karto būtų pasakę, kad negalima to daryti. Kad užsiima neleistina veikla sužinojo tik 2010 m., kai buvo iškviestas į FNTT ir jam taip pasakė, nors šešetą metų pastoviai buvo teikiamos deklaracijos.

Dėl kaltinimo, kad rodė ir deklaravo mažesnes pajamas negu realiai gauta, neprisipažino, teigė kad tai yra netiesa. Pirmoji sutartis sudaryta su V. K. 2004-11-17. Šį žmogų pirmą kartą pamatė ne notarinėje kontoroje, o nekilnojamojo turto agentūroje „Argenida“, Savanorių prospekte. Kaina jau buvo suderinta su agentūros darbuotojais ir būtent agentūros darbuotojai visus dokumentus, kas liečia notarinę sutartį - asmens dokumentus, sklypo pažymas, patys pristatė į notarinę kontorą. Atsiskaitymas vyko notarinėje kontoroje. Tada dalyvavo ir agentūros darbuotojai. Pinigai buvo ten sumokėti ir pinigų suma buvo sumokėta būtent tokia, kokia nurodyta sutartyje - 5000 litų. Tie sklypai iš tikrųjų tai buvo žemės plotas ir jokių komunikacijų, jokių kelių, nieko nebuvo. Pagal pažymas parašyta, kad tuose sklypuose turėtų būti valstybei priklausantis melioracijos komunikacijos. Iš tikrųjų jos buvo neveikiančios, pavasarį ir žiemą sklypai būdavo užpilti vandeniu, todėl statybos nebuvo galimos. Už tai tos kainos buvo tokios mažos. Su V. K. buvo tartasi, kad komunikacijas -kelius ar ką reikės, jis pats investuos, bet V. K. buvo pasirinkęs tokią poziciją, kad geriau duos kažkokią sumą pinigų ir kad kelius V. Č. įrengtų. Apie 30000 Lt buvo sumokėta už komunikacijas, tai buvo jau po sklypo pirkimo. Tai buvo elektra, keliai, vandentiekis;

