Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. N. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-28-732/2011, teisminio proceso Nr. 1-30-3-00014-2010-5, kuriuo J. N.:

- pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., ir nuteista viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant ją per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

- išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš J. N. nukentėjusiosios ir privataus kaltintojos K. Š. naudai priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji 2010-06-30; 2010-07-01; 2010-07-05; 2010-07-31; 2010-08-01; 2010-08-02 iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į K. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jos vyro B. Š. Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė užgaulias, ją žeminančias SMS žinutes, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 2 d.

Be to J. N. buvo kaltinama tuo, jog paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: J. N. buvo kaltinama tuo, jog ji 2010-06-30; 2010-07-01; 2010-07-05; 2010-07-31; 2010-08-01; 2010-08-02 iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į K. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jos vyro B. Š. Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė ją šmeižiančias SMS žinutes, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios ir privačios kaltintojos J. N. bei privačios kaltintojos R. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. N. atžvilgiu, buvo šališkas, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendis naikintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog 2010-08-26 į Molėtų rajono apylinkės teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi V. M. ir K. Š., prašydamos R. Š. iškelti baudžiamąją bylą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. l d. ir BK 155 str. 2 d., o J. N. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. l d. ir BK 155 str. 2 d. (b.l. 3-5).

2010-09-27 R. Š. ir J. N. teismui pateikė priešpriešinį skundą, kuriuo prašė V. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. ir 154 str. l d., o K. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. l d. (b.l. 33-35). Pažymėtina, jog byloje nėra pirmosios instancijos teismo sprendimų, kuriais V. M. ir K. Š. bei R. Š. ir J. N. būtu pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 1 d., 110 str. 1 d.

Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-01-18 nutarties matyti, kad teismas perdavęs nagrinėti teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų V. M. ir K. Š. skundą dėl R. Š., J. N., kaltinamų pagal LR BK 154 str. l d., 155 str. 2 d., ir nukentėjusiųjų ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų R. Š., J. N. priešpriešinį skundą dėl V. M., kaltinamos pagal LR BK 140 str. l d. ir 154 str. l d. ir K. Š., kaltinamos pagal BK 154 str. l d., į teismo posėdį nutarė kviesti nukentėjusiuosius ir kaltinamuosius V. M., K. Š., R. Š., J. N.; gynėją advokatę G. J. Streckienę; liudytojus V. Š., O. Š., G. K., V. B., J. K., A. L., A. S., D. U., R. Š..

Pažymėtina, jog 2011-08-11 V. M. atsisakius privataus kaltinimo R. Š. ir J. N. atžvilgiu, Molėtų apylinkės teismas 2011-08-04 nutartimi privataus kaltinimo bylos procesą teisme nutraukė (b.l. 144), o į paskirtą 2011-12-21 teisiamąjį posėdį pakvietęs tik kaltinamąją J. N. bei privačią kaltintoją ir nukentėjusiąją K. Š. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo tik pastarosios pareikštus kaltinimus J. N.. Dėl R. Š. ir J. N. pareikšto priešpriešinio kaltinimo V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 154 str. 1 d., K. Š. – pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. (b.l. 33-34) bei jų pareikšto civilinio ieškinio (b.l. 36-37) pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, jokių proceso sprendimų jų atžvilgiu byloje nėra. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, 2011-08-11 V. M. atsisakius privataus kaltinimo R. Š. ir J. N. atžvilgiu, 2011-08-04 nutartimi nutraukęs privataus kaltinimo bylos procesą teisme, tuo pačiu teisiamajame posėdyje išnagrinėjo V. M. 2011-01-31 pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė K. Š. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nors pastaroji šioje byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio ir nėra pripažinta nukentėjusiąja.

Taip pat pažymėtina, kad teismas šioje byloje neištyręs ir neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nepašalinęs esančių prieštaravimų, nuosprendį J. N. atžvilgiu priėmė vadovaudamasis prielaidomis. Teismas, padarė išvadą, kad, nors J. N. neprisipažino rašiusi įžeidžiančio turinio žinutes, tačiau ji pripažino, kad telefonas, iš kurio buvo rašomos įžeidžiančio turinio SMS žinutės, priklauso jai, todėl to pakanka pripažinti ją kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. Pažymėtina, jog nenustačius jokių kitų įrodymų, patvirtinančių J. N. kaltę, nėra pagrindo neginčijamai paneigti nukentėjusiosios versijos, kad jos telefonu galėjo naudotis ir kiti asmenys – jos vyras ar tėvas. Apylinkės teismo argumentai, jog J. N. vyras, teigdamas, jog jis telefoną yra perdavęs uošviui S. M., kuris galėjo rašyti įžeidžiančio turinio žinutes, siekė, kad jo žmona išvengtų atsakomybės, yra neįtikinantys, kadangi pats teismas pripažino, kad šios aplinkybės negalima patvirtinti ar paneigti, kadangi S. M. yra miręs, todėl neaišku, kuo vadovaudamasis apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. N. apkalbėjo savo vyrą ir mirusį tėvą.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs J. N. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.) ir nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pakankamai neįvertino nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis ir paskyrė jai šešių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant ją per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, visiškai nepagrįsdamas nei pasirinktos bausmės rūšies, nei jos dydžio.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konstitucijos 6 str. 1 d. jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. ar teisėjas konkrečioje byloje yra iš anksto nusistatęs ir tendencingas. Teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas kol nėra įrodyta priešingai. Šio šališkumo požymio apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Antra, teismas turi būti šališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu turi būti nustatyta ar yra realių faktų, kurie vis dėl to kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus aspektas bendrąja prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas ar teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisėjas šioje byloje buvo šališkas, nesilaikė procesinių reikalavimų, suvaržė šalių teises, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė pažeidęs įstatymų reikalavimus, kurių apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendis naikintinas, o privataus kaltinimo byla perduotina iš naujo nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendį.

Perduoti bylą iš naujo nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.