Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. M. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31581-800/2018 pagal ieškovų T. M. ir G. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skonių krautuvėlė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas kilęs dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

2. Ieškovai T. M. ir G. M. kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės UAB „Skonių krautuvėlė“ 27 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ieškovo T. M. naudai; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Skonių krautuvėlė“ 6 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ieškovės G. M. naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovės turtą, turtines teises ir pinigines lėšas. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad ieškovai pagrindė savo reikalavimus, ieškinio suma yra didelė, atsakovė vengia bendradarbiauti, taigi gali mažinti savo mokumą, perleisti turtą, be to, atsakovė turi kitų kreditorinių įsiskolinimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovų prašymo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė atsakovės nesąžiningumo. Ieškovai atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo tik tuo, jog ji vengia vykdyti prievolę, nebendradarbiauja, tačiau byloje nepateikta atsakovei siųstos pretenzijos ar kitokie reikalavimai įvykdyti prievolę, kaip ir nepateikta jokių kitų atsakovės nesąžiningo elgesio ieškovų atžvilgiu įrodymų. Nepateikus aptariamų įrodymų, teismas sprendė, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma ar finansinė atsakovės įmonės padėtis, pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Atsakovės atžvilgiu nuo 2015 metų nebuvo iškelta civilinių bylų dėl skolų išieškojimo, atsakovės įsiskolinimų buvimas kitiems kreditoriams negali būti vertinamas kaip siekis išvengti būtent šioje byloje atsakovei reiškiamų reikalavimų vykdymo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovai T. M. ir G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – atsakovės nesąžiningumas:

6.1. Byloje pateiktos paskolos sutartys bei kita medžiaga patvirtina, jog atsakovė nuo 2016 metų pabaigos žinojo apie tai, kad ji privalės ieškovams grąžinti skolą dalimis 2017 ir 2018 metais, tačiau negrąžino 70 proc. paskolos sumų, kurių terminai yra suėję. Vien tai leidžia spręsti, jog atsakovė siekia bet kokiu būdu išvengti savo finansinių įsipareigojimų vykdymo arba bet jau vilkinti savo finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas negali būti laikoma atsakovės sąžiningu elgesiu.

6.2. Be to, kartu su skundu pateikti duomenys apie atsakovės ir jos akcininkų turtinę padėtį pagrindžia, kad atsakovė yra prisiėmusi ir kitų finansinių įsipareigojimų, tokiu būdu sumažinant savo galimybes atiduoti ieškovams paskolas. Be to, šiuo metu visos UAB „Skonių krautuvėlė“ akcijos yra areštuotos.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia piniginį reikalavimą atsakovei, kuris kildinamas iš paskolos sutarčių. Ieškovai savo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas. Teismui netenkinus šio prašymo su tokia nutartimi nesutinka ieškovai, atskirajame skunde nurodydami, kad teismas netinkamai sprendė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

12. Prieš pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, teismas išsprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimą. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį – atsakovės finansinę atskaitomybę, išrašus iš VĮ Registrų centro apie atsakovės ir jos akcininkų turtinę padėtį, taip pat išrašą iš turto areštų aktų registro ir prašo priimti šiuos įrodymus į bylą, kaip papildomai patvirtinančius grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai naujai pateiktais rašytiniais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo argumentus, susijusius su būtinybe byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas juos priima (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovai įrodė tik vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, kas patvirtinama ir preliminariu teismo sprendimu, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, bet neįrodė, kad kyla grėsmė, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovės veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas. Apeliantai, nesutikdami su nutartimi, skunde nurodo, kad teismas be pagrindo vertino, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

16. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog reiškiamo ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, byloje nėra duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, iš kurio būtų galima spręsti, kad ji neketina vykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.

17. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

18. Apeliantai pateikė duomenis apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis prastėja, jos akcijos yra areštuotos, o turtas yra mažesnis nei prisiimti įsipareigojimai. Vertinant apeliantės argumentus apie tai, kad ieškinio ir preliminariu sprendimu iš atsakovės priteista suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, laikytina didele, pirmiausia nurodytina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir Lietuvai privalomas tarptautinis teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Akivaizdu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į nurodytą teismų praktiką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.

19. Kartu nurodytina ir tai, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tai be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, kad atsakovė atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė, kartu su faktu, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų, pelno, apyvartinių lėšų ir pan.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovės nesąžiningumą įrodinėjo būtent faktais, kad atsakovė vengia bendradarbiauti, turi kitų įsiskolinimų, jos turtas yra mažesnis nei skolos. Atsižvelgiant į jau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją, vien didelė ieškinio reikalavimo suma ar finansinė atsakovės įmonės padėtis, priešingai nei yra tvirtinama atskirajame skunde, pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Tuo tarpu atsakovės kitų įstatyme numatytų pareigų nevykdymas, įsiskolinimų buvimas kitiems kreditoriams, negali būti vertinamas kaip siekis išvengti būtent šioje byloje atsakovei reiškiamų reikalavimų vykdymo, ką pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Jokių kitų duomenų ar aplinkybių, be niekuo nepagrindžiamų ieškovų teiginių apie atsakovės vengimą bendrauti, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantų naudai priimtą teismo sprendimą, apeliantai nenurodė ir nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jiems teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

21. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.