antroji sutartis buvo pasirašyta su A. G.. Dėl sklypo buvo tartasi su jos sūnumi. Jokių rankpinigių iš jo neėmė. Jis sakė, kad dirba užsienyje ir paminėjo, kad sutartį pasirašinės mama ir kad pinigus susimokės mama. Buvo apšnekėta kas liečia komunikacijas, sklypą jiems pardavė už 10000 Lt. 17000 Lt jie paskui dar sumokėjo už komunikacijas, bet jie susimokėjo tik už elektrą, ta suma buvo pervesta į jo sąskaitą. Grynais nieko nebuvo mokėta, likusi suma buvo skirta už elektrą. Reikėjo atskirą sklypą, skirti būtent elektros pastotei, buvo galingumai skaičiuoti, projektai. Pagal įstatymus 60 % reikėjo mokėti jam, 40 % procentų sumokėjo elektros tinklai; B. Č. surado agentūra, su kuria bendravo. Jisai minėjo, kad norėtų sklypą pirkti dukrai. Bronislovas tuo metu gyveno Panevėžyje. Pirmą kartą jį pamatė pas notarę, nes prieš tai viską buvo suderinę agentūros darbuotojai ir atsiskaitymas vyko notarinėje kontoroje. Žmogus sumokėjo 5000 Lt, o kas liečia komunikacijas, B. Č. pats tvarkėsi, pats prisidėjo. Jo sklypas taip pat buvo žemoje vietoje, apsemtas. Dėl M. V. sklypo. Sutartis buvo pasirašyta 2004-11-30. M. V. surado agentūra. Kaina buvo 10000 Lt, tiek ir sumokėjo. Pinigus sumokėjo notarinėje kontoroje. Komunikacijas jis pats vedėsi. V. Č. toje gatvėje nieko nedarė, tik atvežė grunto. M. V. davė pinigus dėl elektros įvedimo, tuos pinigus iš karto sumokėjo elektros tinklams;R. B. surado agentūra. Atsiskaitymas taip pat buvo grynais, pačioje agentūroje, jau ne pas notarą. Po to iš nekilnojamojo turto agentūros važiavo pas notarę, pasirašė sutartį ir po kažkiek laiko už komunikacijas iš jo gavo 30000, nes buvo bendrai tiesiami keliai. Buvo sutarta, kad V. Č. veža žvyrą, buvo įskaičiuota elektra, vandentiekis. Tuos pinigus sumokėjo ne sutarties sudarymo metu, o vėliau, gal po mėnesio, jau tiksliai nepamena. Su V. S. sutartis buvo pasirašyta 2004-12-07. Pinigai buvo sumokėti: pradžioje 2000 notarinėje kontoroje, o likusią dalį - 8000 jisai sumokėjo vėliau. Paskui vėl važiavo į notarinę kontorą pasirašyti pirkimo - perdavimo akto. Dėl komunikacijų tiksliai nepamena, lyg tai kažkiek investavo į komunikacijas, nes sakė, kad yra užsiėmęs. Tai yra ta pati gatvė, kur V. K. ir R. B. ir jie visi prisidėjo prie komunikacijų, patys mokėjo. Buvo vežamas žvyras, pilamas statybinis laužas. Su A. D. derybos ilgai vyko, bet beveik pusę metų su juo buvo deramasi. Iš pradžių buvo viena suma apšnekėta, paskui taip gavosi, kad viskas pabrango. Pirmiausiai labai išbrango komunikacijos, statybinės medžiagos, darbai. Kada buvo sutarta kaina, buvo pasirašyta preliminarinė sutartis, iš pradžių sumokėjo 7000 Lt. Po to buvo 20000Lt sumokėta. Visą laiką buvo mokėta notarinėje kontoroje. Po kažkiek laiko, apie 55000 Lt buvo sumokėta už komunikacijas. Komunikacijos buvo ne pačiame sklype, o kelyje. Visos komunikacijos, tai yra vandentiekio spaudiminė, kurios yra apie 1 km 700 m., savitekinė, kurios yra apie 1 km ilgio, buvo elektros tinklai su pastote apie kilometras, siurblinė. Tai yra labai didelės apimtys ir pakankamai didelės sumos ir už tai tos komunikacijos tuo momentu buvo tokios brangios. Su A. D. įvyko konfliktas dėl ant jo sklypo supilto žvyro, nes ant paties kelio nebuvo galima supilti, kadangi iš karto tas smėlis ir žvyras sulįsdavo į molį. Taip gavosi, kad ant D. sklypo buvo supilta po kokia 50 sunkvežimių smėlio. Jis kėlė pretenzijas, kadangi pavasarį jis planavo statytis namą, o kaip ir negalėjo. Po to jis pareiškė, kad norėtų kompensacijos, tačiau V. Č. nesutiko. Jis pasakė, kad vis tiek ją atsiims; su J. V. sutartis buvo pasirašyta 2005-11-30. Bendravo su jos vyru. Kainos buvo su juo derinamos, tik V. pati susirado notarą. Buvo suderinta kaina, jie atvažiavo, pasirašė sutartį ir po sutarties pasirašymo važiavo į banką Savanorių pr. Sutartyje nurodyta suma, už kurią parduotas sklypas – 27000 Lt, pervesta į sąskaitą. Ji paprašė, kad kelius, komunikacijas imtų organizuoti jis ir atvesti ir jie į tai investavo apie 30 000 Lt. Kadangi tais laikai orai buvo labai lietingi, praktiškai žvyrą - pagrindą kelio, pylė į balą, ji buvo atvažiavusi ir pasipiktinusi, kaip čia pilam į tokį liūną, kaip čia važinėsim, buvo nepasitenkinimai;

