- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-1010-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16302-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Edvardo Palioko, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. G., E. I., uždaroji akcinė bendrovė ,,Žemetra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 8SK-767-(14.8.100.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101) (e. b. l. 1-10). Nurodė, kad ieškovei V. S., nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė E. I. iniciavo šio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT arba Tarnyba) Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 8SK-767-(14.8.100.) nuspręsta patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko M. G. 2019 m. liepos 19 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve ir yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Be to, atsakovė NŽT parengė ir VĮ „Registrų centras“ pateikė išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101), kurioje nurodyta, kad atsakovė patikrino žemės sklypų, įskatinat ir priklausančio ieškovei, kadastro duomenų bylas ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai. Besiribojančių žemės sklypų, įskaitant ieškovės, planai turi būti tikslinami. Nurodyti sprendimas ir išvada neteisėti, nes žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko UAB „Žemetra“ matininkas V. U., bet ne M. G., kuris jokių kadastrinių matavimų neatliko, todėl visiškai nepagrįstai patvirtinti asmens, neatlikusio jokių matavimų surinkti kadastro duomenys. Atsakovės priimtu skundžiamu sprendimu buvo pakeisti gretimo prie ieškovei priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo žemės sklypas), priklausančio E. I., kadastro duomenys. Pirmiausia reikia pažymėti, kad skundžiamu sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, kurie neatitiko gretimų, įskaitant ir priklausančio ieškovei, ribų. Atsakovės skundžiamoje išvadoje iš vis nenurodoma nei kokių faktinių duomenų pagrindu, nei kokiu teisės aktų pagrindu buvo nuspręsta, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo planas yra netinkamas ir tikslintinas. Taip pat, nenurodyta, kodėl nuspręsta, kad būtent skundžiamu sprendimu patvirtintas žemės sklypo planas parengtas teisingai. Ieškovei priklausančio žemės sklypo planas buvo parengtas ir atitinkamų administracinius įgaliojimus turinčių asmenų patikrintas ir suderintas prieš daugiau kaip dešimtmetį. Todėl ieškovė turi teisėtus lūkesčius ir toliau vadovautis atitinkamu žemės sklypo planu, bei jame užfiksuotomis žemės sklypo ribomis. Matininkui V. U. atliekant kadastrinius matavimus surenkant duomenis buvo padaryta visa eilė pažeidimų, kurie buvo nurodyti atsakovei 2018 m. gruodžio 31 d. skunde. Matininkas atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ne tomis pačiomis žemės sklypo ribomis, o jas pakeitė, ką imperatyviai draudžia tiek Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, tiek Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Pirma, matininkas nesivadovavo natūroje esančiais riboženkliais, kurie buvo pastatyti ieškovei atliekant savo sklypo kadastrinius matavimus. Antra, iš esmės visi naujai nustatyti žemės sklypo ribų posūkio taškai yra pasislinkę skirtingais atstumais ir kryptimis nuo sename žemės sklypo plane nurodytų taškų, dėl ko galima pagrįstai teigti, jog transformuojant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-1994 koordinačių sistemą, buvo keičiamos žemės sklypo ribų posūkio taškų vietos. Jei pokytis būtų įvykęs dėl paklaidų, susijusių su poligonometrijos punktais, tuomet visų žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės būtų pasislinkusios vienodais atstumais ir tomis pačiomis kryptimis. Trečia, kaip matyti iš ankstesnių žemės sklypų planų, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribojosi viena tiesia (t.y. sklypai ribojosi tik dviem posūkio taškais), o pagal pateiktą ištrauką matyti, jog riba nustatyta trimis tiesėmis (keturiais posūkių taškais, per kurios neįmanoma nubrėžti vienos tiesės). Ketvirta, atlikus kontrolinius matavimus nuo vietinės sistemos poligonometrijos punktų nustatyta, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantys įregistruoti statiniai, tvora lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą neatitinka faktinės šių statinių padėties vietoje. Gyvenamasis namas patenka į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas. Tvora esanti lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) nepatenka į matuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Taigi, pats matininkas pripažįsta, kad atlikus kontrolinius matavimus nuo vietinės sistemos poligonometrijos punktu, jie nesutampa su naujai paženklintomis žemės sklypo ribomis. Šiuo atveju matininkas turėjo tik transformuoti koordinates ir pagal jas atstatyti riboženklius, jei turėtų teisę nesivadovauti natūroje esančiais riboženkliais. Tačiau matininkas, tariamai