Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. M., prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą su ieškovu; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-3401-1045/2017, dalį, kurioje nustatytas 400 Eur išlaikymas, ieškovo R. A. mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui D. A., ir nustatyti, kad 354 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nepilnamečiui D. A. moka atsakovė I. M.; 3) nustatyti skyrium gyvenančios motinos I. M. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. A., nurodytą ieškinyje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė I. M. patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti vaiko D. A. gyvenamąją vietą su atsakove; 2) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą priešieškinyje; 3) palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3401-1045/2017, kuriuo nustatytas 400 Eur išlaikymas, ieškovo R. A. mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui D. A. iki jo pilnametystės; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė 2025 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė: 1) iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove; 2) įpareigoti ieškovą nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, o Tarnybą įvertinti, ar jo gyvenamojoje vietoje galima vykdyti laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi; 3) nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka: (a) tėvas R. A. su nepilnamečiu D. A. bendrauja pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 iki 20 val., (b) bendravimo su sūnumi laikotarpiu tėvas R. A. privalo užtikrinti mamos I. M. bendravimą su nepilnamečiu sūnumi telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 4) priteisti iš tėvo R. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 390 Eur per mėnesį, pervedant pinigus į mamos I. M. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovas skiriasi su savo sutuoktine, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), todėl negali sudaryti nepilnamečiui sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, be to, pradėjo vesti amoralų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu, galimai ir psichotropinėmis medžiagomis, neprižiūri sūnaus, dėl ko kyla grėsmė ne tik sūnaus sveikatai, bet ir gyvybinėms funkcijoms. Pažymėjo, kad po 2024 m. vasario 29 d. nutarties priėmimo atsakovė toliau rūpinosi vaiku ir jos ryšys su sūnumi niekada nebuvo nutrūkęs, jie kartu ruošė pamokas, dalyvaudavo susitikimuose su pedagogais. Paaiškino, kad sūnus nenori gyventi su tėvu, skundžiasi, kad ieškovas vartoja alkoholį bei rodo naujos draugės pornografinio turinio nuotraukas, kartu nedaro namų darbų, draudžia vaikui jai skambinti.

13. Atskiruoju skundu atsakovė I. M. prašo skubos tvarka panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-506- 1093/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti pilna apimtimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė išimtinai remdamasis tik selektyviai atrinktais įrodymais, akivaizdžiai palaikė ieškovo poziciją. Teismas tinkamai neatsižvelgė, neišanalizavo ir neįsigilino į atsakovės su prašymu pateiktą medžiagą, ignoravo sūnaus liudijimą apie faktinę situaciją, akivaizdžiai įrodančią ieškovo piktnaudžiavimą savo kaip tėvo valdžia ir akivaizdžiai įrodančią, kad ieškovas nėra pajėgus auginti nepilnamečio vaiko, kad jis veda netinkamą gyvenimo būdą, o to stebėtojas yra nepilnametis sūnus. Su 2025 m. vasario 6 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina grėsmę nepilnamečio vaiko raidai, kuriam yra nustatyti specialūs poreikiai, jo nesaugią aplinką. Pateiktos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečiui D. A. nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu nebeatitinka vaiko interesų, jam yra nutrauktas gydymas, tėvo gyvenamoji aplinka tapo nesaugi ir žalinga vaikui, o ieškovo gyvenimiški įpročiai daro tiesioginę žalą nepilnamečio vaiko raidai. Ieškovas daro žalingą įtaką sūnui savo elgesiu, neigiamai veikia jo pasaulio suvokimą įtraukdamas nepilnametį vaiką į