su V. K. susitiko tik notarinėje kontoroje, sklypą susirado A. K.. Pradžioje kaip jis sakė, kad planuoja pirkti kelis sklypus. Po pirmo susitikimo jis buvo su dabartine žmona. Jie buvo atvažiavę pas jį į namus, bandė rinktis sklypus, bet konkrečiai nebuvo apsisprendę. Sakė, kad yra draugai, kurie irgi norėtų sklypo. Buvo pasirašyta preliminari sutartis, kurioje buvo už tuos tris sklypus aptarta suma. Kadangi buvo neaišku, apie kokius sklypus eina kalba, buvo įrašytas vienas sklypas, kurį kaip suprato, A. K. norėtų sau įsigyti. Ir jie išvyko. Paskui bendravimas buvo tiktai telefonu. Būdavo, kad A. K. tėtis retkarčiais pasiskambindavo ir vieną kartą atvežė vieną sumą pinigų, paprašė, kad parašytų raštelį, kad jisai tokią sumą įteikė. Tada pasirašė įsipareigojimus. Paskui antrą kartą jis kažkokią sumą buvo atvežęs, kokią nepamena. Iš pradžių A. K. buvo atvažiavęs su savo draugais, aptarinėjo, matėsi, kad tikrai rimtai nori pirkti tuos kelis sklypus, bet taip gavosi kad pačioje pabaigoje tų trijų sklypų neišėjo nupirkti, jisai liko vienas. Jisai atvažiavo ir pasakė, kad tą sklypą pasiima už tokią kainą, o likusi suma jam buvo grąžinta. Notarinėje kontoroje buvo pasirašyta sutartis su V. K. už tą sumą, kuri buvo sumokėta, nes likusi dalis jiems buvo grąžinta prieš pasirašant notarinę sutartį. Už komunikacijas papildomai jis buvo sumokėjęs, kai buvo kasamas vandentiekio šulinys. Kai imdavo pinigus už komunikacijas, jokios sutarties nesudarydavo ir raštu pinigų priėmimo neįformindavo; kitą sklypą pirko per pusę Butkus ir Vaineikytė. Jie telefoną susirado jau bendraujant su prieš tai nupirkusiais žmonėmis sklypus. Iš karto minėjo, kad norėtų statyti sublokuotą namą ir buvo suderinta kaina. Kaina buvo suderinta 40000. Tą pinigų sumą jie sumokėjo atvažiavę pas jį į namus Butkus ir Vaineikytė. Po to iš jo namų važiavo į notarinę kontorą ir pasirašė sutartį. Vėliau jie sumokėjo dar 40000 už magistralines komunikacijas. Sumokėjo iš viso 40000 Lt, kadangi eina kalba apie magistralines, o kaip vesis į savo namus, tai jau jų reikalas. Visi pinigai, kurie buvo duodami, buvo tik už magistralines komunikacijas. Po kažkiek laiko įvyko konfliktas su D. G., dabartiniu Vaineikytės vyru. Jie labai greitai pasidarė projektą, pradėjo vykdyti statybas, taip pat pradėjo spausti ir terorizuoti, kad kuo greičiau padarytų kelią. Buvo mestos visos pajėgos šio kelio tiesimui, bet G. trukdė kelio tiesimo darbams – nekreipdamas dėmesio į užtvertą kelio atkarpą, kai būdavo supilamas kelias, išlyginamas, nelaukdamas kol smėlis susigulės ir bus išvoluotas, jis veždavo betoną ir tą visą kelią išmaitodavo ir vėl iš naujo reikėdavo vežti smėlį. Po to pradėjo reikalauti, kad kuo greičiau dujas įvesti. Pagal Lietuvos įstatymus ir pagal tvarką į sklypą atvesti dujas galima tik tada, jeigu yra nuosavybė ir yra pastatai. Tai buvo jiems paaiškinta, kad jie nusipirko sklypą. Skambindavo ir dienos metu, ir naktį, ir anksti. Po to jie patys įsivedė tas dujas ir pradėjo reikalauti už dvigubą įvadą. Mokėti už dvigubą įvadą atsisakė. Konfliktas jau buvo prasidėjęs, buvo straipsniai spaudoje. Po to įvyko dar vienas konfliktas. Tai buvo 2008-04-23. Tą dieną buvo V. Č. gimtadienis, vakare paskambino D. G., pradėjo reikalauti, kad atvažiuotų prie sklypų, neva jo vairuotojas jo paliepimu nuo vieno sklypo ima žemės. Tas sklypas tuo momentu priklausė D. G. mamai – G.. Jam atsisakius atvykti, D. G. iškvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame V. Č. buvo patrauktas įtariamuoju. Priešais B. ir Vaineikytės namą yra V. Č. priklausantis sklypas, kuris iki šiol neparduotas, ant jo buvo supiltos trys mašinos žvyro, kurios dingo. Buvo padarytos nuotraukos. Matosi, kaip į jų sklypą yra sudėtos lentos vežti su karučiu. V. Č. policijai parašė pareiškimą dėl vagystės. Buvo pradėtas antras ikiteisminis tyrimas, įtariamuoju buvo patrauktas D. G.. Su šiais žmonėmis buvo pakankamai rimtas konfliktas; R. G., D. G. motina, pirko sklypą 2007-05-16, buvo sutarta kaina. Pinigai buvo sumokėti notarinėje kontoroje, dalyvavo pati Romualda. Buvo sumokėta ir suderinta kaina 35000. Kadangi sklypas arčiau gatvės būtent tokia kaina ir suderinta ir tokią sumą sumokėjo grynais, notarinėje kontoroje. Komunikacijas vedėsi patys, patys mokėjo. Paskui tą sklypą jie padovanojo savo kitam sūnui - V. P.;

