- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-266-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05707-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- T. S., D. S., ir S
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Olegas Romanovas
Pranešėjas D. Jocys Teisėja A. Simaitienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-361/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05707-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.14.3.2.2; 2.1.14; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2016 m. lapkričio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir į bausmės laiką įskaičiuoti T. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. vasario 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuoti D. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš T. S., D. S., S. M. solidariai priteista nukentėjusiajam A. P. (A. P.) 85 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir S. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S., D. S. ir S. M. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį pagrobė svetimą turtą, būtent už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. vasario 4 d., apie 14.20 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Minijos g. 129 namo 3 aukšto bendro naudojimo koridoriuje, Klaipėdos m., pareikalavo iš A. P. pinigų, kadangi jis pinigų nedavė, T. S. sugriebė jį už striukės, D. S. ir S. M. už rankų ir tokiu būdu, atimdami pastarajam galimybę priešintis, nusivedė jį į greta buvusio bendro naudojimo tualeto patalpas ir S. M. su D. S. laikant A. P. už rankų, T. S. kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, ne mažiau kaip 3 smūgius sudavė bei 3 kartus spyrė į korpusą, po to T. S. išsitraukė sulankstomą peilį, kurį įrėmė A. P. į kaklą, ir pagrasino jį papjauti, jei jis priešinsis. Tuo metu S. M. ir D. S., apieškoję A. P. kišenes, iš kelnių kišenės pagrobė 8 Eur, 17 Eur vertės dujų balionėlį, asmens tapatybės kortelę, išduotą A. P. vardu, neturinčia turtinės vertės. Tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį bei tokiais savo veiksmais padarydami A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė A. P. priklausančio turto iš viso 25 Eur vertės.
Šalies argumentai
D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2016 m. birželio 15 d. apylinkės teismo nuosprendžiu jam skirtą bausmę ir skirti švelnesnę bausmę. Argumentuoja, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad prokuroras prašydamas už padarytą veiką skirti apeliantui dvejus metus laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai pridėjo vienus metus laisvės atėmimo bausmės dalį, nes ankstesniu, t. y. 2016 m. kovo 4 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta 40 parų arešto bausmė. Teigia, jog nukentėjusysis A. P. yra narkomanas, jis glaudžiai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, buvo uždarytas areštinėje, tyrimo metu nuolat keitė parodymus, juos papildydamas vis kitokiomis aplinkybėmis ir kaltindamas apeliantą pagrobus dujų balionėlį, nors anksčiau parodė, jog šį balionėlį pagrobė S. M.. Iš areštinės į apylinkės teismą A. P. konvojavo ne areštinės pareigūnai, o komisariato kriminalinės policijos pareigūnai. Nei prokuroras, nei teismas neatsižvelgė į apelianto prašymą ištirti, ar A. P. kraujyje yra narkotinių medžiagų. Mano, jog proceso metu A. P. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, o tai rodo teismo šališkumą, išankstinį nusistatymą prieš teisiamuosius, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą. Mano, jog yra nepagrįstai nuteistas už anksčiau padarytus nusikaltimus, nors skirtas bausmes už juos yra atlikęs. Prašo kaip liudytojus iškviesti ir apklausti A. O. (teisme įvardijo „S.“) ir R. N., O. (pavardės nežino; pas ją buvo atėjęs T. S.), nes šie asmenys galbūt matė incidentą. Prašo išreikalauti iš Alytaus pataisos namų A. P. charakteristiką.
T. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2016 m. birželio 15 d. apylinkės teismo nuosprendžiu jam skirtą bausmę ir skirti švelnesnę bausmę. Argumentuoja, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę neįvertino aplinkybių, jog jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padėjo atskleisti nusikaltimą, netrukdė tyrimui, o visa tai lengvina jo atsakomybę. Prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti skirtos bausmės vykdymą bei skirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.