atstatydamas riboženklius, juos atstatė ne pagal vietinės sistemos poligonometrijos punktus, bet vadovavosi savo paties susigalvotais kriterijais ir tik po to atliko kontrolinius matavimus nuo vietinės sistemos punktų, nors namas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), jau buvo rekonstruotas (t.y. buvo pakitę namo išorės matmenys), todėl visiškai suprantama, kad namo koordinatės nesutapo su anksčiau nustatytais taškais. Taip pat buvo pažeista ir informavimo tvarka apie numatomus atlikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Ribų paženklinimas buvo atliktas 2018-11-26, tačiau apie jį V. S. buvo informuota tik 2018 m. lapkričio 30 d., t.y. 4 dienas po paženklinimo. Dėl šiuo ieškiniu skundžiamų administracinių aktų, ieškovė negali disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, taip pat yra verčiama atlikti naujus kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 27-32). Nurodė, kad E. I., nuosavybės teise priklauso 0,048 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo kadastrinius matavimus 2019-07-19 atliko matininkas M. G., kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. E. I. nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1954, pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1955. V. S., nuosavybės teise priklauso 0,0900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje (K_SIST S590) 2004-05-08, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Namų valdos žemės sklypo plane, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvestame į Geoduomenų bazę 2002-01-10, matyti, kad mūrinis gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini), žemės sklype, o žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiria metalo tinko tvora. Namų valdos žemės sklypo plane, (duomenys neskelbtini) įregistruotame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Kauno filiale 2000-07-17, matyti, kad už žemės sklypo posūkio taškų 2 ir 3 yra G. P. (perėmėja E. I.) mūrinio gyvenamojo namo koordinatė Nr. 10. Žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiria metalo tinko tvora. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, šio sprendimo pagrindu žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punkte numatyta aplinkybė, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau - Kadastro nuostatai) 20 punkte numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo; 841.1.1. papunktyje nurodyta, kad keičiant žemės sklypo kadastro duomenis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo; 841.1.1.2.7. papunktyje nurodyta, kad keičiami žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (išskyrus tuos atvejus, kai dėl žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių pasikeitimo žemės sklypo plotas kinta ne daugiau už maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą šių Nuostatų 1 priede). Tai reiškia, kad Tarnybos skyriaus vadovas, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo suformuotas taip, kad vakarinė žemės sklypo kraštinė kerta daug anksčiau pastatytą ir Įregistruotą gyvenamąjį namą (1954 m.), turi teisę priimti sprendimą, pakeisti kadastro duomenis. Remiantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2. papunkčiu, ieškovė 2018-11-15 (matavimai buvo atlikti 2018-11-29) buvo pakviesta į žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) ženklinimą. Atsižvelgiant į tai, kad: (i) žemės sklypo skirianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba sutampa su (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vakarine siena; (ii) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo ribos stapo su vietovėje esančiomis tvoromis; (iii) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas patikslinus kadastro duomenis nepakito, išliko - 0.040 ha; bei įvertinus Kauno miesto skyriui pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, byloje esančius duomenis, 2019-08-13 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 8SK-767-(14.8.100) dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, bei 2019-09-20 priimta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus išvada Nr. 8IŽ-76-(14.8.101). Ieškovė ieškinyje cituoja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, nuostatas, nustatančias, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos; nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkto nuostatas, numatančias, kad Žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, tačiau pažymėtina, kad pagal 2019-08-13 Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 8SK-767-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo"; buvo tik įtvirtintos faktiškai naudojamos ribos, jos nebuvo keičiamos, jas visą laiką skyrė tvora ir trečiajam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1954. Tai pati ieškovė be teisinio pagrindo šiuo ieškiniu siekia pakeisti sklypo ribas ir konfigūraciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (e. b. l. 105-114).
4. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 8SK-767-(14.8.100.) ir 2019 m. rugsėjo 20 d. išvados apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101) teisėtumo.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. 8SK-767-(14.8.100.) (toliau tekste – Sprendimas). Sprendimu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko M. G. 2019 m. liepos 19 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve ir yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atlikto UAB „Žemetra“ matavimo pagrindas yra sklypo savininkės E. I. prašymas, žemės sklypo ribų planas M:1500, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 12 d. išvada Nr. 8SD-5950-(147.8.7.). 2019 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius parengė išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101), kuria nustatė, kad patikrinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno mieste, kadastro duomenų bylas, nustatyta, jog žemės sklypo, esančio Kaune (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planas parengtas teisingai. Tuo tarpu besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, planai turi būti tikslinami. Išvada buvo parengta vadovaujantis VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimu 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. SPR5-6980(14.4E), kuriuo buvo nuspręsta atmesti E. I. prašymą bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, (patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 125 – 127 punktais), buvo prašoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priimti sprendimą ir Kadastro tvarkytojui pateikti išvadą dėl žemės sklypų planų tikslinimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktas). Pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka gretimų kadastriniais matavimais pamatuotų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.
6. Ginčijama 2019 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101), buvo priimta, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 08KAM-69489, kuris konstatavo, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo nustatyta, jog žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus, nustatytas žemės sklypo plotas, sudarytas žemės sklypo planas, užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, tinkamai užpildytos kadastro duomenų formos, apskaičiuota žemės sklypo vertė bei sukomplektuota žemės kadastro duomenų byla. Priimant išvadą nebuvo nustatyta pažeidimų rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planą, buvo nustatyti neatitikimai, todėl išvadoje nurodoma, kad besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, planai turi būti tikslinami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 dalimi, prieš pažymėdamas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, kadastro tvarkytojas patikrina ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau. Šiuo atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir yra nustatytos tiksliau nei aplinkinių sklypų ribos, nes matuojant ribas buvo naudojamos elektroninės priemonės (GPS imtuvas Trimble R6), duomenys fiksuoti įkeliant į VĮ Registrų centras programą „Geomatininkas“. Matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į faktinę, susiklosčiusią padėtį tarp sklypų.
7. Teismas vertino, kad 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintame namų valdos žemės sklypo ribų plane pastato dalies (N) išorinė siena esanti (duomenys neskelbtini), visiškai sutampa su išorine sklypo riba bei ribojasi su (duomenys neskelbtini), esančio sklypo riba, tačiau į ją nepatenka. Kaip matyti pagal statinių išdėstymo planą, sudarytą pagal 2018 m. spalio 16 d. kadastrinių matavimų duomenis, šio pastato žymėjimas (vieta) šiame plane nepasikeitė ir jo išorinė siena visiškai atitinka sklypo su (duomenys neskelbtini) ribą. Kaip matyti iš Kadastro žemėlapio ištraukos, pateiktos kartu su VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimu 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. SPR5-6980(14.4E), pastato esančio (duomenys neskelbtini) (pažymėto raidėmis „MG“ Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintame namų valdos žemės sklypo ribų plane) išorinė siena jau nežymiai kerta sklypo esančio (duomenys neskelbtini), ribą (pagal geodezinius matavimus). Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad pastato dalis (pažymėta raide „N“) 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintame namų valdos žemės sklypo ribų plane bei UAB „Žemetra“ atliktų 2018 m. lapkričio matuojamo žemės sklypo plane nesutampa ir pastatų pažymėtų raide „MG“ ir raide „N“ pastato išorinės sienos esančios ant sklypo ribos besiribojančios su ieškovei priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini) nebėra vienoje tiesėje. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes paaiškina trečiojo asmens M. G. parodymais, jog sandėliukas 1994 m. plane nebuvo koordinuotas, o koordinuoti buvo tik pagrindinio pastato kampai, ir trečiojo asmens E. I. parodymai, kuriuos patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (Žemės sklypo archyvinė byla 13 psl.), jog išorinė su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) besiribojančios pastato sienos renovacija nebuvo atliekama, todėl jos lokacija yra nepakitusi. Todėl tarpo tarp šio pastato dalies (pažymėtos raide (N)) bei ieškovės sklypo atsiradimą teismas siejo ne su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų išplėtimu ar ieškovės sklypo dalies praradimu, o tiesiog su tikslesne minėto pastato dalies, kuri 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintame namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėta raide (N) lokacija, atlikus matavimus UAB „Žemetra“.
