- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- II-125-201/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00140-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- G. T.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. T. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 4 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-319-2019, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. T. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto 2019 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-319-2019 už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrinus nuobaudas nubaustas galutine 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. G. T. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 4 d. d. 21.40 val., Šilutės pl. 11, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Toyota, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta rikiavosi į trečią eismo juostą kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, privažiavęs apsisukimo vietą, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, nesaugiu greičiu apsisukinėjant, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, privertė užblokuoti galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį slįsti šonu. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų padarant kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – KET), vairuotojas sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, pažeidė KET 1.1, 82.2 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 4 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-319-2019 dalyje dėl KET 82.2 punkto pažeidimo ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje bei 420 straipsnio 2 dalyje padarymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. neigia chuliganiškai vairavęs. Nurodo, jog prieš kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, įjungė kairiojo posūkio signalą, kai lemputė baigė mirksėti ir posūkio rankenėlė sugrįžo į pirmesnę padėtį, automobilis jau pasiekė apsisukimo vietą, taip įvyko dėl to, kad atstumas nuo persirikiavimo iki apsisukimo vietos buvo labai trumpas ir automobilio greitis buvo palyginti didelis. Tuo metu į spidometrą nežiūrėjo, bet mano, kad automobilio greitis persirikiavimo metu buvo apie 25-30 km/h, o apsisukimo vietoje apie 20-25 km/h. Dėl šių priežasčių įjungtas kairiojo posūkio signalas veikė iki automobilis pasiekė apsisukimo vietą, todėl mano, kad nuobauda už tai jam yra paskirta nepagrįstai. Skunde nurodoma, kad G. T. vairuoja pirmus metus ir neturi pakanakamos vairavimo patirties, pripažįsta, kad į apsisukimo vietą įvažiavo su šiek tiek didesniu greičiu, negu reikėjo. Tą vakarą lijo ir asfalto danga buvo drėgna, apsisukimo vietoje tik pradėjus sukti vairą į kairę, pajuto, kad automobilį ant drėgnos dangos sumėtė, jis supanikavo ir iš dalies užtraukė rankinį stabdį, nuo to, ar kitų priežasčių automobilis labai nežymiai paslydo žonu, bet sekančia akimirką baigė manevrą ir ištiesino automobilį priešingos krypties kelio juostoje, po ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nurodoma, kad G. T. jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, policijos nutarime taip pat nenurodyta kuo pasireiškė jo chuliganiškos paskatos. Be to, pareigūnai jo vairavimą vertino kaip KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų ir dar papildomai nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kas turėjo įtakos nuobaudos dydžiui. Dėl šių išdėstytų priežasčių prašo pakeisti 2019 m. sausio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu G. T. parodė, kad su jam surašytu nutarimu nesutinka iš dalies. Tai vyko žiemos vakarą, kelio danga buvo šlapia, jis važiuodamas Šilutės plentu ieškojo kur apsisukti, jis dažnai nevažinėja, kelių nežino, todėl buvo nusprendęs važiuoti iki Baltijos žiedo ir ten apsisukti. Taip gavosi, kad važiuodamas pamatė posūkį, staigiai pasuko link jo, kirto ištisinę juostą, darė staigų posūkį, kai apsisuko išsigandęs ir supanikavęs spaudė stabdžio pedalą, užtraukė rankinį stabdį. Tikrai ne dėl to, kad specialiai taip norėjo daryti. Ši žiema yra pirma jo vairavimo praktikoje, slidžiame kelyje jis buvo pirmą kartą, jeigu posūkyje jis būtų nestabdęs, automobilis būtų apsisukęs, jis stengėsi atstatyti automobilį į vietą, jokių chuliganiškų paskatų nebuvo, taip atsitiko kadangi jis pasimetė. Prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, kadangi jis vienas šeimoje yra vairuojantis.
Teismo posėdžio metu liudytojas Jonas Mieštenis parodė, kad įvykio tiesiogiai nematė, o nutarimą surašė iš patrulių paaiškinimų, kurie nurodė, kad pastebėjo City Bee automobilį pilną asmenų, kuis nerodydamas posūkio kirto ištisinę liniją, apsisukęs posūkyje užtraukė rankinį stabdį, ko pasekoje galėjo nukentėti kiti asmenys. Viskas buvo užfiksuota kameromis.
Teismo posėdžio metu liudytojas Martynas Ašmontas parodė, kad su kolega važiavo iš Klaipėdos apskrities policijos komisariato ir pastebėjo City Bee automobilį, kuris važiavo dideliu greičiu Kauno gatve ir išsuko į Šilutės plentą, kirto ištisinę juostą, nerodydamas posūkio suko ir išvažiuodamas iš posūkio užtraukė rankinį stabdį, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Jie važiavo jam iš paskos, viską matė ir sustabdė. Nemano, kad taip galėjo atsitikti dėl vairavimo patirties stokos. Kad nerodė posūkio yra užfiksuota vaizdo įraše, nes jie važiavo iš galo. Kokiu greičiu jis važiavo nustatyti nebuvo galimybės. Automobilių srautas tuo metu buvo nedidelis, tačiau jis buvo.
