- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- e2YT-8160-1081/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02984-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- R. J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, B. Š., J. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, B. Š. ir J. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja santuoką su J. P. buvo sudariusi dar (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu 2017 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis mirė. Savo mirties dienai J. P. jokio testamento nepaliko, nei pareiškėja, nei jų vaikai – dukra B. Š. ir sūnus J. P. – dėl jo palikimo paveldėjimo į notarų biurą taip pat nesikreipė. Nesant jokių testamentinių įpėdinių, B. Š. ir J. P. į mirusio tėvo palikimą nepretendavus, J. P. priklausiusia 1/2 dalimi buto toliau rūpinosi ir ja naudojosi būtent jo sutuoktinė – pareiškėja. Pareiškėja po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą, jį prižiūrėti, rūpintis juo kaip ir savu – atlikinėjo visus su šio nekilnojamojo turto faktiniu valdymu, naudojimu ir priežiūra susijusius veiksmus: toliau butu naudojosi, mokėjo visus už jam teikiamas paslaugas priskaičiuotus mokesčius ir kt. Esant šioms aplinkybėms, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaraus.
Suinteresuoti asmenys B. Š. ir J. P., kuriems procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu 2017 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-3257 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis J. P., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. R. J. P. liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur deklaravo savo gyvenamąją vietą dar (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina UAB „Elotus“ pažyma, kurioje nurodyta, jog R. J. P. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus neskolinga.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad R. J. P. J. P. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir liko jame gyventi, mokėjo mokesčius, rūpinosi butu, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Suinteresuoti asmenys B. Š. ir J. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, pretenzijų į palikimą nereiškė, prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštaravo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja R. J. P. priėmė savo sutuoktinio J. P., mirusio, palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.