8. Teismas remdamasis teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis taip pat nustatė, kad 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10013-962/2018, patvirtinus taikos sutartį ieškovė V. S. sutiko, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys pastatai, stovi šiame žemės sklype, detaliai aptarė, kurios pastato, stovinčio ant sklypo ribos dalys gali išsikišti į jos žemės sklypą (taikos sutarties 2.3 punktas). Sutarė, kad E. I. pastatytų žemės sklypus skiriančią iki 175 cm aukščio tvorą jai priklausančiame žemės sklype. Įvertinęs šias ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad naujų ir tikslesnių matavimų, atliktų vietinėje koordinačių sistemoje atlikimas nepažeidė susiklosčiusių tarp šalių faktiškai naudojamo sklypo ribų. Teismas nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu teiginiu, jog nustatytos ribos negali būti tikslinamos. Neatlikus kadastrinių matavimų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorinė siena nežymiai kirto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribą, kas neatitiko nei faktinio naudojimo nei ankstesnio pvz. 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtinto namų valdos žemės sklypo ribų plano.
9. Teismas nenustatė ir netinkamo ieškovės informavimo apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą. Teismas pažymėjo, kad į 2018 m. lapkričio 26 d. numatytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ženklinimą buvo siunčiamas 2018 m. lapkričio 15 d. kvietimas. Kadangi ieškovė gavo UAB „Žemetra“ kvietimą į žemės sklypo ribų ženklinimą vykusį 2018 m. rugsėjo 6 d., kuriame ieškovė nedalyvavo, todėl UAB „Žemetra“ neturėjo jokio pagrindo laikyti, jog kviestinio asmens negalima surasti ankstesniu adresu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, (matavimo atlikimo metu galiojusios redakcijos) 32.1.1.2. punktas nustato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. 32.1.1.3. punkte nustatoma, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Atsižvelgiant į tai teismas vertino, kad trečiasis asmuo UAB „Žemetra“ tinkamai įgyvendino informavimo pareigą ir atlikta žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūra visiškai atitiko teisėtumo reikalavimus.
10. Teismas pažymėjo, kad iš 2018 m. spalio 2 d. Žemės sklypo ribų schemos matyti, jog VĮ Registrų centre įregistruoto žemės sklypo ribos ir koordinatės ((duomenys neskelbtini)) nesutapo su vietinėje koordinačių sistemoje pamatuota faktine situacija ((duomenys neskelbtini)). Sklypo matavimai buvo atlikti panaudojant GPS imtuvą Trimble R6 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. lapkričio 26 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (matavimų atlikimo metu galiojusia redakcija) 21 punktu, žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (naudojant plano mastelį 1:500 – 0,02 ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 8SD-5950-(14.8.7.), nurodoma, kad žemės plotas negali skirtis nuo anksčiau vietinėje koordinačių sistemoje nustatyto ploto santykine paklaida 1/1000.
11. Teismas nustatė, kad registruotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas (0,0480 ha) po atliktų kadastrinių matavimų nepasikeitė. Tai patvirtina 2019 m. liepos 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodytas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) plotas yra 0,0480 ha, 2019 m. liepos 19 d. UAB „Žemetra“ žemės sklypo planas, 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintas namų valdos žemės sklypo ribų planas kuriame nurodytas tas pats žemės sklypo plotas. Todėl teismas atmetė ieškovės teiginius, kad patikslinus kaimyninio sklypo ribas, dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo pateko į kaimyninį žemės sklypą, tokiu būdu iš ieškovės buvo paimta ir dalis jos nuosavybės, jai visiškai nekompensuojant. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat nepateikė byloje jokių įrodymų, jog jos sklypas sumažėjo ir ateityje jai gali tekti keisti savo sklypo ribas, dėl ko jai grėstų barniai su kitais kaimynais.