R. B. kitą sklypą pirko 2008-02-27, sutartis buvo pasirašyta notarų kontoroje. Pinigus jis atvežė į namus, sumokėjo 50000 Lt, tai yra tą sumą, kurią nurodė sutartyje ir jokių kitų pinigų nebuvo mokėta. Jau buvo komunikacijos: vandentiekis, elektra buvo. Nebuvo tik kelio. Toje vietoje buvo supilta labai didelė žvyro krūva, kad į tą sklypą net nebuvo galima įvažiuoti. Dėl to irgi vyko konfliktas, nes toliau buvo nupirkti sklypai. Žmonės niekaip negalėjo pro jį pravažiuoti, jis piktybiškai tų krūvų nestūmė. Taip pat buvo konfliktas dėl dujų įvedimo, nes V. Č. buvo įsipareigojęs įvesti dujas, tačiau jam paaiškino, kad negali įvesti, jis pats turi rašyti prašymą „Lietuvos dujoms“ savo vardu, o kada bus sumokėta, bus paskaičiuota kokia bus suma, V. Č. jam tą sumą sumokės. Pradžioje, t.y. 2004m., sklypų kainos buvo mažos, nes sklypai buvo be jokių komunikacijų, t. y. laukas su vandeniu, už tai tos sumos buvo tokios mažos. 2010 m. sužinojo, kad ta veikla - sklypų pardavimas yra neteisėta. 2008 m. įregistravo individualią veiklą, nes mokesčių inspekcijoje, kai teikė deklaraciją, pasakė, kad gerai būtų, kad įregistruotų veiklą. Toje pačioje mokesčių inspekcijoje žmonai buvo pasakyta įregistruoti individualią veiklą, nes ne visais metais deklaruodavo veiką savo vardu. Vienais metais deklaravo pardavimus savo vardu, kitais metais būdavo deklaruojama žmonos vardu; mano, kad nuo to mokesčių našta nepamažėja, visą laiką sąžiningai mokėjo mokesčius tokius, kokius paskaičiuodavo mokesčių inspekcijoje. Teigia, kad aktyviai dalyvavo komunikacijų tiesime, samdė techniką ir už tą techniką, už šias paslaugas mokėdavo pinigais, kuriuos apimdavo iš žmonių, nuo to neturėjo jokio pelno. Šiai dienai su „Giraitės vandenimis“ pasirašyta eksploatavimo sutartis, jie pilnai nemokamai eksploatuoja ir prižiūri tas komunikacijas ir už tas paslaugas pinigus gauna jie. Kiekviena žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iš anksto buvo paruošiama, prieš tai pateikus dokumentus, nurodant, už kokią sumą bus parduodama, kas moka už sutartį. Atvykus sutartu laiku pas notarą, sutartis paduodama į rankas žmonėms perskaityti ir jeigu yra kažkokių pastabų ta sutartis papildoma. Po to, prieš pasirašant sutartį, notarė ją perskaitydavo. Tokių situacijų, kad kas nors būtų pasakęs, kad ne tokia kaina, nebuvo.

Kaltinamųjų kaltė įrodinėjama:

- 2011 05 10 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/81 apie tai, kad už laikotarpyje nuo 2004 01 06 iki 2008 02 27 parduotus visus žemės sklypus Giraitės k., atsižvelgiant į liudytojų teisminio nagrinėjimo metu parodymais nurodytas sandorių kainas, V. Č. išvengė mokėtinų 178171,35 Lt mokesčių : pridėtinės vertės mokestis – 92264,40 Lt, gyventojų pajamų mokestis 76859,85 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokos – 9047,10 Lt , tame tarpe 2008m. vasario mėn. viršijus 100000 Lt sumą 245000 litais (25000Lt deklaravo ir sumokėjo mokesčius R. Č.), jam kilo prievolė sumokėti 37372,88 Lt PVM į valstybės biudžetą (7 tomas, b.l. 12-17);