savo nesantuokinius santykius su vos pilnametystės sulaukusia V. V., kuri yra kilusi iš ieškovo tėvonijos, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendina nesuderinamai su vaiko interesais. Pati savaime aplinkybė, kad ieškovas ir V. V. 2025 m. vasario 16 d. pasirašė patalpų nuomos sutartį nepaneigia visų kitų neigiamų padarinių. Ieškovas savo atsiliepime pats tvirtina, kad ir toliau didžiąją laiko dalį leidžia (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuo alkoholio priklausantys jo artimieji. Teismas objektyviai neįvertino aplinkybių, kad 2025 m. sausio 24 d. Tarnybos sprendimu nepilnametis D. A. Tarnybos atstovų buvo perduotas Atsakovei, nes buvo nustatyta, kad su ieškovu vaikui yra nesaugu. Nepilnametis D. A. ieškovui atvažiavus jo paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos pabėgo ir grasino nusižudyti, tuo tarpu ieškovas iš įvykio vietos pasišalino, telefoną atjungė, policijos pareigūnams su juo susisiekti nepavyko, tokiu būdu ieškovas atsisakė išsklaidyti abejones dėl jo galimo apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų fakto. Teismui pateiktas 2025 m. vasario 4 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas patvirtina, kad ieškovas nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų vaiko auginimui, priežiūrai, auklėjimui, nebendradarbiauja su šalims paskirtomis socialinėmis darbuotojomis, laikotarpyje nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 16 d. nė karto nesusitiko su jam paskirta atvejo vadybininke, susitarus dėl apsilankymo susitikimus nukeldavo, apsilankius namuose, jo nebūdavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino garso įrašo, kuris liudija, kad sūnus nuolat mato girtaujantį tėvą, pasakoja apie nepriežiūrą, tvirtina, kad mato kaip tėvas su savo drauge V. V. tenkino savo seksualinius poreikius, kad sūnaus gyvybei kilo reali grėsme, kai jis įlūžo vandens telkinyje. Civilinėje byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad ieškovas 2025 m. sausio 18 d. 00.58 vai, buvo akivaizdžiai neblaivus, iš namu policijos pareigūnų buvo išvestas panaudojant fizinę prievartą. Civilinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo kelis kartus baustas už vengimą išlaikyti vaiką, dėl ko iš esmės jis ir inicijavo procesą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal 2024 m. balandžio 3 d. antstolio M. D. pažymą apie išlaikymo skolą, ieškovo išlaikymo skola 2024 m. sausio 24 d. duomenimis yra 27 737,54 Eur. Tarnybos išvados ir (duomenys neskelbtini) socialinio centro rekomendacijos patvirtina, kad ieškovo netinkamas elgesys moralės požiūriu iškreipė nepilnamečio vaiko vertybes. D. A. yra laikomas sunkiai auklėjamu paaugliu, todėl jo gyvenime būtinas stabilumas. Tuo tarpu civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikas renkasi nepriimtino elgesio modelius, meluoja aplinkiniams, manipuliuoja situacijomis, gali būti agresyvus, konfliktuoja ir tyčiojasi, linkęs pabėgti iš nemalonių situacijų, negeba spręsti problemų. Civilinėje byloje esantis Tarnybos pateiktas raštas patvirtina, kad D. A. gyvendamas pas ieškovą sistemingai praleidinėja pamokas. Jis nuolat su ieškovu laiką leidžia (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovui trūksta įgūdžių pasirūpinti nepilnamečio sūnaus fiziologiniais poreikiais. Sūnus grįždavo pas atsakovę purvinais drabužiai ir suplyšusiais batais, be knygų ir kitų mokymui(si) skirtų priemonių. Ieškovui 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo buvo skirtas įspėjimas dėl sūnaus netinkamos priežiūros. Taip pat pirmosios instancijos teismas ignoravo civilinės bylos aplinkybes, kad ieškovas negali užtikrinti sūnaus elementarių fiziologinių poreikių, kad nepilnamečiu vaiku ieškovui gyvenant šeimoje išimtinai rūpinosi jo sutuoktinė J. A., ji apmokėdavo vaiko maistą mokykloje, rūpinosi D. A. ugdymo(si) procesu, mokėjo dalinį išlaikymą, kai tuo tarpu tėvo pareigos nėra deleguojamos kitiems asmenims. Be to, Tarnybos 2025 m. kovo 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad ieškovas šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna apie 200 Eur išmoką. Nėra pateikta jokios informacijos apie kartu gyvenančią ir nuomos sutartį pasirašiusią V. V. Kas patvirtina, kad Užimtumo tarnyboje registruotas ieškovas už 200 Eur bedarbio pašalpą išlaiko niekur nedirbančią savo sugyventinę ir nepilnametį sūnų. Pirmosios instancijos teismas kaip svarbiausiu įrodymu rėmėsi Vaiko nuomonės išklausymo aktu, tačiau šias esmines aplinkybes ignoravo. Nagrinėjamu atveju pateiktos faktines aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad tolimesnis sūnaus gyvenimas su tėvu yra negalimas, nes ieškovo žalingi įpročiai, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas, netinkamo lytinio elgesio demonstravimas nepilnamečio vaiko akivaizdoje, yra nesuderinami su tinkamos vaikui aplinkos sukūrimu, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, bus užtikrinti vaiko ir fiziologiniai, ir emociniai poreikiai. Pažymėtina, kad nepriklausomai, jog sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, atsakovė ir toliau vienasmeniškai rūpinosi sūnaus ugdymo procesu, ruošė su juo pamokas, sistemingai dalyvavo susitikimuose su sūnų mokančiais pedagogais. Ieškovas neatvyko nei į sūnaus išleistuvių šventę po jo ketvirtosios klasės baigimo, nei atvažiavo į sūnaus Rugsėjo pirmosios šventę naujojoje mokykloje - (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atsakovė registravo sūnų į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, t. y. į ugdymo įstaigą pagal atsakovės gyvenamąją vietą. 2025 m. pradžioje sūnui grįžus gyventi pas atsakovę, jis sustiprėjo emociškai ir pradėjo daryti pažangą mokymo(si) bei ugdymo(si) procese. Atsakovės nuomone sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas, jog būtų apsaugoti ir užtikrinti sūnaus interesai bei sukuriama saugi aplinka jo vystymuisi ir ugdymuisi, sistemingam vaistų vartojimui, sveikatos priežiūrai, jo sveikas emocinei sveikatai palaikyti.

13.3. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 6 d. atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje išnagrinėjo tik 2025 m. kovo 20 d., t. y. po 6 savaičių nuo prašymo pateikimo. Tarnyba 2025 m. vasario 18 d. pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai užtikrins vaiko interesus, nes ieškovas šiuo metu gyvena pas savo tėvus, kur kartu gyvena alkoholį vartojanti tėvo sesuo, kas sudaro nesaugias sąlygas vaikui. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo 2025 m. kovo 13 d. vaiko nuomonę. Nepilnametis akivaizdžiai melavo ir Tarnybai nurodė ieškovo jam supasakotas, išgalvotas ir atsakovę šmeižiančias aplinkybes apie tai, kad su mama sutaria labai blogai, ji keikiasi po kiekvieno žodžio, visada garsiai rėkia ir pastoviai eina rūkyti, išmetė planšetę iš 7-to aukšto, o tada močiutė išmetė virdulį, nors kada tiksliai taip buvo, jis negali prisiminti. Kaip pats patvirtino atsakovei nepilnametis vaikas, būtent po šių jo pasisakymų ieškovas vaikui nupirko naują telefoną - sūnaus išsvajotą iPhone. Tarnybos išvada patvirtina, kad nepilnametis sūnus nuolat lakstė į kitą kambarį, kur buvo ieškovas ir derino su juo savo atsakymus. Tuo tarpu vaiko ligos istorija patvirtina, kad be specialistų žinių nėra galimybės objektyviai įvertinti nepilnamečio vaiko nuomonės ir vadovautis ja, nes ji akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovas nesutinka su skundo teiginiais, kad sūnus gyvendamas su ieškovu gyveno ydingoje aplinkoje, kuri „formuoja destruktyvius elgesio modelius“. Ieškovas, atsiliepdamas į šiuos atsakovės argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat 2023 m lapkričio 21 d., kai buvo pradėta atvejo vadyba, teikiama (duomenys neskelbtini) pagalbos centro, iki 2025 m. sausio 25 d. nei karto nebuvo fiksuota sūnaus nepriežiūra. Atvejo vadybininkės apsilankymų ieškovo šeimoje metu visada buvo fiksuojama, kad namuose būna tvarkinga, švaru, vaikas apsirengęs tvarkingai, namuose gaminamas maistas. Nepaisant skyrybų situacijos ieškovo šeimoje, krizinė situacija aktyvių ieškovo veiksmų pasėkoje buvo išspręsta. Ieškovas siekdamas suteikti sūnui kuo geresnes gyvenimo sąlygas, išsinuomavo butą netoli sūnaus ugdymo įstaigos. 