Prokuroras teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme prašė apeliantų skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai – apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl D. S. apeliacinio skundo
Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde kvestionuoja savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, teigdamas, kad nukentėjusiojo A. P. parodymai nenuoseklūs, nes pirmiau kaltinęs apeliantą pagrobus iš jo dujų balionėlį, vėliau teigė, jog balionėlį pagrobė S. M.. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais ir konstatuoja, jog D. S. kaltę, padarius plėšimą, veikiant bendrininkų grupe su T. S. ir S. M., patvirtina byloje ištirtais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys.
Pažymėtina, jog teisėjų kolegija apelianto D. S. prašymus dėl papildomų liudytojų kvietimo, dėl A. P. medicinos dokumentų išreikalavimo atmetė, be kita ko, motyvuodama tuo, kad iš bylos duomenų matyti, kad aptariami veiksmai vyko uždaroje patalpoje, todėl vargu ar liudytojai galėtų papasakoti ką nors esmingo apie bylos aplinkybes, turinčias reikšmę nuteistųjų veiksmų vertinimui. Kolegija nutarė atlikti dalinį įrodymų tyrimą, nes apylinkės teismo nuosprendyje yra analizuojami nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iš teismo posėdžio protokolo nematyti, kad jie buvo paskelbiami, todėl kolegija perskaitė kaltinamųjų parodymus.
T. S. ir S. M. ikiteisminio tyrimo metu ir jų apklausos pirmosios instancijos teisme duoti parodymai leidžia teigti, kad T. S. ir S. M. nusivedė iš namo bendro naudojimo koridoriaus nukentėjusįjį A. P. į bendro naudojimo tualeto patalpą, į kurią, tai pamatęs, atėjo ir D. S. (t. 2, b. l. 21–22, 25–27, t. 3, b. l. 48–54). Šie T. S. ir S. M. parodymai iš esmės neprieštarauja, sutampa su nukentėjusiojo A. P. apklausos pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jog T. S., S. M. ir D. S. buvo tualete, jame S. M. ir D. S. laikė jį už rankų, o T. S. smūgiavo jam į veidą, korpusą, išsitraukęs sulankstomą peilį, įrėmė peilį jam į kaklą ir pagrasino papjauti, jei jis priešinsis, o tuo metu S. M. ir D. S. apieškojo A. P. kišenes, iš kelnių kišenės pagrobė 8 Eur, dujų balionėlį ir asmens tapatybės kortelę (t. 1, b. l. 48–54).
Nors D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausos pirmosios instancijos teisme neigė laikęs A. P. tualete už rankų, teigdamas, kad bandė jį apginti nuo T. S. ir S. M., tačiau šiuos jo parodymus paneigia tiek T. S., tiek A. P. nuoseklūs parodymai, jog D. S. kartu su S. M. vis dėlto laikė A. P. už rankų, tikrino jo kelnių kišenių turinį, jog D. S., pabėgus A. P., atidavė dujų balionėlį T. S..
Taigi apelianto D. S. argumentai dėl neva jo noro apginti A. P., apygardos teismo vertinimu, tėra pasirinkta gynybos taktika, versija, kuri, atsižvelgiant į jo veiksmų pobūdį nusikalstamos veikos darymo metu ir po to, t. y. A. P., be kitų asmenų pagalbos, pačiam pabėgus iš tualeto, nepaneigia D. S. kaltės dėl dalyvavimo kartu su T. S. ir S. M. kvalifikuotame plėšime.
D. S. skundo argumentai, jog A. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jog apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, o tai rodo teismo šališkumą, išankstinį nusistatymą teisiamųjų atžvilgiu, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą, atmetami kaip faktiškai nepagrįsti. Be to, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje tiesiogiai bendravo tiek su nukentėjusiuoju, tiek su kitais bylos proceso dalyviais ir jokių priežasčių dėl nukentėjusiojo ar kitų dalyvių sveiktos būklės bylos nenagrinėti ir pan. neturėjo. Duomenų, jog bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja buvo šališka ar pažeidė asmens nekaltumo prezumpcijos principą, apygardos teismas šioje byloje nenustatė.
Kita vertus, D. S. pavojingi veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindiniai. D. S., priešingai nei T. S., nebuvo plėšimo iniciatorius, neturėjo, nenaudojo peilio, nesužalojo nukentėjusiojo. Tačiau kartu su S. M., laikydamas nukentėjusįjį, tokiu būdu neleisdamas jam ištrūkti, išvengti T. S. smūgių, grasinimų peiliu bei su S. M. iš nukentėjusiojo kelnių kišenių pagrobdami minėtus daiktus, D. S. veikė akivaizdžiai priešingai nukentėjusiojo valiai ir norui ištrūkti iš nuteistųjų trijulės apsupties objektyviai mažoje tualeto patalpoje. Šios teisinę reikšmę D. S. bausmės individualizavimui turinčios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neįvertintos.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas D. S. paskirtos bausmės tinkamai nemotyvavo, apsiribojo tik padarytos nusikalstamos veikos apibūdinimu ir daliniu D. S. asmenybės įvertinimu (anksčiau vienuolika kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas, devyniolika kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus).
Sprendžiant klausimą dėl D. S. paskirtos bausmės pagrįstumo, teisingumo, atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, jo vaidmuo/veiksmai plėšime nebuvo pagrindiniai – jis nebuvo plėšimo iniciatorius, neturėjo, nenaudojo peilio, nesužalojo nukentėjusiojo, o tai mažina jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. S. veikė tiesiogine tyčia ir veika yra baigta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir yra atsakomybę sunkinanti – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, D. S. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nedirbo ir nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nevedęs. D. S. teistas vienuolika kartų, paskutinį kartą 2016 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-718/2016, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme, bausmę nuspręsta vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus (nuosprendis įsiteisėjo 2016-03-25; duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo D. S. įvykdyto nusikaltimo sunkumą (BK 11 straipsnio 5 dalis), laikydamasi apeliacinio skundo ribų, daro išvadą, jog yra pagrindas nuteistajam D. S. nuosprendžiu skirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam D. S. (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Apeliantas D. S. teigia, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad prokuroras prašydamas už plėšimą skirti jam dvejus metus laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai pridėjo vienus metus laisvės atėmimo bausmės dalį, nes ankstesniu, t. y. 2016 m. kovo 4 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta 40 parų arešto bausmė. Šiuos apelianto argumentus apygardos teismas atmeta kaip klaidinančius. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota prokuroro baigiamoji kalba leidžia aiškiai suprasti, jog valstybinis kaltintojas prašė skirti D. S. už nagrinėjamą veiką trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir į bausmės laiką įskaityti jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (t. 3, b. l. 48–54).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. D. S. buvo sulaikytas policijos. 2016 m. vasario 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, suėmimas pratęstas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi dviem mėnesiams ir ši nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi (t. 2, b. l. 93–94, 104–106, 108).
Apylinkės teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs į bausmės laiką įskaičiuoti D. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nepasisakydamas dėl minėtu 2016 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos arešto bausmės subendrinimo su nauju nuosprendžiu skiriama bausme, paliko neaiškumą, kuris taisytinas apeliacinės instancijos teismo, nurodant, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, D. S., 2016 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-718/2016, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį skirta galutinė 40 parų arešto bausmė subendrinama apėmimo būdu su šiuo apygardos teismo nuosprendžiu jam skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė dveji metai laisvės atėmimo. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmė buvo atlikta D. S. suėmimo laikotarpiu, ši bausmė į bausmės atlikimo laiką neįskaitoma.
Dėl T. S. apeliacinio skundo
Apeliantas T. S. neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto, jos kvalifikacijos, tačiau jam už kvalifikuotą plėšimą (pavartojant fizinį smurtą ir panaudojant peilį) skirtą realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę vertina kaip per griežtą ir prašo sušvelninti, motyvuodamas tuo, jog bausmė skirta, neatsižvelgus į jo atsakomybę švelninančias aplinkybes – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo šią veiką atskleisti ir netrukdė bylos tyrimui.
Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laiko nepagrįstu nuteistojo T. S. apeliacinio skundo teiginį, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta ir turi būti švelninama.
Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. S., atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (plėšimo iniciatorius, pavartojo fizinį smurtą, panaudojo peilį), jo asmenybę (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau dvylika kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, devynis kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus).
Priešingai nei teigia apeliantas, padaręs nusikalstamą veiką jis prisipažino ne iš karto po plėšimo padarymo, t. y. apklausiamas tyrėjos 2016 m. vasario 5 d. (t. 2, b. l. 21–22), o praėjus beveik mėnesiui po šios apklausos, t. y. apklausiant jį papildomai 2016 m. kovo 2 d. (t. 2, b. l. 25–27).
Teisėjų kolegija pažymi, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Nagrinėjamu atveju T. S. elgesys toks nebuvo.
Pirminėje apklausoje T. S. kategoriškai neigė mušęs A. P. ir grasinęs jam peiliu, nors neginčijo, kad įvykio dieną buvo kartu su D. S. ir S. M. (pravarde „S.“), jog D. S. ir S. M. pykosi su A. P., jog S. M. ištraukė iš A. P. kelnių pasą bei A. P. laiptais pabėgo žemyn. Apygardos teismo manymu, tokį esminį T. S. parodymų pasikeitimą, be kita ko, lėmė ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visuma, o būtent tai, kad nukentėjusysis A. P. 2016 m. vasario 5 d. (kitą dieną po plėšimo) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino visus tris nuteistuosius, t. y. ir T. S., ir D. S., o 2016 m. vasario 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ir S. M. (t. 1, b. l. 23–27, 28–32, 39–43). Be to, 2016 m. vasario 5 d. daiktų parodymo atpažinti protokolo duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis atpažino peilį, kuriuo jam grasino T. S. (t. 1, b. l. 35–38). Kompleksiškai įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti minėtais anksčiau nukentėjusiojo parodymais dėl plėšimo įvykio situacijos, šį plėšimą padariusių asmenų (nuteistųjų) skaičiaus, kiekvieno jų vaidmens bei plėšimu padarytos žalos dydžio.
Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam T. S. parinkta bausmės rūšis yra tinkama, ji atspindi nusikalstamos veikos pavojingumą ir atitinka jos pobūdį, nėra vertinama kaip per griežta, yra adekvati nurodytų aplinkybių kontekste. T. S. bei D. S. praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis ir tai, jog jie vėl padarė nusikalstamą veiką, parodo jų požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jų daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Naujas nusikalstamas veikas T. S. ir D. S. padarė būdami praeityje daug kartų teisti, o tai rodo jų nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir leidžia manyti, jog jų antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką paskirdamas T. S. ir D. S. realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis, beje, yra mažesnis nei 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė. T. S. už tyčinio savanaudiško nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmetami kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti apelianto T. S. teiginiai ir prašymai dėl bausmės vykdymo atidėjimo bei bausmės sumažinimo vienu trečdaliu.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Klaipėdos apygardos teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-09-19, 2016-09-20 prašymai išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš D. S. priteisti 23,16 Eur, T. S. – 57,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant juos apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymai vertinami kaip juridiškai nepagrįsti, todėl atmetami. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteistųjų D. S. ir T. S. valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl D. S. skirtos bausmės dydžio pakeisti ir jam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, D. S. 2016 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą galutinę 40 parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu su šiuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymus priteisti valstybei iš D. S. 23,16 Eur, T. S. – 57,90 Eur išlaidų už teisinės pagalbos teikimą atmesti.