- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-425-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01287-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-506-1093/2025, pagal ieškovo R. A. ieškinį I. M. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir teikiamo išlaikymo vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. M., prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą su ieškovu; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-3401-1045/2017, dalį, kurioje nustatytas 400 Eur išlaikymas, ieškovo R. A. mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui D. A., ir nustatyti, kad 354 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nepilnamečiui D. A. moka atsakovė I. M.; 3) nustatyti skyrium gyvenančios motinos I. M. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. A., nurodytą ieškinyje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė I. M. patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti vaiko D. A. gyvenamąją vietą su atsakove; 2) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą priešieškinyje; 3) palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3401-1045/2017, kuriuo nustatytas 400 Eur išlaikymas, ieškovo R. A. mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui D. A. iki jo pilnametystės; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje nustatė nepilnamečio D. A. gyvenamąją vietą su jo tėvu R. A. tėvo gyvenamojoje vietoje ; nustatė laikiną nepilnamečio D. A. ir skyrium gyvenančios motinos I. M. bendravimo tvarką; laikinai pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3401-1045/2017, dalyje dėl išlaikymo iš R. A. priteisimo ir priteisė iš atsakovės I. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 354 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi nustatytą laikiną motinos bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant papildomą laikinos bendravimo tvarkos sąlygą, jog kiekvienas iš tėvų, su kuriuo nepilnametis sūnus praleidžia laiką, privalo užtikrinti antro iš tėvų bendravimą su nepilnamečiu sūnumi telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.
Šalies argumentai
5. Atsakovė 2025 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė: 1) iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove; 2) įpareigoti ieškovą nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, o Tarnybą įvertinti, ar jo gyvenamojoje vietoje galima vykdyti laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi; 3) nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka: (a) tėvas R. A. su nepilnamečiu D. A. bendrauja pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 iki 20 val., (b) bendravimo su sūnumi laikotarpiu tėvas R. A. privalo užtikrinti mamos I. M. bendravimą su nepilnamečiu sūnumi telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 4) priteisti iš tėvo R. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 390 Eur per mėnesį, pervedant pinigus į mamos I. M. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovas skiriasi su savo sutuoktine, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), todėl negali sudaryti nepilnamečiui sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, be to, pradėjo vesti amoralų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu, galimai ir psichotropinėmis medžiagomis, neprižiūri sūnaus, dėl ko kyla grėsmė ne tik sūnaus sveikatai, bet ir gyvybinėms funkcijoms. Pažymėjo, kad po 2024 m. vasario 29 d. nutarties priėmimo atsakovė toliau rūpinosi vaiku ir jos ryšys su sūnumi niekada nebuvo nutrūkęs, jie kartu ruošė pamokas, dalyvaudavo susitikimuose su pedagogais. Paaiškino, kad sūnus nenori gyventi su tėvu, skundžiasi, kad ieškovas vartoja alkoholį bei rodo naujos draugės pornografinio turinio nuotraukas, kartu nedaro namų darbų, draudžia vaikui jai skambinti.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu, ir prašo jo netenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė nei karto nebuvo atvažiavusi pasiimti sūnaus, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi buvo tai įpareigota padaryti, taip pat niekada nemokėjo išlaikymo. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. ieškovas kartu su sutuoktine rūpinosi vaiku, todėl jis gali rūpintis vaiku ir toliau. Ieškovas neneigė, kad prasidėjus nesutarimams šeimoje, jie su atsakove geranoriškai susitarė, kad sūnus pagyvens pas atsakovę, kol ieškovas susiras kur gyventi. Pabrėžė, kad vaikas su juo gyveno saugioje aplinkoje, kasdien gaudavo namuose ruošto maisto, ruošė pamokas, turėjo pareigų, kurias be konfliktų vykdė. Atsakovė, patikėjusi paskalomis apie ieškovo vartojamas psichotropines medžiagas, smurtą, neadekvatų elgesį, be realaus pagrindo kreipėsi į policijos pareigūnus, kad jie patikrintų jo būklę jam perduodant vaiką, tačiau jis visada vaiką pristatydavo blaivus ir nei karto savo elgesiu nesuteikė pagrindo tuo abejoti. Taip pat nurodė, kad nuo 2023 m. lapkričio 21 d., kai buvo pradėta atvejo vadyba, niekada nebuvo fiksuota nepilnamečio vaiko nepriežiūra. Paaiškino, kad išsinuomavo butą, jame yra atskiras kambarys vaikui, visi būtini baldai, todėl yra pajėgus asmeniškai rūpintis vaiku. O atsakovės namuose vaikas neturi savo kambario, miega ant čiužinio. Taip pat kartu gyvena močiutė ir jos draugė. Pabrėžė, kad atsakovė negali sukurti saugios ir normalų vystymąsi užtikrinančios aplinkos vaikui, nėra linkusi taikiai spręsti problemas, verčia meluoti sūnų. Ieškovas šiuo metu turi gyvenamąją vietą, neturi jokių priklausomybių ir gali pasirūpinti savo sūnumi.
7. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2025 m. kovo 13 d. pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 1VAIK-82, kuriame nurodė, kad vaiko teigimu jo santykiai su tėčiu yra daug geresni, nei su mama ir jis nori gyventi kartu su tėčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovės I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
9. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog 2024 m. vasario 29 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka vaiko interesų ir turi būti iš esmės keičiamos.
Atsiliepimas
10. Teismas iš ieškovo atsiliepime į prašyme nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovas nuo 2025 m. vasario 16 d. išsinuomojo dviejų kambarių butą. 2025 m. kovo 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtino, kad ieškovo gyvenamojo vietoje vaikui yra skirtas kambarys, bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir jo poreikiams tenkinti, bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, namuose tvarkinga ir švaru. Remdamasis 2025 m. kovo 13 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu teismas nustatė, kad vaikas nori gyventi tik pas ieškovą, savo santykius su motina įvardija kaip blogus, jie daug pykstasi, teigia, jog pas motiną namuose neturi savo kambario, miega ant čiužinio. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas vartoja narkotines medžiagas, alkoholį, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Ieškovas pateikė 2025 m. vasario 17 d. narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testo rezultatus, patvirtinančius, kad narkotinių medžiagų jo šlapime nerasta. Teismas vertino, kad duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas savo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendina nesuderinamai su vaiko interesais, byloje nebuvo pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu nebeatitinka vaiko interesų, kad tėvo gyvenamoji aplinka tapo nesaugi ir žalinga vaikui, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaiku, daro žalingą įtaką sūnui savo elgesiu ar kitaip neigiamai jį veikia. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikinai, iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, keisti šalių sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakove bei kad, pritaikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tai labiau atitiks šalių nepilnamečio sūnaus interesus.
12. Netenkinus atsakovės prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina, teismas nesprendė kitų (išvestinių) atsakovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš tėvo priteisimo, laikinos tėvo bendravimo tvarkos nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė I. M. prašo skubos tvarka panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-506- 1093/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti pilna apimtimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė išimtinai remdamasis tik selektyviai atrinktais įrodymais, akivaizdžiai palaikė ieškovo poziciją. Teismas tinkamai neatsižvelgė, neišanalizavo ir neįsigilino į atsakovės su prašymu pateiktą medžiagą, ignoravo sūnaus liudijimą apie faktinę situaciją, akivaizdžiai įrodančią ieškovo piktnaudžiavimą savo kaip tėvo valdžia ir akivaizdžiai įrodančią, kad ieškovas nėra pajėgus auginti nepilnamečio vaiko, kad jis veda netinkamą gyvenimo būdą, o to stebėtojas yra nepilnametis sūnus. Su 2025 m. vasario 6 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina grėsmę nepilnamečio vaiko raidai, kuriam yra nustatyti specialūs poreikiai, jo nesaugią aplinką. Pateiktos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečiui D. A. nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu nebeatitinka vaiko interesų, jam yra nutrauktas gydymas, tėvo gyvenamoji aplinka tapo nesaugi ir žalinga vaikui, o ieškovo gyvenimiški įpročiai daro tiesioginę žalą nepilnamečio vaiko raidai. Ieškovas daro žalingą įtaką sūnui savo elgesiu, neigiamai veikia jo pasaulio suvokimą įtraukdamas nepilnametį vaiką į savo nesantuokinius santykius su vos pilnametystės sulaukusia V. V., kuri yra kilusi iš ieškovo tėvonijos, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendina nesuderinamai su vaiko interesais. Pati savaime aplinkybė, kad ieškovas ir V. V. 2025 m. vasario 16 d. pasirašė patalpų nuomos