Teismo posėdžio metu G. T. atstovas advokatas parodė, kad jo ginamasis pripažįsta, jog kirto ištisinę liniją. Tai, kad nerodė kairio posūkio signalo, taip pat nepripažino, to nepatvirtino ir vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad jis rodė posūkį. Advokatas akcentavo, kad vertinant G. T. elgesį pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, koks KET punktas buvo pažeistas, nes to pažeidimo ir nebuvo. Tai kad užtraukė rankinį stabdį, KET to daryti nedraudžia. Minėto straipsnio sudėtis reikalauja, kad pažeidimas turi būti padarytas dėl chuliganiškų paskatų, tai turėtų būti itin didelis cinizmas, nepagarba. Nagrinėjamu atveju jo ginamasis važiavo greičiau, įvažiavo į apsisukimo vietą, stabdė rankiniu stabdžiu ir kojų stabdžiu, tačiau kokį KET punktą jis pažeidė, nutarime nėra nurodyta, juolab, kad išsukęs iš posūkio jis iš karto buvo sustabdytas pareigūnų, to pažeidimo daugiau niekas ir nematė. Advokato manymu jo ginamojo veikoje nėra pažeidimo ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties dėl to, kad nėra KET pažeidimo, jis nenurodytas nei protokole, nei nutarime, nebuvo chuliganiškų paskatų. Prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl KET 82.2 punkto pažeidimo ir dėl nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl kairio posūkio nerodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio teisės pažeidimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 417 striapnsio 1 dalį (du epizodai) G. T. buvo pradėta, nes jis 2019 m. sausio 4 d. d. 21.40 val., Šilutės pl. 11, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Toyota, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta rikiavosi į trečią eismo juostą kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, privažiavęs apsisukimo vietą, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, nesaugiu greičiu apsisukinėjant, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, privertė užblokuoti galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį slįsti šonu. Tokiais savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų padarant kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – KET), vairuotojas sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, pažeidė KET 1.1, 82.2 punktus.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas G. T. su priimtu nutarimu nesutinka iš dalies, kadangi neigia, kad nerodė kairiojo posūkio signalo bei chuliganiškai vairavęs, tai kad kirto ištisinę liniją, pripažįsta.
Nagrinėjamu atveju G. T. pripažįsta, jog kirto ištisinę liniją, tačiau nepripažįsta jog nerodė kairiojo posūkio. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad G. T. važiuodamas antra eismo juosta rikiavosi į trečią eismo juostą kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau matyti ir tai, jog sukant į kairę, kairiojo posūkio signalas buvo įjungtas. Aptariamu atveju, nėra abejonių, jog G. T. persirikuodamas kirto ištisinę liniją bei pažeidė KET 3 priedo 1.1 punktą, tačiau nėra pagrindo teigti, jog G. T. pažeidė KET 82.2 punktą (kairiojo posūkio šviesos signalo rodymas) bei padarė pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Todėl G. T. dėl pažeidimo numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje (KET 82.2 punkto pažeidimo) byl` nutraukti.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėto ANK straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
Pagal ANK administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.
Kaip jau minėta, nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad G. T. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai surašydami protokolą abstrakčiai nurodė, kad G. T. iš chuliganiškų paskatų padarant kelis KET pažeidimus sukėlė pavojų eismo saugumui - nesaugiu greičiu apsisukinėjant, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, privertė užblokuoti galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį slįsti šonu. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad G. T. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir kad, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Kaip matyti iš įvykio vaizdo įrašo, vairuota tamsiu paros metu, kelio danga buvo šlapia, ir apsisukant vairuotoją galėjo sumėtyti, tačiau vaizdo įraše nėra matyti, kad automobilis slydo šonu, tačiau jeigu ir slydo, tai nežymiai, po šio manevro automobilio vairuotojas iš karto buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Todėl nebuvo iškilusios realios didelės grėsmės kitiems eismo dalyviams. Kitų automobilių kelyje nebuvo.
Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas.
Aptariamu atveju, pažeidėjas, nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus.
Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, skundžiamas institucijos nutarimas keistinas iš dalies, G. T. veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 8 dalį.
Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 8 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. G. T. dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą, jam skirtina nuobauda - bauda, kurios dydis nustatytinas ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
G. T. skundas tenkinamas iš dalies.
Pakeisti 2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-825-2019:
Nutraukti bylą G. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį nepadarius eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo.
G. T. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 eurų baudą.
Nutarimą dalyje dėl G. T. skirtos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį dėl kelio ženklinimo nesilaikymo, kuriuo paskirta 60 eurų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.