12. Teismas atmetė ir ieškovės argumentus, kad priimta 2019 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101), kuria nustatoma, jog žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas, pažeidžia jos nuosavybės teises, dėl savo žemės plano tikslinimo ji patirs papildomų išlaidų, šiuo metu yra apribotos jos teisės disponuoti sklypu. Teismas pažymėjo, kad šie argumentai nesusiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 8SK-767-(14.8.100.) bei 2019 m. rugsėjo 20 d. išvados apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101) priėmimo procedūros teisėtumo vertinimu. Net ir konstatavus tam tikrų nepatogumų, kuriuos ateityje gali patirti ieškovė tikimybę, negalimas toks ieškovės teisių gynimo būdas, kuris iš esmės pažeistų trečiojo asmens E. I. nuosavybės teisę taip, kad kaimyninio žemės sklypo riba eitų po jai priklausančiu pastatu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (e. b. l. 127-137). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu buvo įrodinėjama, jog atitinkamais administraciniais aktais buvo pažeista ieškovei priklausanti nuosavybė nesant tam įstatyminio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų iš vis nepasisakė. Ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo duomenys nustatyti 2004-05-08, ką patvirtina į bylą pateiktas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Atitinkami matavimai buvo patvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijos ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Todėl atitinkamas žemės sklypo ribų planas yra ieškovei priklausančią nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Pripažinus, kad ieškovės žemės sklypo planas yra netinkamas, pareiškėja nebegali disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu (negali sudaryti jokio sandorio, nes jos žemės sklypo planas tapo negaliojantis), tuo pačiu apribota ieškovei priklausanti nuosavybė. Taip pat, paimta dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo ir priskirta trečiajam asmeniui nuosavybėn. Visi šie veiksmai atlikti administraciniu aktu nesant tam jokio įstatyminio pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl atitinkamų argumentų nepasisakė, taip pat nenurodė teisės akto, kuriuo remiantis administraciniu aktu galėjo būti apribota ieškovei priklausanti nuosavybė.
13.2. Žemės sklypo planas yra dokumentas, kuriame atvaizduoti žemės sklypą kaip nuosavybės objektą charakterizuojantys duomenys, kurie yra registruoti nekilnojamojo turto registre ir kadastre ir yra nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 ir 6 dalys, 13 dalis, 8 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, tiek keičiami, tiek ir ginčijami kadastro duomenys (įskaitant žemės sklypo planą) gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka, o ne poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 29, p. 626-627).
13.3. Ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti ir patvirtinti taip pat administraciniu aktu, kurio pagrindu atitinkami duomenys buvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Ieškovei priklausančio žemės sklypo planas buvo parengtas ir atitinkamų administracinius įgaliojimus turinčių asmenų patikrintas ir suderintas prieš daugiau kaip dešimtmetį. Todėl ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius ir toliau vadovautis atitinkamu žemės sklypo planu, bei jame užfiksuotomis žemės sklypo ribomis. Atsakovė be jokių motyvų nusprendė, jog daugiau kaip prieš dešimt metų įgytos ieškovės teisės (parengtas žemės sklypo planas), turi būti panaikintos ir ieškovė iš naujo turėtų rengti žemės sklypo planą ir keisti jai priklausančio sklypo ribas. Tokiu būdu buvo pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas.
