- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-161-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00081-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-09 nutarties, kuria netenkintas D. G. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2017-12-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-135070353-17, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje 60 € bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
D. G. nubaustas už tai, kad 2017-08-23, 17.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Yamaha“, valst. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimų, sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, t. y. kaip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti 2018-02-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą, kadangi nutarimą priėmusi institucija visiškai nevertino ir nepaneigė 2017-11-27 rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų ir pateikto rašytinio įrodymo, nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas ignoravo teisinį reikalavimą tiksliai nustatyti pažeidimo vietą, dėl to skundžiama nutartis buvo grįsta ne teise, bet prielaidomis ir subjektyviais vertinimais. Pabrėžia, kad nurodytos transporto priemonės vairavimas nėra įrodytas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir visiškai formaliai nurodytas institucijos protokole, nutarime, todėl yra nepagrįstas. Vairavimo faktą patvirtinančių duomenų, minimų administracinio nusižengimo protokole visiškai nėra nustatyta, todėl ši aplinkybė negalėjo būti nurodytos administracinės atsakomybės pagrindu. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl šios aplinkybės ir teisinių mano argumentų visiškai nepasisakė tuo pažeisdamas mano teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą. Taip pat motorolerio „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo faktas pažeidžiant KET reikalavimus yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiomis leistinomis ir teisės aktais apibrėžtomis įrodinėjimo priemonėmis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo suabsoliutinti ir vadovautis fizinio asmens padarytoms nuotraukomis. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) ir aplink ją buvo vykdomi didelio masto daugiabučių namų statybos darbai ir transporto priemonių stovėjimo vietos nei juo labiau šaligatviai nebuvo įrengti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Konkreti vietovė gali būti teisiškai traktuojama kaip kelias arba šaligatvis tik remiantis viešais tokių nekilnojamųjų daiktų registrais ir juose įregistruotais teritorijų planavimo dokumentais.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-09 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir padarė motyvuotas, pagrįstas išvadas. Teigia, kad byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose aiškiai matosi, kad jokie statybų darbai nevyksta ir yra tvarkingai įrengti, plytelėmis grįsti šaligatviai, atskirti nuo važiuojamosios dalies, ir vejos bortais. Šaligatvio neįregistravimas teisės aktų numatyta tvarka nešalina administracinės atsakomybės už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir nutartį, konstatuoja, kad nors D. G. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 16-18), ant pėsčiųjų tako (šaligatvio) palikta motorinė transporto priemonė „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuotraukose užfiksuota motorinė transporto priemonė priklauso jam ir, kad ji stovi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34). Taip pat, tokie duomenys yra užfiksuoti programoje „Tvarkau Vilnių“, kurioje aiškiai matoma, kad užfiksuoto administracinio nusižengimo vieta yra priskirta prie (duomenys neskelbtini), esančio namo (t. 1, b. l. 23). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad asmuo, kuris užfiksavo padarytą pažeidimą, nurodė ne tikslų adresą, nereiškia, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visos abejonės, susijusios su administracinio nusižengimo padarymo vieta buvo pašalintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Atsakant į apelianto skunde pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET 150.5 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas; važiuojamoji kelio dalis (toliau – važiuojamoji dalis) – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje; šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Nors apeliantas skunde nurodo, kad šaligatvis yra tik tokia kelio dalis, kuri yra įrengta ir įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų nuotraukų, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjui priklausanti motorinė transporto priemonė stovėjo ant šaligatvio. Pateiktose nuotraukose yra aiškiai matoma, kad kelio dalis, ant kurios stovi motorinė transporto priemonė, yra borteliais atskirta nuo važiuojamosios dalies, kas atitinka KET 3 punkte numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto poziciją, kad administracinio protokolo surašymo dieną, aplinkinėje teritorijoje vyko didelio mąsto statybos darbai. Apelianto administracinėje byloje pateikti žemėlapiai yra pasenę ir nebeaktualūs, kaip matyti iš Vilniaus miesto interaktyvaus žemėlapio, viešai prieinamo adresu - https://maps. vilnius.lt/ maps_ vilnius/?theme=teritory-planning#, teritorija, kurioje užfiksuota motorinė transporto priemonė „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra priskirta prie važiuojamosios kelio dalies ir yra skirta pėstiesiems. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje pateikta interaktyvaus žemėlapio dalis (t. 1, b. l. 28). Aplinkybė, kad apeliantas savaip interpretavo šaligatvio sąvoką, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti jokios reikšmės neturi. Automobilio pastatymas vietoje, kuomet važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo šaligatvio, atitinka D. G. inkriminuoto nusižengimo kvalifikaciją. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui priklausanti motorinė transporto priemonė „Yamaha“, valst. (duomenys neskelbtini), stovėjo ant šaligatvio ir dėl to apeliantas buvo nubaustas pagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad D. G. vairuodamas transporto priemonę padarę administracinį nusižengimą yra perteklinė. Kaip matyti iš ANK 417 straipsnio 2 dalies numatyto administracinio nusižengimo dispozicijos, administracinė atsakomybė kylą už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Vairavimas nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl jo neprivaloma nustatyti ir įrodinėti. Juo labiau, D. G. pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad jo transporto priemonę būtų vairavęs ir pastatęs kitas asmuo, o tiesiog pripažino, kad yra šios transporto priemonės valdytojas, bet neprisimena ar jis ją ten pastatė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptariamos aplinkybės pašalinimas iš protokolo ar nutarimo, esmės nekeičia ir nešvelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisingą teismą ir gynybą, tačiau konkrečių argumentų skunde nepateikia. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje surinktus ir viešame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, savaime nereiškia, kad buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą. Kaip matyti iš duomenų, esančių administracinio nusižengimo byloje, apeliantas betarpiškai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimo stadijoje turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl visų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, teikė savarankiškus prašymus ir paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi tik administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, savo sprendimą grindė įvertinęs visus įrodymus, nei vienam iš jų nesuteikė didesnės reikšmės. Taip pat motyvuotai atmetė pateiktą apelianto versiją. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė pareiškėjo teisės į teisingą teismą bei neapribojo galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018-02-09 nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 638 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-09 nutartį nepakeistą ir D. G. apeliacinį skundą atmesti.