- 2009-06-05, 2010-04-01 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresniosios specialistės L. J. išvadomis Nr. 5-2/84; Nr.5-2/56 kuriose nustatyta, kad nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 V. Č. bendrosios jungtinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine R. Č. pardavė 16 žemės sklypų. Mokėtojų V. Č. ir R. Č. nuo 2004m. vykdyta prekybos nekilnojamuoju turtu veikla atitinka individualios veiklos požymius tuo, kad sudaromiems sandoriams būdingas tęstinumas - V. Č. ir R. Č. 2004m. įsigytus sklypus padalino į 39 sklypus, iš kurių 16 pardavė nenaudodami asmeninėms reikmėms. Tokia V. Č. ir R. Č. veikla tęsiasi nuo 2004 m. ir persikelia į 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., todėl yra tęstinė. Be to, 2008-07-02 V. Č., o 2005-06-10 R. Č. įregistravo individualią veiklą. Atsižvelgus į minėtus faktus, bei turimą, neparduotą turtą, daroma išvada, kad tokius sandorius planuoja sudaryti ir ateityje; vertinant veiklą taip pat atsižvelgta į tokį požymį, kaip savarankiškumas, kuris reiškia, kad gyventojo santykis su kita, vykdant veiklą, sudaromų sandorių šalimi iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t. y. šiuose santykiuose su kita sandorio puse nėra darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijos, darbo drausmės, atostogų ir pan. Mokesčių mokėtojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus ir pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu. Nors V. Č. ir R. Č. 2004 m. nnebuvo įregistravę prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad 2004 m. gautos žemės sklypų pardavimo pajamos yra gautos iš individualios veiklos, t.y. V. Č. ir R. Č. vykdė individualią veiklą ir privalėjo ją registruoti nuo 2004 m. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2004 m. V. Č. ir R. Č. parduotų žemės sklypų pajamas deklaruodavo deklaracijų prieduose „Individualios veiklos pajamos", t.y., V. Č. ir R. Č. patys pripažino, kad individualią veiklą vykdė nuo 2004 m. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad V. Č. ir R. Č. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 pardavė 16 žemės sklypų už 1 101323 Lt (1t., 21-41 b.l.);

- liudytojo D. G. parodymais, iš kurių matyti, kad V. Č. pažįsta, pirko iš jo žemę, jo žmonos nematė niekada. Susipažino pagal skelbimą, jame buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinęs sutarė susitikti. Už žemės sklypą V. Č. prašė 16500 litų už arą. Nusiderėjo šiek tiek ir gavosi po 16250 litų už vieną arą. Vieną dieną prieš sudarant sutartį pas notarę išsiėmė iš banko 100 000 litų ir nuvyko kitą dieną pas V. Č. 9 valandą žmona su kaimynu D. B. ir tiesiog atsiskaitė grynais pas jį namuose, adresu Ugnės g. 5. Jis pats atsiskaityme nedalyvavo. Žmona viena savo vardu pirko tą žemę ir D. B. vardu pirko tą 12 arų, po to pasidalino žemę po 6 arus. V. Č. paaiškino, kad bus kelias, bus dujos, kanalizacija, vandentiekis. Žmona išėjusi iš notaro paskambino ir pasakė, kad ne tiek parašyta, kiek mokėjo. Už žemę jis su žmona sumokėjo 97000 litų, išėjo 16250 litų aras. V. Č. nenurodė priežasties, dėl ko nenorėjo nurodyti tikros sumos pas notarę sudarant sutartį, tiesiog paskui pasiteiravus atsakė, koks skirtumas tau kiek parašyta – žemę turi, viską gavai ir tiek. Kai pirko, sklype jau buvo komunikacijos – miesto vandentiekis, miesto kanalizacija, elektra. Sutartyje buvo nurodyta už visą 12 arų sklypą kaina 40 000 litų, tačiau su tuo sutiko, nes pinigus jau buvo sumokėję valanda prieš sandorį, įrodymų neturėjo, todėl džiaugėsi, kad nors žemę gavo. Įsigijus žemę, su V. Č. buvo konfliktų , nes reikalavo, kad įvestų dujas, padarytų kelią, kreipėsi ir į žurnalistus. Ir žurnalistai buvo atvažiavę, nes negalėjo vykdyti statybų, po to ir patys kelią pasidarė ir patys įsivedė dujas. Dujos papildomai kainavo apie 10000 Lt. O keliui su kaimynais susidėjo draugiškai ir dabar pasidarė tą kelią. Buvo ir daugiau konfliktų dėl juodžemio vagystės, dėl neįgalių vaikų išnaudojimo, kiti gyventojai taip pat buvo nepatenkinti dėl to, kad kelias nenutiestas, kad dujos neįvestos.