13.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovės žemės sklypo ribos buvo nustatytos administraciniu aktu, todėl jo nepanaikinus, galioja tame akte nustatytos ribos ir teismas neturi teisės šių ribų keisti teismo sprendimu. Sprendžiant ginčus dėl žemės sklypo ribų kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog nustatant ribas būtina įvertinti abiejų žemės sklypų plotų pokytį. Ir tik tuo atveju, jei abiejų žemės sklypų plotas nepakis, gali būti nustatyta nauja (pakeista) riba. Jei plotai skiriasi, jie turi skirtis proporcingai abiem žemės sklypams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ginčą sprendė, jog ribos galėjo būti pakeistos, nes trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo plotas nepakito. Tačiau nebuvo įvertinta, ar pakito ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas. Tokios aplinkybės nustatomos nagrinėjant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o šioje byloje buvo ginčijami atsakovės veiksmai (aktai), kuriais vienašališkai buvo pakeistos žemės sklypo ribos.
13.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta,, kad, kaip įtvirtina Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas, leistinose ribose, tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-904/2010). Kadangi ieškovei priklausantis žemės sklypas yra paženklintas natūroje sukalant riboženklius žemės sklypo ribų posūkio taškuose, taip pat yra nustatytos atitinkamų žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, todėl atsakovė negalėjo priimti jokių sprendimų, kuriais būtų keičiamos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
13.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovaudamasis Kadastro nuostatų 21 punktu sprendė, jog atsakovė galėjo keisti ribas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto ribas. Vienas iš tokių atvejų, kuris nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto veikimo sritį, yra numatytas Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, kuris reglamentuoja ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo tvarką ir sąlygas, kai ginčai kyla tarp sklypų savininkų dėl sklypo ribų, o šios ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio pobūdžio ginčus yra pavesta spręsti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 29, p. 628). Kadastro nuostatų 21 punktas taikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog žemės sklypo ribos neatitinka dokumentų (teritorijų planavimo ar žemės valdos projektuose) suprojektuotų žemės sklypo ribų. Šiuo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos, kadangi trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypas suformuotas nesant nei teritorijų planavimo nei žemės valdos projekto, skirtingai nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, kuris suformuotas detaliuoju planu. Šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino ir matavimus atlikęs matininkas. Todėl teismo argumentai, kad naujai nustatytos žemės sklypo ribos atitiko teritorijų planavimo ar žemės valdos projektų suprojektuotas ribas yra visiškai nepagrįsti, nes tokie dokumentai net neegzistuoja ir jų byloje pateikta nėra.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 141-148). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė ignoruoja faktą, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos neatitinka teisės aktų reikalavimo, kas konstatuota VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendime 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. SPR5-6980(14.4E), kuriuo vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, (patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 125 - 127 punktais) buvo prašoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priimti sprendimą ir Kadastro tvarkytojui pateikti išvadą dėl žemės sklypų planų tikslinimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktas), nustačius, jog žemės sklypo ribos neatitinka gretimų kadastriniais matavimais pamatuotų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Būtent dėl to Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 20 d. parengė išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101), kuria nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planas parengtas teisingai. Tuo tarpu besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, planai turi būti tikslinami.
14.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 dalimi, prieš pažymėdamas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, kadastro tvarkytojas patikrina ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau. Kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir yra nustatytos tiksliau nei aplinkinių sklypų ribos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 20 d. išvadoje ir nurodyta, kad besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, planai turi būti tikslinami.
14.3. Administracinis teismas aiškindamas Kadastro nuostatų 21 punktą yra pasisakęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-497- 438/2018). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013). Ginčo atveju, ieškovės sklypo ribos išliko nepakitusios ir būtų tikslinami tik kadastro duomenys, todėl laikytina, kad teismas tinkamai įvertino ginčo situaciją ir priėmė teisingą sprendimą. Apeliantės cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. administracinėje byloje Nr. A502-696/2014, buvo keistos ribos, todėl laikytina, kad bylų ratio decidenti nesutampa ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šia teismų praktika.
14.4. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje esančia teisės norma yra įtvirtintos dvi taisyklės 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016). Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.
14.5. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kuriuos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas apibrėžia kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (2 straipsnio 4 dalis). Išvada buvo nustatyta, kad žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, planai turi būti tikslinami, t.y. turėtų būti tikslinami kadastro duomenys, o ne ribos, kas reiškia, kad nei išvados turinys, nei sprendimas neprieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
14.6. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir buvo tikslinami, nes dalis šiame sklype esančio vakarinės gyvenamojo namo dalies pakliuvo į apeliantės žemės sklypą, nors pagal 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintame namų valdos žemės sklypo ribų planą (kurio apeliantė neginčijo), visas gyvenamasis namas yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), o juos skyrė ta pati vielos tinklo tvora. Tikslinant koordinates, gali kisti linijų ilgiai, tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas nekito, kas reiškia, kad buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas, o ne kadastro duomenų keitimas.
14.7. Nei matininkas, nei Tarnyba neatliko ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo, Tarnyba tik informavo apeliantę, kad jos žemės sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti tikslinami. Tikslius kadastro duomenis nustatytų matininkas ieškovei tikslinant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
16. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrų pagrįstumo, jų tinkamumo, priimtų administracinių aktų – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 8SK-767-(14.8.100.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. 8IŽ-76-(14.8.101) teisėtumo.
17. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog trečiajam asmeniui E. I. nuosavybės teise priklauso 0,048 ha žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), jame yra pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovei V. S., nuosavybės teise priklauso 0,0900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Žemetra“ matininkas M. G. 2019 m. liepos 19 d. atliko 0,0480 ha žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjas, 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, šio sprendimo pagrindu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo priimta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus išvada Nr. 8IŽ-76-(14.8.101) apie teisingai parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Šioje išvadoje buvo konstatuota, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinimas.
18. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 8SK-767-(14.8.100.); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101). Savo reikalavimus ieškovė grindė tuo faktiniu pagrindu, jog skundžiamais administraciniais aktais buvo pažeistos ieškovei priklausančios nuosavybės teisės į turimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jos teisės disponuoti žemės sklypu dėl šių aktų yra apsunkintos, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo buvo pakeistos ieškovei priklausančio sklypo ribos, dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo atiteko trečiajam asmeniui, galimai sumažėjo jos naudojamo žemės sklypo plotas.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, teismo sprendimo motyvuose nurodęs, kad skundžiami institucijų aktai ieškovės teisių nepažeidė; gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) nebuvo keičiami sklypo kadastro duomenys, žemės sklypo ribos nepasikeitė, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys buvo tik tikslinami, naudojant tikslesnes matavimo metodikas ir priemones, kas galiojančių įstatymo nuostatų yra leidžiama. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo sprendimą skundžia ieškovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog ieškovės turimas žemės sklypas yra tinkamai pamatuotas, jo kadastro duomenys buvo nustatyti ir patvirtinti taip pat administraciniu aktu, kurio pagrindu įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre, šie veiksmai buvo teisėti, nenuginčyti, atlikti daugiau nei prieš dešimt metų, teismas sprendime nepagrindė išvadų, kad ieškovės parengtas ir patvirtintas žemės sklypo planas neteisingas ir ieškovė iš naujo turėtų rengti žemės sklypo planą ir keisti jai priklausančio sklypo ribas; apeliantė mano, kad dalis jos sklypo atiteko kitiems asmenims, šie pokyčiai teismo sprendime nėra aptarti ir įvertinti (skundo 13.1-13.4 punktai); teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų ribų nustatymą, ribų kadastrinių matavimų tikslinimą, ribų keitimą (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto Kadastro nuostatų 21 punktas,); teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (skundo 13.5, 13,6 punktai).
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype); tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti parengtų ir patvirtintų žemės sklypų matavimų ir žymėjimo netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, dėl ko žemės sklypų ribos gali būti tikrinamos, matuojamos, keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), negali būti pažeistos gretimų žemės sklypų savininkų turtinės ir kitos įstatymo saugomos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016, 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018).