sutartį nepaneigia visų kitų neigiamų padarinių. Ieškovas savo atsiliepime pats tvirtina, kad ir toliau didžiąją laiko dalį leidžia (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuo alkoholio priklausantys jo artimieji. Teismas objektyviai neįvertino aplinkybių, kad 2025 m. sausio 24 d. Tarnybos sprendimu nepilnametis D. A. Tarnybos atstovų buvo perduotas Atsakovei, nes buvo nustatyta, kad su ieškovu vaikui yra nesaugu. Nepilnametis D. A. ieškovui atvažiavus jo paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos pabėgo ir grasino nusižudyti, tuo tarpu ieškovas iš įvykio vietos pasišalino, telefoną atjungė, policijos pareigūnams su juo susisiekti nepavyko, tokiu būdu ieškovas atsisakė išsklaidyti abejones dėl jo galimo apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų fakto. Teismui pateiktas 2025 m. vasario 4 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas patvirtina, kad ieškovas nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų vaiko auginimui, priežiūrai, auklėjimui, nebendradarbiauja su šalims paskirtomis socialinėmis darbuotojomis, laikotarpyje nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 16 d. nė karto nesusitiko su jam paskirta atvejo vadybininke, susitarus dėl apsilankymo susitikimus nukeldavo, apsilankius namuose, jo nebūdavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino garso įrašo, kuris liudija, kad sūnus nuolat mato girtaujantį tėvą, pasakoja apie nepriežiūrą, tvirtina, kad mato kaip tėvas su savo drauge V. V. tenkino savo seksualinius poreikius, kad sūnaus gyvybei kilo reali grėsme, kai jis įlūžo vandens telkinyje. Civilinėje byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad ieškovas 2025 m. sausio 18 d. 00.58 vai, buvo akivaizdžiai neblaivus, iš namu policijos pareigūnų buvo išvestas panaudojant fizinę prievartą. Civilinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo kelis kartus baustas už vengimą išlaikyti vaiką, dėl ko iš esmės jis ir inicijavo procesą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal 2024 m. balandžio 3 d. antstolio M. D. pažymą apie išlaikymo skolą, ieškovo išlaikymo skola 2024 m. sausio 24 d. duomenimis yra 27 737,54 Eur. Tarnybos išvados ir (duomenys neskelbtini) socialinio centro rekomendacijos patvirtina, kad ieškovo netinkamas elgesys moralės požiūriu iškreipė nepilnamečio vaiko vertybes. D. A. yra laikomas sunkiai auklėjamu paaugliu, todėl jo gyvenime būtinas stabilumas. Tuo tarpu civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikas renkasi nepriimtino elgesio modelius, meluoja aplinkiniams, manipuliuoja situacijomis, gali būti agresyvus, konfliktuoja ir tyčiojasi, linkęs pabėgti iš nemalonių situacijų, negeba spręsti problemų. Civilinėje byloje esantis Tarnybos pateiktas raštas patvirtina, kad D. A. gyvendamas pas ieškovą sistemingai praleidinėja pamokas. Jis nuolat su ieškovu laiką leidžia (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovui trūksta įgūdžių pasirūpinti nepilnamečio sūnaus fiziologiniais poreikiais. Sūnus grįždavo pas atsakovę purvinais drabužiai ir suplyšusiais batais, be knygų ir kitų mokymui(si) skirtų priemonių. Ieškovui 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo buvo skirtas įspėjimas dėl sūnaus netinkamos priežiūros. Taip pat pirmosios instancijos teismas ignoravo civilinės bylos aplinkybes, kad ieškovas negali užtikrinti sūnaus elementarių fiziologinių poreikių, kad nepilnamečiu vaiku ieškovui gyvenant šeimoje išimtinai rūpinosi jo sutuoktinė J. A., ji apmokėdavo vaiko maistą mokykloje, rūpinosi D. A. ugdymo(si) procesu, mokėjo dalinį išlaikymą, kai tuo tarpu tėvo pareigos nėra deleguojamos kitiems asmenims. Be to, Tarnybos 2025 m. kovo 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad ieškovas šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna apie 200 Eur išmoką. Nėra pateikta jokios informacijos apie kartu gyvenančią ir nuomos sutartį pasirašiusią V. V. Kas patvirtina, kad Užimtumo tarnyboje registruotas ieškovas už 200 Eur bedarbio pašalpą išlaiko niekur nedirbančią savo sugyventinę ir nepilnametį sūnų. Pirmosios instancijos teismas kaip svarbiausiu įrodymu rėmėsi Vaiko nuomonės išklausymo aktu, tačiau šias esmines aplinkybes ignoravo. Nagrinėjamu atveju pateiktos faktines aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad tolimesnis sūnaus gyvenimas su tėvu yra negalimas, nes ieškovo žalingi įpročiai, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas, netinkamo lytinio elgesio demonstravimas nepilnamečio vaiko akivaizdoje, yra nesuderinami su tinkamos vaikui aplinkos sukūrimu, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
13.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, bus užtikrinti vaiko ir fiziologiniai, ir emociniai poreikiai. Pažymėtina, kad nepriklausomai, jog sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, atsakovė ir toliau vienasmeniškai rūpinosi sūnaus ugdymo procesu, ruošė su juo pamokas, sistemingai dalyvavo susitikimuose su sūnų mokančiais pedagogais. Ieškovas neatvyko nei į sūnaus išleistuvių šventę po jo ketvirtosios klasės baigimo, nei atvažiavo į sūnaus Rugsėjo pirmosios šventę naujojoje mokykloje - (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atsakovė registravo sūnų į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, t. y. į ugdymo įstaigą pagal atsakovės gyvenamąją vietą. 2025 m. pradžioje sūnui grįžus gyventi pas atsakovę, jis sustiprėjo emociškai ir pradėjo daryti pažangą mokymo(si) bei ugdymo(si) procese. Atsakovės nuomone sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas, jog būtų apsaugoti ir užtikrinti sūnaus interesai bei sukuriama saugi aplinka jo vystymuisi ir ugdymuisi, sistemingam vaistų vartojimui, sveikatos priežiūrai, jo sveikas emocinei sveikatai palaikyti.
13.3. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 6 d. atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje išnagrinėjo tik 2025 m. kovo 20 d., t. y. po 6 savaičių nuo prašymo pateikimo. Tarnyba 2025 m. vasario 18 d. pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai užtikrins vaiko interesus, nes ieškovas šiuo metu gyvena pas savo tėvus, kur kartu gyvena alkoholį vartojanti tėvo sesuo, kas sudaro nesaugias sąlygas vaikui. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo 2025 m. kovo 13 d. vaiko nuomonę. Nepilnametis akivaizdžiai melavo ir Tarnybai nurodė ieškovo jam supasakotas, išgalvotas ir atsakovę šmeižiančias aplinkybes apie tai, kad su mama sutaria labai blogai, ji keikiasi po kiekvieno žodžio, visada garsiai rėkia ir pastoviai eina rūkyti, išmetė planšetę iš 7-to aukšto, o tada močiutė išmetė virdulį, nors kada tiksliai taip buvo, jis negali prisiminti. Kaip pats patvirtino atsakovei nepilnametis vaikas, būtent po šių jo pasisakymų ieškovas vaikui nupirko naują telefoną - sūnaus išsvajotą iPhone. Tarnybos išvada patvirtina, kad nepilnametis sūnus nuolat lakstė į kitą kambarį, kur buvo ieškovas ir derino su juo savo atsakymus. Tuo tarpu vaiko ligos istorija patvirtina, kad be specialistų žinių nėra galimybės objektyviai įvertinti nepilnamečio vaiko nuomonės ir vadovautis ja, nes ji akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. A. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m kovo 20 d. nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu yra santuokos nutraukimo procese nėra neginčijamas pagrindas teigti, kad dėl šios priežasties sūnaus gyvenamoji aplinka tapo jam nesaugi, tuo labiau, kad ieškovas pats asmeniškai, geranoriškai susitaręs su atsakove, perdavė sūnaus priežiūrą atsakovei kol suras naują gyvenamąją vietą. Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nes kartu su prašymu pateiktas susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Pažymėtina, kad 2025-01-18 00:58 val. paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas kartu su atsakovės prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taigi teismas neturėjo galimybės vertinti šio įrodymo bei ieškovas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl šio įrodymo. Šis vienintelis byloje esantis įrodymas įrodo ieškovo ir taip neneigiamą aplinkybę, kad 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje ieškovas patyrė gilią asmeninę krizę, kurią bandė spręsti nevisai tinkamomis priemonėmis, tačiau šis įrodymas jokiu būdu neįrodo atsakovės teiginių, kad jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu/psichotropinėmis medžiagomis bei tai daro sūnaus akivaizdoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad orderyje minimas įvykis vyko tuo metu, kai sūnaus priežiūra bendru sutarimu buvo patikėta atsakovei ir šis įvykis nevyko sūnaus akivaizdoje.
