Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., G. K., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodyta, kad antstolis I. G. vykdo išieškojimą iš A. K. išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai, išieškojimą nukreipiant į G. K. ir A. K. nekilnojamąjį turtą. Antstolis iš antrųjų varžytynių jau yra pardavęs pareiškėjui ir G. K. priklausantį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, tokie antstolio veiksmai yra neteisėti. Skunde nurodyta, kad šiam turtui yra taikomas šeimos turto teisinis režimas, todėl jis gali būti pardavinėjimas tik esant teismo leidimui (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti nesilaikymas yra teisinis pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pareiškėjo taip pat pabrėžta, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar, vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto, ar jam išliks užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos. Pasak pareiškėjo, antstolis visiškai nepagrįstai iš varžytynių pardavė pareiškėjo turtą nesant teismo leidimo, todėl tokie neteisėti antstolio veiksmai turi būti panaikinti.

Antstolis I. G. 2017-03-27 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Patvarkyme nurodyta, kad įkeisto turto realizavimo procedūrą vykdymo procese detaliai reglamentuoja įstatymo nuostatos. Įstatymas neįtvirtina jokio reikalavimo antstoliui gauti teismo leidimą, vykdant išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai ir parduodant įkeistą turtą. Taigi skolininko teiginiai, kad šiuo atveju yra būtinas teismo leidimas ir antstoliui privalu kreiptis į teismą dėl jo gavimo, yra visiškai nepagrįsti. Antstolio pažymėta, kad pareiga pasirūpinti vaikais priklauso tėvams ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Be to, varžytynių neįvykusiomis pagrindus detaliai reglamentuoja CPK 717 straipsnis, o skolininko skunde nenurodytas nė vienas pagrindas, dėl kurio varžytynės galėtų ar turėtų būti paskelbtos neįvykusiomis.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/13/01744 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-13 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. K. ir G. K. išieškotojo Nordea Bank AB naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini).

Vykdymo proceso metu paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės, kurių metu parduotas įkeistas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini).

Skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad antstolio parduotame iš varžytynių turte gyvena jo nepilnamečiai vaikai, todėl tokiam sandoriui sudaryti turėjo būti gautas teismo leidimas.

Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Sutiktina su antstolio argumentais, kad įkeisto turto realizavimo procedūrą vykdymo procese detaliai reglamentuoja įstatymo nuostatos, ir antstoliui nėra nustatyta pareigos, prieš parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, gauti teismo leidimą.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes, prieš įgyvendinant savo teises, įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pagal analogiją turėtų būti taikytina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo.

Tokie pareiškėjo teiginiai pripažintini teisiškai nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra bankrutuojantis asmuo, todėl šio įstatymo nuostatos jam netaikytinos. Pažymėtina, kad pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.