21. Teisėjų kolegija iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatė, jog būtinumą patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis lėmė tos nustatytos aplinkybės, kad dalis šiame sklype esančio E. I. priklausančio gyvenamojo namo grafiškai pakliuvo į apeliantės žemės sklypą, nors pagal 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintą namų valdos žemės sklypo ribų planą (kurio apeliantė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo), visas atsakovės gyvenamasis namas yra E. I. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kolegijos išvadą dėl būtinumo tikslinti kadastro duomenis pagrindžia ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ esantys duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10013-962/2018 ieškovė V. S. sutiko, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys pastatai stovi šiame žemės sklype, apeliantė ir atsakovė toje byloje susitarė ir įtvirtino sąlygas, kurios pastato, stovinčio ant sklypo ribos, dalys gali išsikišti į atsakovės žemės sklypą (taikos sutarties 2.3 punktas), susitarė, kad E. I. pastatys žemės sklypus skiriančią iki 175 cm aukščio tvorą jai priklausančiame žemės sklype, ir kt. Byloje esantys ir kiti įrodymai (UAB „Žemetra“ 2018 m. spalio 2 d. prašymas dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 08KAM-69489) patvirtina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo būtini, bei kad jie atlikti pagrįstai ir teisėtai. Neatlikus tikslesnių kadastrinių matavimų ginčo žemės sklype, nepatikslinus sklypo duomenų kadastre, atsakovės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorinė siena pažeistų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribą, kas neatitiktų nei nusistovėjusios tarp bylos šalių faktinio žemės naudojimo tvarkos, nei 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtinto (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo ribų plano.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, kad 1999 m. kovo 27 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintame atsakovės namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų plane nurodoma, kad šio žemės sklypo plotas yra 0,0480 ha. Po 2019 metais atliktų patikslintų kadastrinių matavimų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas nepasikeitė, pagal atnaujintus ir įregistruotus duomenis NT registre šio žemės sklypo plotas taip pat yra 0,0480 ha ploto. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atlikus besiribojančio kaimyninio sklypo kadastrinius matavimus ir įregistravus patikslintus sklypo duomenis, neįvardinta apeliantei priklausančio žemės sklypo dalis atiteko kitiems asmenims, tokiu būdu iš ieškovės buvo neteisėtai paimta dalis jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantė, apart abstrakčių teiginių ir manymų, byloje nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų apie jos žemės sklypo sumažėjimo faktą, kokiu plotu sumažėjo jos turimas žemės sklypas, turimo sklypo ribų pasikeitimą (CPK 178 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl gretimų žemės sklypų ribų nustatymo CK 4.45 straipsnyje reglamentuota tvarka ir pagrindais, kai ginčas kyla tarp gretimų sklypų savininkų dėl sklypo ribų, kai šios ribos nėra aiškios ir jų neįmanoma nustatyti iš esamų dokumentų. Šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sklypų kadastrinių matavimų duomenų, jų tikslinimo procedūrų, kai sklypų ribos iš esamų duomenų yra aiškios, tačiau sklypų kadastriniai matavimai tikslinami, naudojant naujesnius metodus ir pažangesnes technines priemones. Šiais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog skundžiamais Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 8SK-767-(14.8.100.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. išvada Nr. 8IŽ-76-(14.8.101) buvo pakeistos apeliantės žemės sklypo ribos, tuo pažeistos jos turtinės ir kitos įstatymo ginamos teisės. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. išvadoje nurodoma, kad su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, ribos ir žemės sklypų planai turi būti tikslinami. Iš paminėtų Išvadų turinio matyti, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams nurodoma, kad turi būti tikslinami sklypų kadastro duomenys, o ne šių žemės sklypų ribos.
24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 20-23 pastraipose nurodomais motyvais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis galiojančių įstatymo nuostatų reikalavimais, leidžiančiomis patikslinti atsakovės žemės sklypo ribas, nepakeičiant nuosavybės teise priklausančių atsakovei ir apeliantei žemės sklypų turimo ploto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Žemetra“ atliktas atsakovei E. I., nuosavybės teise priklausančio 0,0480 ha žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribų kadastrinis matavimas ir jo duomenų įregistravimas NT registre (2019 m. liepos 19 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas) pažeidžia jos teises, todėl ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundą o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.