2025 m. vasario 20 d., šiame bute esančias gyvenimo sąlygas įvertino atvejo vadybininkė, kuri jokių pastabų būsimoms sūnaus gyvenamosioms sąlygoms neturėjo. Šiame bute sūnui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, mokymosi stalas, lentyna knygoms bei visa, kas yra reikalinga paaugliui. Dėl atsakovės nurodomo garso įrašo pažymi, kad ieškovo pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes I. M. sūnų vertė sakyti grasindama sudaužyti jo mobilų telefoną. Ieškovo vertinimu, būtent ieškovė yra asmuo, kuris savo pavyzdžiu moko sūnų meluoti, vartoti necenzūrinius žodžius bei manipuliuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2025 m. sausio 24 d. policijai melagingai nurodė, kad sūnus nuolat bėga iš namų, nors sūnui gyvenant su ieškovu nebuvo nei vieno pabėgimo iš namų atvejo. Taipogi civilinės bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek sūnui gyvenant su atsakove, tiek jam gyvenant ieškovo šeimoje, išlaikymą mokėjo ne tuometinė ieškovo sutuoktinė J. A., kaip tai bando įrodyti atsakovė, bet pats ieškovas. Atsakovė prašyme taip pat nepagrįstai teigia, kad sūnui gyvenant ieškovo šeimoje jo higiena, maitinimu, mokymo(si) procesu domėjosi tik ieškovo sutuoktinė J. A., pats ieškovas nuo sūnaus priežiūros buvo nusišalinęs. Atsakovės nuomone šias aplinkybes patvirtina tai, jog ieškovas neatvyko nei į sūnaus išleistuvių šventę po jo ketvirtosios klasės baigimo, nei atvažiavo į Rugsėjo 1-osios šventę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės įrodo tik tiek, kad, kadangi šiose šventėse dalyvavo pati atsakovė, tai ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės neadekvatų elgesį jo atžvilgiu ir siekdamas išvengti konflikto, pasirinko nedalyvauti šiose šventėse ir sūnui pasveikinti asmeniškai. Ieškovas domisi sūnaus ugdymo procesu – 2022 m. sausio mėnesį užrašė į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, nuolat seka jo pasiekimus TAMO elektroniniame dienyne, padeda ruošiant pamokas, tvarkingą išruošia į mokyklą.

14.3. Ieškovas nesutinka su tuo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi, visų pirma, šiuo metu pati atsakovė negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų sūnui, nes ji, jai suteiktame 2 kambarių socialiniame būste, gyvena kartu su motina ir seserimi, todėl vaikas neturi ne tik savo kambario, bet neturi savo lovos, miega ant grindų patiesto čiužinio. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė neturi galimybės užtikrinti tinkamų vaiko gyvenimo sąlygų. Antra, atsakovė teismui teikiamais procesiniais dokumentais tendencingai siekia suformuoti neigiamą ieškovo įvaizdį, o save pateikdama kaip vienintelį asmenį, kuris vienasmeniškai nuolat rūpinasi sūnumi, tačiau šioje byloje yra daugybę medžiagos paneigiančios atsakovės kaip pavyzdingos motinos įvaizdį, kadangi vaikui augant būtent pas atsakovę ne kartą sūnaus atžvilgiu nustatyti nesmurtiniai bei smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atsakovė skunde sąmoningai nutylėjo jai neparankius faktus, kad sūnus nori važiuoti pas tėvą, kad ji neleidžia sūnui bendrauti su tėvu, siekdama apriboti jų bendravimą, ji atima iš vaiko mobilų telefoną, kad jos motina naudoja prieš sūnų smurtą bei apie tai, kad sūnus, būdamas pas mamą, dažnai eina miegoti verkdamas. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius bei Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ajam skyrius konstatavo ne tik atsakovės taikomą netinkamą auklėjimo būdą, bet poreikį koreguoti jos elgesį su vaiku suteikiant specialistų pagalbą. Taigi pati atsakovė, būdama labai emocingo ir nesubalansuoto charakterio, iš dalies yra šalių sūnaus netinkamo elgesio bei negebėjimo susikaupti priežastis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina ir nustačius minimalią bendravimo su tėvu tvarką, neabejotinai bus neužtikrinta saugi, rami ir stabili gyvenamoji aplinka, geriausi vaiko interesai, nes atsakovė taiko netinkamus auklėjimo būdus, tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams.