- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- PK-259-795/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00011-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kategorijos
- 2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama T. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundo, kuriuo ji E. M. kaltina nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas T. Ž. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn patraukti E. M.. T. Ž. skunde nurodo, kad 2016-02-15 jai tapo žinoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. 2-322-991/2016, atsakovų J. S., T. S., B. P. atstovas advokatas E. M. 2016-02-09 pateikė atsiliepimą į ieškovo S. G. ieškinį, kuriame nurodė ją šmeižiančią informaciją, tai yra nurodė, kad „<Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad jo pažįstama T. Ž. 2014-09-02 nufotografavo atsakovus, besisavinančius S. G. priklausančias vertingas prekes ir dokumentus>...<Tačiau per 24 dienų laikotarpį ieškovas nieko nedarė, kad atsiimti tariamai vertingas jam prekes, dokumentus bei daiktus iš J. S. kaip ir nesutiko atsiimti visų šių tariamai vertingų daiktų iš karto po 2016 m. sausio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio, o vietoj to siuntė savo pažįstamą T. Ž. tykoti prie parduotuvės su fotoaparatu atsakovų>“. Teigia, kad 2016 m. sausio 5 d., apie 15.00 val., ji vyko pas savo motinos advokatą, tą dieną teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklausta kaip liudytoja, po minėto posėdžio niekur nevažiavo, niekas niekur jos nesiuntė ir ji nieko nefotografavo. Pažymėjo, kad minėta informacija tapo žinoma teismo darbuotojams, bylą nagrinėjusiai teisėjai, antstolei V. V., kitiems asmenims, t. y. J. S., T. S., B. P. bei neapibrėžtam kitų asmenų ratui. T. Ž. nurodo, jog tokiu būdu E. M. tyčia ir viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos asmenį, dėl ko nukentėjo jos reputacija ir geras vardas, pakirto pasitikėjimą jos asmenybe, jaučiasi morališkai sumenkinta, teko patirti fizinius ir dvasinius skausmus, nepatogumus, stiprią emocinę depresiją, pažeminimą, kamuoja stresas, nemiga, yra priversta vartoti labai daug vaistų, negali bendrauti su aplinkiniais, patyrė žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, konstatuotina tada, kai nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, arba padaryta veika neatitinka jokios baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
T. Ž. prašo patraukti E. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šmeižimą atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Šiuo atveju, įvertinus T. Ž. išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog E. M. atsiliepime į ieškovo ieškinį paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. atsiliepime pateikdamas šiuos argumentus „Tačiau per 24 dienų laikotarpį ieškovas nieko nedarė, kad atsiimti tariamai vertingas jam prekes, dokumentus bei daiktus iš J. S. kaip ir nesutiko atsiimti visų šių tariamai vertingų daiktų iš karto po 2016 m. sausio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio, o vietoj to siuntė savo pažįstamą T. Ž. tykoti prie parduotuvės su fotoaparatu atsakovų“ tik įvertino ir išreiškė nuomonę apie ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad „jo pažįstama T. Ž. 2014-09-02 nufotografavo atsakovus, besisavinančius S. G. priklausančias vertingas prekes ir dokumentus.“. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. M. tyčia siekė paniekinti ar pažeminti T. Ž..
Analizuojant ir vertinant T. Ž. teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą, akivaizdu, jog yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymai numato galimybę apginti savo galbūt pažeistą garbę ir orumą ir kitais būdais, o baudžiamoji atsakomybė yra išskirtinė priemonė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusio asmens interesų gynybą. Taigi pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės pažeistos, ir siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.). Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. Ž. privataus kaltinimo skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos T. Ž. privataus kaltinimo skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Pareiškėja ar jos įgaliotas atstovas šią nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.