- liudytojos I. G. (Vaineikytės) parodymais apie tai, kad 2007 kovo 28d. įsigijo žemės sklypą Giraitės k., Slyvų g. 8. Minėtą sklypą susirado nuvažiavusi į Giraitės kaimą maždaug 2007 metų kovo mėnesį, minėtoje vietovėje rado skelbimą apie parduodamus sklypus. Nurodytu telefonu atsiliepęs asmuo pateikė informaciją apie parduodamus žemės sklypus. V. Č. nurodė, kad parduodamo sklypo kaina yra 195 000 Lt. Maždaug per dešimt dienų nusprendus pirkti minėtą žemės sklypą, buvo paduoti rankpinigiai 2000 Lt Pijui ir V. Č.. Šį nekilnojamąjį turtą I. G. įsigijo kartu su pažįstamu D. B.. Maždaug po mėnesio padavus rankpinigius įvyko nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, kuris buvo įformintas 6-ajame Notarų biure. Visus pinigus su D. B. sumokėjo grynais namuose pas V. Č. adresu Ugnėsg.5, Kaune, maždaug valandą prieš įforminant sandorį, o vėliau nuvyko pas notarę J. R.. Notarų biure sutarties I. G. pamatė kad įrašyta suma 40 000 Lt ir neatitinka faktiškai sumokėtos 97 000 Lt, tačiau neturėdama pasirinkimo, nes pinigai jau buvo sumokėti, dėl saugumo pasirašė. Pinigus mokėjo kartu su D. B., jis taip pat sumokėjo 97000 Lt. Sklype jau buvo įvestos komunikacijos – vandentiekis ir nuotekos, elektrą įvedė vėliau, už tai nieko papildomai mokėti nereikėjo. Nurodyta mažesnė suma buvo naudinga, nes reikėjo mažiau mokėti notarei. Vėliau kilo visos gatvės gyventojų konfliktas su V. Č. dėl to, kad jis nevykdė savo įsipareigojimų dėl kelio, dėl dujų įvedimo;

- liudytojo D. B. parodymais apie tai, kad 2007 kovo 28 d. įsigijo kartu su sutuoktine V. B. bei D. G. bei I. G. žemės sklypą Giraitės k., Slyvų g. 8. Minėtą sklypą susirado D. G.. Sutarus dėl kainos padavė rankpinigius po 2000 Lt bei pasirašėme ranka rankpinigių davimo sutartį, kurią vėliau, sandorio forminimo dieną grąžino V. Č.. Kaina už parduodamą žemės sklypą buvo sutarta 195 000 Lt. Mėnesio laikotarpyje buvo įforminta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis pas notarą. Visus pinigus su I. V. sumokėjo grynais, kadangi pirko bendrai žemės sklypą, mokėti reikėjo po 95 500 Lt. namuose pas V. Č. adresu Ugnės g. 5, Kaune, maždaug valandą prieš įforminant sandorį. Sandorio pasirašymo metu sutarties matė, kad įrašyta suma 40000 Lt, tačiau pastabų nepareiškė. Su žemės sklypo sutartimi kartu buvo sudaryta ir sutartis dėl leidimo prisijungti prie komunikacijų – vandentiekio, kanalizacijos. Vėliau su V. Č. buvo kilęs konfliktas dėl dujų įvado, 2008 ar 2009m. V. Č. atlygino dėl to turėtus nuostolius, pretenzijų jam neturi.

- liudytojos A. G. parodymais apie tai, kad maždaug 2004-11-29 buvo įsigytas žemės sklypas Giraitės kaime, kurį faktiškai įsigijo A. G. sūnus A. G., tačiau kadangi jis gyveno ir šiuo metu gyvena Anglijoje, ji formino šį turtą savo vardu. Kiek žino, šį nekilnojamąjį turtą surado sūnus per skelbimą, buvo vienas pirmų, kuris pirko toje teritorijoje žemės sklypą. Sklypo pardavėjas buvo V. Č.. Nekilnojamojo turto sutartyje buvo nurodyta kaina 10 OOOLt, taip nurodyti sutartyje liepė V. Č., bet buvo mokėta daugiau. Kokia suma buvo mokėta, nežino, tačiau visus pinigus pervedė pavedimų iš savo sąskaitos SEB banko į V. Č. sąskaitą, tačiau neatsimena į kokį banką - atrodo svarais sterlingais konvertavo ir sumokėjo apie 27OOOLt, tačiau sumokėjo pavedimu tiek, kiek realiai buvo mokėta, tai yra daugiau nei sutartyje. Grynais nemokėjo V. Č. nieko.

- nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje visa įsigyjamo nekilnojamojo turto vertė nurodyta 10000 Lt (3 t. 1-3 b. 1.).

- liudytojos R. G. parodymais apie tai, kad maždaug prieš metus su savo sutuoktiniu įsigijo žemės sklypą Giraitės k., vėliau žemės sklypą padovanojo sūnui P. G., kuris šiuo metu ten statosi gyvenamą namą. Apie žemės sklypą sužinojo iš sūnaus D. G., kuris taip pat ten įsigijo žemės sklypą. Visas įsigijimo sąlygas derino su V. Č., kuris nurodė kainą tokią, kokia yra sutartyje, tačiau tiksliai neatsimena, kokia, bet sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta sutartyje. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad sumokėjo 86 000 Lt paaiškinti negali. Kiek atsimena sandoris buvo forminamas Donelaičio gatvėje, pas notarę kartu buvo ir V. Č.

- liudytojo A. G. parodymais, iš kurių matyti, kad žmona gavo palikimą, turėjo pinigų, kainos labai kilo. Sūnus nusipirko žemės sklypą. Jie pagalvojo, kad reikia investuoti pinigus – nupirkti žemės sklypą. Sūnus parodė, kad priešais jo sklypą yra parduodamas sklypas. Susiskambino su V. Č. telefonu, susitarė, pasakė kainą - už visą 10 arų sklypą 82000 ar 83000 litų. Žmona paklausė, ar yra visos komunikacijos – elektra, dujos, vandentiekis ir kanalizacija. Paskui susitiko notaro kontoroje Putvinskio gatvėje, čia prieškambaryje atsiskaitė su V. Č., paskui nuėjo pas notarę, žmona pasirašė pas notarę, nes jos pinigai buvo. Notarė paklausė, ar sumokėjo pinigus. Pasakė, kad sumokėjo, pretenzijų neturi ir išsiskyrė. Paskui prasidėjo konfliktai su V. Č., jų sklype pradėjo stumdyti žemę. Buvo kalnai žemės ant jų sklypo.

- Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje sandorio vertė nurodyta 35 000 Lt. (3 t., 46-49 b.l.).

- liudytojo V. S. parodymais, iš kurių matyti, kad maždaug 9 arų žemės sklypą Giraitės km. įsigijo 2005 metais iš asmens V. Č.. Iš kur sužinojo apie parduodamą sklypą, neatsimena, sklypus pardavinėjo agentūra esanti Savanorių prospekte. Tiksliai neatsimena, kas nurodė nekilnojamojo turto kainą, ar agentūroje, ar V. Č., tik atsimena, kad mokėjo už visą sklypą 10 000 Lt, paskui mokėjo už komunikacijas, jos kainavo 18000 Lt, sklypo įsigijimo metu jų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sklypo kaina buvo apie 5 tūkstančius už arą, kad suma buvo apie 40 000Lt, tačiau apklaustas teisme nurodė, kad apie 40.000 Lt suma už sklypą susidarė iš viso, su komunikacijomis, kadangi apklausai nebuvo pasiruošęs, todėl galėjo suklysti. Kiek atsimena, pinigus sumokėjo grynais, tiksliai neatsimena, momento, kaip buvo sumokėti pinigai, taip pat neatsimena, ar buvo visi iš karto sumokėti, ar buvo paduota dalis kaip „rankpinigiai".

- nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje sandorio vertė nurodyta 10 000 Lt. (2 t., 70-74 b.l.);

- liudytojos R. K. parodymais apie tai, kad žemės sklypą Giraitės kaime pirko mamos vardu grįžę su sutuoktiniu iš Londono, kadangi ieškojo žemės sklypo, kažkas iš pažįstamu davė telefono numerį asmens, parduodančio žemės sklypus Giraitės kaime. Dėl sklypo visą informaciją suteikė ir pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą asmuo V. Č.. Parduodamas žemės sklypas buvo namų valdos su visomis komunikacijomis, kadangi žemės sklypas patiko, nusprendė jį įsigyti ir sudarė su V. Č. preliminaraus pirkimo pardavimo sutartis, kadangi už dominantį sklypą mokėjo dalimis, nes tuo metu vėl išvyko dirbti į Londoną ir pinigus atsiųsdavo tėvams, kad sumokėti įmokas. Sklypo pirkimo klausimus spendė daugiausiai jos vyras A. K., pinigus mokėjo vyras, o ji ikiteisminio tyrimo metu ji tik atnešė tyrėjui visus turėtus dokumentus, susijusius su sklypo pirkimu. Netvirtina, kad už sklypą buvo sumokėta 73000 Lt.;

- liudytojo A. K. parodymais, ikš kurių matyti, kad 2005 metais susipažino su V. Č., jis parodė sklypą Giraitėje, prie šovinių fabriko, dabartinė Trešnių gatvė, paskui viską derino telefonu, nes dirbo Anglijoje. Sutarė pirkti sklypą už 30000 litų, sklypas buvo apie devynių arų, kaina buvo su komunikacijom, kurių dar tuo metu nebuvo. Buvo preliminarią sutartį sudarę. Kaip įvyko pats sklypo pirkimas, negali to pasakyti, nes nedalyvavo nei pinigų perdavime, nei pirkime, nes kartu su žmona buvo Anglijoje. Dalyvavo žmonos motina V. K. arba jo tėvas V. K.. Galutinė pinigų suma už sklypą buvo sumokėta apie 30000 Lt.

- liudytojos V. K. parodymais, iš kurių matyti, kad apie sklypo pirkimą žino tiek, kad žentas A. K. susirado šį sklypą. Jos misija tokia, kad tas sklypas buvo jos vardu, o paskui sudarė dovanojimo sutartį. Kai buvo sudaroma sutartis su Č., ji buvo šalia, matė, kad pinigus davė vaikai, pinigų pati nemokėjo, tai buvo gal 2005 m., kokia suma sumokėta buvo tiksliai nežino, gal apie kokius 28000 – 30 000 Lt. Sutartį notarė perskaitė, neatitikimų jokių nebuvo.

- liudytojo V. K. parodymais, iš kurių matyti, kad sūnus A. K. pirko sklypą. Prieš tai sūnus buvo Anglijoje, o jis buvo vieną ar kelis kartus sumokėti pinigus V. Č., kiek neprisimena. Kai sūnus paskambindavo, pasakydavo kad reikia kažkiek sumokėti, tai sumokėdavo. Už kokią sumą nupirktas sklypas jam nežinoma.

- Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje sandorio vertė nurodyta 28 000 Lt. (3 t., 50-52 b.l.);

- liudytojos E. G. parodymais apie tai, kad jos tėvas B. Č. pirko žemės sklypą Giraitės kaime, Kauno rajone. E. G. tuo metu darbo reikalais buvo Belgijoje. Žemės sklypas buvo įsigytas maždaug 2004 metų lapkričio mėnesį. Kiek atsimena, tuo metu tai buvo plynas laukas, sklypas buvo apie 9 arus namų valdos, tačiau nebuvo komunikacijų. Šiuo metu E. G. ten ir gyvena. Tikslios kainos mokėtos už nekilnojamąjį turtą neatsimena, bet ji turėjo būti apie 4000 Lt už arą, kadangi ieškojo žemės sklypo, kurio kaina būtų ne didesnė nei 4500Lt.;

- Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje sandorio vertė nurodyta 5 000 Lt. (2 t. 194-197 b.l.);

- liudytojo B. Č. parodymais apie tai, kad ieškodamas pigaus sklypo už Kauno, pamatė skelbimą prie šaudmenų fabriko. Buvo nurodytas telefonas, kuriuo pasiskambino, susitiko V. Č., apžiūrėjo sklypą ir sutarė dėl pirkimo viso 9a sklypo už 5000 Lt. Šią sumą ir nurodė pas notarą sudarytoje sutartyje. Tokia nedidelė sklypo kaina buvo todėl, kad jame nebuvo inžinierinių tinklų ir jis buvo apsemtas vandenio, labai šlapias. E. G., jo dukra, nedalyvavo pirkimo procese ir nežino tos sumos;