- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1520-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00836-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1520-123/2014
2014 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo vaikui ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. D. sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 800 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumą iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka, nepilnamečiam sūnui teikiamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. Š., priteisti iš atsakovo R. D. įsiskolinimą už sūnaus M. D. išlaikymą – 28 800 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog atsakovas nuo vaiko gimimo vaiko visiškai neišlaiko, porą kartų per vaiko gimtadienius yra padovanojęs pinigų. Ieškovė nurodė, jog jos šeimos pajamas sudaro 1 600 Lt ieškovės atlyginimas ir 5 000 Lt sutuoktinio pajamos. Sutuoktinis padeda finansiškai savo sūnui, kuriam yra 23 metai, bei išlaiko ieškovę ir ieškovės sūnų. Ieškovė taip pat turi pareigą išlaikyti savo 71 metų motiną, kuri 10 metų serga šizofrenija. Nuosavybės teise ieškovė nekilnojamojo turto neturi, kadangi, esant sunkiai materialiai padėčiai, pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir apsigyveno su mama. Automobilį ieškovė įsigijo lizingo sutarties pagrindu. Anksčiau į teismą dėl išlaikymo nesikreipė, kadangi atsakovas buvo pažadėjęs, išlaikyti sūnų, be to, pati ieškovė prieš porą metų uždirbdavo apie 4 000 Lt. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ieškovė jaučiasi nepatogiai, kadangi faktiškai jos nepilnametį sūnų išlaiko ieškovės sutuoktinis. Paaiškino, jog vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 1 594 Lt. Prašo priteisti sūnaus išlaikymui 800 Lt sumą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečio sūnaus M. D. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo R. D. 15 900 Lt įsiskolinimą sūnaus M. D. išlaikymui. Paskyrė ieškovę D. Š. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus M. D. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo R. D. 657 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo R. D. 684 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. Š. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių pažymą, pagal kurią nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 1 594 Lt, paaiškino, jog vaiką faktiškai išlaiko ieškovės sutuoktinis, kadangi ieškovės pajamas sudaro apie 1 600 Lt. Paaiškino, jog berniukui yra 16 metų, paauglystės laikotarpiu vaikas valgo ypatingai daug, greitai kinta vaiko kūnas, todėl drabužius, batus tenka pirkti ne kas metus, o kas porą mėnesių, be to, vaikas nešioja ne vaikiško, o vyriško dydžio drabužius, kurie brangiau kainuoja. Teismas įvertino tėvų turtinę padėtį, t. y., jog ieškovė dirba dviejose darbovietėse – S. M. personalinėje įmonėje ir UAB (duomenys neskelbtini), ieškovės atlyginimą sudaro 1 672,75 Lt, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis „Volvo S60“, kurio mėnesinė kredito grąžinimo įmoka – 583,34 Lt, nekilnojamojo turto ieškovė neturi; atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti atsakovas yra sudaręs kredito sutartį, kredito suma – 20 273 EUR, mėnesinę įmoką bankui sudaro apie 350 Lt, atsakovo pajamas sudaro apie 1 354 Lt. Nustatė, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, jam nerekomenduojama dirbti lauko sąlygomis fizinį darbą, cheminių medžiagų poveikyje, susirgo plaučių tuberkulioze 2013-06-25, nepertraukiamai gydymas buvo tęsiamas iki 2014-02-17. Teismas konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovas dėjo pastangas įgyti geriau apmokamą darbą. Teismas nustatė, kad vaikas nuolatos auga, todėl didėja ir jo poreikiai, nuo 2013-01-01 minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1 000 Lt, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl nusprendė, kad 500 Lt išlaikymo priteisimas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino iš dalies ir vietoje reikalaujamų 800 Lt priteisė 500 Lt, tai ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas tenkino iš dalies ir priteisė 15 900 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. D. nepilnamečio sūnaus M. D. išlaikymui priteista po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-24 iki vaiko pilnametystės, pakeisti ir išlaikymo sumą sumažinti iki 300 Lt. Teismui sumažinus priteistą išlaikymo dydį, prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 15 900 Lt įsiskolinimas už sūnaus išlaikymą, sumažinant įsiskolinimą atitinkama suma. Paaiškino, kad atsakovui per mėnesį pragyvenimui lieka 780 Lt suma, todėl jis yra objektyviai nepajėgus ir neturi finansinių galimybių mokėti sprendimu priteistą 500 Lt sumą sūnui išlaikyti, nes atsakovui pragyvenimui liktų tik 300 Lt suma. Atsakovas serga plaučių tuberkulioze, jam būtina nuolat vartoti vaistus, kuriems išleidžia 120–150 Lt per mėnesį. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad išlaikymo dydis nėra proporcingas jo turtinei padėčiai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą medicininę pažymą, t. y., kad jam nerekomenduojama dirbti lauko sąlygomis, fizinį darbą, cheminių medžiagų poveikyje. Darbo pasirinkimas atsakovui yra apribotas, ir jis, be neigiamo poveikio sveikatai, negali dirbti tam tikros rūšies darbų. Paaiškino, kad atsakovo išsilavinimas yra spec. vidurinis, ir jis neturi aukštos kvalifikacijos ar kitų gebėjimų dirbti kitą, geriau apmokamą darbą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog sūnaus M. D. išlaikymui per mėnesį skiria 1 594 Lt, taip pat nėra aišku, ar iš jo priteista 500 Lt suma yra pagrįsta būtinais vaiko poreikiais. Mano, kad ieškovės turtinė padėtis yra pranašesnė už atsakovo, todėl buvo galima nukrypti nuo lygybės principo priteisiant lėšas vaikui išlaikyti. Po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovas turi 7 512,09 Lt įsiskolinimo ir 1 260,59 Lt įsiskolinimo pagal 1999-11-15 išduotą vykdomąjį raštą, tai dar labiau blogina atsakovo turtinę padėtį, o šios aplinkybės atsakovui nebuvo žinomos teisminio nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas ignoravo aplinkybę, kad ieškovė pateikė teismui detalizuotą sūnaus poreikių pažymą. Atsakovas ieškovės pateiktų įrodymų neginčijo, nemotyvavo tariamo patiriamų išlaidų nepagrįstumo. Mano, kad teismas faktiškai įvertino abiejų šalių gaunamas pajamas, ir nustatė, kad 500 Lt išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai. Nurodė, kad ieškovės dabartinio sutuoktinio pajamos šios bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės, nes jis nėra nepilnamečio M. D. tėvas ar įtėvis, todėl neturi pareigos išlaikyti ieškovės ir atsakovo sūnų. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, todėl privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ne mažesne dalimi nei ieškovė. Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad jis negali dirbti labiau apmokamo darbo, nėra įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, objektyviai trukdančių jam dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį ir prašo sprendimą pakeisti – sumažinti sūnaus išlaikymui priteistą sumą iki 300 Lt kas mėnesį, taip pat atitinkamai sumažinti įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį, ieškovės ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 500 Lt sumą periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir atitinkamo dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba S. M. personalinėje įmonėje ir UAB (duomenys neskelbtini),, ieškovės darbo užmokestį sudaro 1 672,75 Lt. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis „Volvo S60“, automobilis įsigytas gaunant kreditą, mėnesinė kredito grąžinimo įmoka – 583,34 Lt. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, gyvena savo mamai priklausančiame bute. Ieškovės sutuoktinis K. Š. kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą perveda vidutiniškai 2 750 Lt. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Apie registruotas atsakovo vardu transporto priemones duomenų nėra. Atsakovas, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti yra sudaręs kredito sutartį, kredito suma 20 273 EUR. Atsakovo paaiškinimu, mėnesinę įmoką bankui sudaro apie 350 Lt. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog atsakovo pajamas sudaro apie 1 354 Lt. Paaiškino, kad atsakovo būsto išlaikymas kainuoja apie 300 Lt, vaistams atsakovas kiekvieną mėnesį išleidžia 120–150 Lt. Iš atsakovo pateiktų medicininių pažymų matyti, jog atsakovas turi sveikatos sutrikimų, jam nerekomenduojama dirbti lauko sąlygomis fizinį darbą, cheminių medžiagų poveikyje, susirgo plaučių tuberkulioze 2013-06-25, nepertraukiamai gydymas buvo tęsiamas iki 2014-02-17.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs turtinę šalių padėtį pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas sudaro panaši lėšų suma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, ir dėl to galima nukrypti nuo lygybės principo priteisiant lėšas vaikui išlaikyti. Aplinkybė, kad ieškovės dabartinis sutuoktinis prisideda prie šalių sūnaus išlaikymo nėra esminė nagrinėjamu atveju, nes ieškovės sutuoktinis neturi įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti šalių sūnų. Be to, ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, kai tuo tarpu atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertė 37 500 Lt. Dėl atsakovo sveikatos būklės manytina, kad nepaisant rekomendacinio pobūdžio nurodymo nedirbti lauko sąlygomis, fizinio darbo, cheminių medžiagų poveikyje, atsakovas pagal byloje esančius įrodymus yra pakankamai sveikas, darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl sveikatos būklės jam uždrausta dirbti tam tikros rūšies darbus, duomenų, kad jam nustatytas ribotas darbingumas (CPK 178 str.). Apeliantas byloje nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovas turi 7 512,09 Lt įsiskolinimo ir 1 260,59 Lt įsiskolinimo pagal 1999-11-15 išduotą vykdomąjį raštą, tai dar labiau blogina atsakovo turtinę padėtį, o šios aplinkybės atsakovui nebuvo žinomos teisminio nagrinėjimo metu. Nurodyta apelianto aplinkybė vertintina kritiškai, nes vykdomasis raštas, pagal kurį vykdomas išieškojimas, yra išduotas 1999-11-15, be to, nurodytoje vykdomojoje byloje išieškomas išlaikymo įsiskolinimas apelianto dukrai S., gim. (duomenys neskelbtini),, išieškotoja V. D., todėl apie pareigą išlaikyti savo vaiką apeliantui turėjo būti žinoma. Įvertinus byloje esančias aplinkybes konstatuotina, kad apelianto pareigos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą kitam apelianto (šiuo metu jau pilnamečiam) vaikui netinkamas vykdymas nepanaikina atsakovo pareigos mokėti minimalų būtinuosius poreikius užtikrinantį 500 Lt išlaikymą nepilnamečiam M. D.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1 000 Lt (2012-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, įsigaliojęs nuo 2013-01-01). Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po pusę nurodytos sumos dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šiuo atveju teismo priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovės teismui pateiktas apskaičiavimas dėl vidutinių mėnesinių vaiko poreikių išlaidų yra nepagrįstas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.