Šalies argumentai
14.2. Ieškovas nesutinka su skundo teiginiais, kad sūnus gyvendamas su ieškovu gyveno ydingoje aplinkoje, kuri „formuoja destruktyvius elgesio modelius“. Ieškovas, atsiliepdamas į šiuos atsakovės argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat 2023 m lapkričio 21 d., kai buvo pradėta atvejo vadyba, teikiama (duomenys neskelbtini) pagalbos centro, iki 2025 m. sausio 25 d. nei karto nebuvo fiksuota sūnaus nepriežiūra. Atvejo vadybininkės apsilankymų ieškovo šeimoje metu visada buvo fiksuojama, kad namuose būna tvarkinga, švaru, vaikas apsirengęs tvarkingai, namuose gaminamas maistas. Nepaisant skyrybų situacijos ieškovo šeimoje, krizinė situacija aktyvių ieškovo veiksmų pasėkoje buvo išspręsta. Ieškovas siekdamas suteikti sūnui kuo geresnes gyvenimo sąlygas, išsinuomavo butą netoli sūnaus ugdymo įstaigos. 2025 m. vasario 20 d., šiame bute esančias gyvenimo sąlygas įvertino atvejo vadybininkė, kuri jokių pastabų būsimoms sūnaus gyvenamosioms sąlygoms neturėjo. Šiame bute sūnui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, mokymosi stalas, lentyna knygoms bei visa, kas yra reikalinga paaugliui. Dėl atsakovės nurodomo garso įrašo pažymi, kad ieškovo pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes I. M. sūnų vertė sakyti grasindama sudaužyti jo mobilų telefoną. Ieškovo vertinimu, būtent ieškovė yra asmuo, kuris savo pavyzdžiu moko sūnų meluoti, vartoti necenzūrinius žodžius bei manipuliuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2025 m. sausio 24 d. policijai melagingai nurodė, kad sūnus nuolat bėga iš namų, nors sūnui gyvenant su ieškovu nebuvo nei vieno pabėgimo iš namų atvejo. Taipogi civilinės bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek sūnui gyvenant su atsakove, tiek jam gyvenant ieškovo šeimoje, išlaikymą mokėjo ne tuometinė ieškovo sutuoktinė J. A., kaip tai bando įrodyti atsakovė, bet pats ieškovas. Atsakovė prašyme taip pat nepagrįstai teigia, kad sūnui gyvenant ieškovo šeimoje jo higiena, maitinimu, mokymo(si) procesu domėjosi tik ieškovo sutuoktinė J. A., pats ieškovas nuo sūnaus priežiūros buvo nusišalinęs. Atsakovės nuomone šias aplinkybes patvirtina tai, jog ieškovas neatvyko nei į sūnaus išleistuvių šventę po jo ketvirtosios klasės baigimo, nei atvažiavo į Rugsėjo 1-osios šventę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės įrodo tik tiek, kad, kadangi šiose šventėse dalyvavo pati atsakovė, tai ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės neadekvatų elgesį jo atžvilgiu ir siekdamas išvengti konflikto, pasirinko nedalyvauti šiose šventėse ir sūnui pasveikinti asmeniškai. Ieškovas domisi sūnaus ugdymo procesu – 2022 m. sausio mėnesį užrašė į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, nuolat seka jo pasiekimus TAMO elektroniniame dienyne, padeda ruošiant pamokas, tvarkingą išruošia į mokyklą.
14.3. Ieškovas nesutinka su tuo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi, visų pirma, šiuo metu pati atsakovė negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų sūnui, nes ji, jai suteiktame 2 kambarių socialiniame būste, gyvena kartu su motina ir seserimi, todėl vaikas neturi ne tik savo kambario, bet neturi savo lovos, miega ant grindų patiesto čiužinio. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė neturi galimybės užtikrinti tinkamų vaiko gyvenimo sąlygų. Antra, atsakovė teismui teikiamais procesiniais dokumentais tendencingai siekia suformuoti neigiamą ieškovo įvaizdį, o save pateikdama kaip vienintelį asmenį, kuris vienasmeniškai nuolat rūpinasi sūnumi, tačiau šioje byloje yra daugybę medžiagos paneigiančios atsakovės kaip pavyzdingos motinos įvaizdį, kadangi vaikui augant būtent pas atsakovę ne kartą sūnaus atžvilgiu nustatyti nesmurtiniai bei smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atsakovė skunde sąmoningai nutylėjo jai neparankius faktus, kad sūnus nori važiuoti pas tėvą, kad ji neleidžia sūnui bendrauti su tėvu, siekdama apriboti jų bendravimą, ji atima iš vaiko mobilų telefoną, kad jos motina naudoja prieš sūnų smurtą bei apie tai, kad sūnus, būdamas pas mamą, dažnai eina miegoti verkdamas. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius bei Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ajam skyrius konstatavo ne tik atsakovės taikomą netinkamą auklėjimo būdą, bet poreikį koreguoti jos elgesį su vaiku suteikiant specialistų pagalbą. Taigi pati atsakovė, būdama labai emocingo ir nesubalansuoto charakterio, iš dalies yra šalių sūnaus netinkamo elgesio bei negebėjimo susikaupti priežastis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina ir nustačius minimalią bendravimo su tėvu tvarką, neabejotinai bus neužtikrinta saugi, rami ir stabili gyvenamoji aplinka, geriausi vaiko interesai, nes atsakovė taiko netinkamus auklėjimo būdus, tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečio vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantės teigimu 2024 m. vasario 29 d. teismo nutartimi nustatyta laikinoji sūnaus gyvenamoji vieta su ieškovu nebeatitinka vaiko interesų, vaikui yra nutrauktas gydymas, tėvo gyvenamoji aplinka tapo nesaugi ir žalinga vaikui, ieškovo gyvenimiški įpročiai daro tiesioginę žalą nepilnamečio sūnaus raidai, skatina destruktyvų elgesį. Taip pat nurodo, kad ieškovas vartoja alkoholį, psichotropines medžiagas, nesirūpina sūnumi. Ieškovas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, teigia, kad pati atsakovė nesugeba pasirūpinti sūnumi, negali suteikti tinkamų gyvenimo sąlygų, naudoja netinkamus auklėjimo metodus, meluoja, sūnus nenori su ja gyventi. Taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos deklaratyvius teiginius dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugo priemones, kurioje nurodė, kad remiantis Tarnybos turima informacija, vaiko tėvų santykiai šiuo metu yra konfliktiški, nebendradarbiaujantys ir jiems sunku sutarti vaiką liečiančiais klausimais. Skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje pateiktais duomenimis, vaikas paskutiniu metu gyveno su motina, o vaiko tėvas išvyko gyventi į kitą rajoną, išsiskyrė su savo žmona ir šiuo metu ieško gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur galėtų gyventi su vaiku. Skyrius nurodė, kad informacijos apie tai, kad vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) turi gyvenamą būstą – neturi. Kaip teigė pats tėvas, jis šiuo metu gyvena pas savo tėvus, kur kartu gyvena alkoholį vartojanti tėvo sesuo, kas sudaro nesaugias sąlygas vaikui. 2024-12-16 Pagalbos šeimai plane socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, pažymėjo, kad bendravimas su R. A. būna komplikuotas, sudėtinga derinti apsilankymus namuose, susitarus susitikimų laiką, jie dažnai būna perkeliami, kartais apie pasikeitimus neinformuojama. Remiantis tuo, Tarnyba nurodė, kad Tarnybos nuomone, šiuo metu vaikui geresnės sąlygos yra gyventi su motina, ir, kad vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Prašoma nustatyti vaiko laikina išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir galimai tenkina vaiko poreikius. Taip pat Tarnyba nurodė, kad prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra minimali ir neatitinka vaiko interesų. Tarnyba rekomendavo nustatyti platesnę laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kada tėvas su vaiku bendrauja ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir ne mažiau kaip 2 darbo dienas per savaitę, bei rekomendavo nustatyti laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką per vaiko ugdymo atostogas, bei vasaros atostogas, kada vaikas su abiem iš tėvų bendrauja po pusė atostogų laiko. Tėvo ir vaiko bendravimas darbo dienomis neturi trukdyti vaiko ugdymo procesui.
22. 2025 m. kovo 2 d. Tarnyba pateikė išvadą dėl patikslinto priešieškinio, kurioje, be kita ko nurodė, kad nuo paskutinės teiktos išvados pasikeitė situacija, nes vaiko tėvas išsinuomavo gyvenamą būstą, kuriame iki 2025-03-14 apsilankys Skyriaus specialistai, įvertins esamą situaciją. Taip pat Skyriaus psichologė vertina galimybę pabendrauti su vaiku ir teismui pateikti papildomą vaiko nuomonės išklausymo aktą, atliktą vaikų psichologo. Tarnyba pažymėjo, kad remiantis Vaiko situacijos vertinimu, nors ir vaiko noras vykti pas tėvą gali būti įtakotas pramogomis (daroma tik prielaida), tačiau bendraujant su Skyriaus specialiste, vaiko motina pateikė faktų, kurių pagrįsti negalėjo, pav. kad vaiko tėvui apribotos tėvo teisės, kad vaikas „šį savaitgalį skendo 2 kartus“, taip pat paprašius perduoti vaiko ugdymo užduotis, moteris nesutiko, sakydama, kad vaiko tėvas viską turi turėti, kas kelia abejones, ar vaiko motina tinkamai rūpinasi\ vaiku konfliktinių situacijų tarp tėvų metu, nes į tėvų konfliktus vaikas neturėtų būtį įtraukiamas, o vaiko tėvui neturint ugdymo užduočių, nukentėtų būtent vaikas-nepasiruoštų ugdymo procesui. Tarnyba dar kartą rekomendavo vaiko tėvams nenuteikinėti vaiko vienas prieš kitą, daugiau bendrauti su vaiku, išklausant jo pageidavimus, vaikas turėtų būti supažindinamas su dienotvarke, aiškiai turi žinoti, kada susitinka su tėvu ar motina ir neturėtų būti išvengiama susitikimų be svarbių priežasčių. Vaiko tėvams rekomendavo konsultuotis su psichologais tėvų ir vaiko bendravimo klausimais.
23. Iš byloje pateikto 2025 m. kovo 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad Tarnybos specialistė 2025 m. kovo 6 d. apsilankiusi ieškovo gyvenamoje vietoje nustatė, kad vaikui yra skirtas kambarys, bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir jo poreikiams tenkinti, bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, namuose tvarkinga ir švaru.
24. Iš 2025 m. kovo 13 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šiuo metu vaikas gyvena su ieškovu jo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktas vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad vaikas nori gyventi tik pas ieškovą, savo santykius su motina įvardija kaip blogus, jie daug pykstasi, teigia, jog pas motiną namuose neturi savo kambario, miega ant čiužinio.
25. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė teigia, kad ieškovas vartoja narkotines medžiagas, alkoholį, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Ieškovas pateikė 2025 m. vasario 17 d. narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testo rezultatus, kuriuose nurodoma, kad narkotinių medžiagų jo šlapime nerasta.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos pateiktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas savo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendino bei šiuo metu įgyvendina nesuderinamai su vaiko interesais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
27. Pažymėtina, kad nors kaip pagrįstai nurodo apeliantė sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (šiuo atveju laikinosios) nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vaiko nuomonę – turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, tačiau šiuo atveju būtent byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šiuo metu šalys tarpusavyje konfliktuoja, tiek ieškovas, tiek atsakovė vienas apie kitą nurodo įvairias deklaratyvias, įrodymais nepagrįstas aplinkybes (dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, vaiko nepriežiūros, pornografinio turinio nuotraukų rodymo, dėl atsakovės manipuliavimo vaiku, smurtavimo ir pan.), todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nenustačius iš esmės pasikeitusių aplinkybių, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos teisėtumo ir pagrįstumo, leistų pagrįstai konstatuoti, jog nepilnamečiui vaikui su tėvu (ieškovu) yra nesaugu. Priešingai, bylos duomenimis, vaikas būdamas su tėvu jaučiasi laimingas ir nusiraminęs. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui būtų paskirtos kardomosios priemonės, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamečiu vaiku. Taip pat jokių duomenų, kurie leistų suabejoti, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu gali kelti grėsmę vaiko saugumui, nepateikė ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nors būtent šios institucijos pagrindinė funkcija ir yra užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą bei jo teisėtų interesų apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teisme toliau nagrinėjant civilinę bylą dėl ginčo esmės, jokių naujų ar papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečiam vaikui gyvenant kartu su ieškovu yra pažeidinėjamos vaiko teisės, nėra pateikta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2025 m. balandžio 22 d. ginčas perduotas spręsti teisminei mediacijai.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnametį vaiką ar kad nepilnamečiam vaikui su tėvu būtų nesaugu, taip pat į nepilnamečio vaiko nuomonę ir emocinę poziciją, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.
29. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.