Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano būstas Kaunas“, prašydama priteisti iš atsakovės 4 190,38 Eur žalos, 211,47 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir draudėjas V. M. 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė būsto draudimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 1), draudimo nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. Taip pat ieškovė ir draudėjas G. V. sudarė būsto draudimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 2), draudimo nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. spalio 5 d.

3. 2021 m. rugsėjo 28 d. paleidžiant šildymą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas 3), neatlaikęs termofikacinio vandens cirkuliacijos trūko radiatoriaus nuorintojas (oro nuleistuvas) (toliau – Įvykis). Dėl Įvykio buvo aplieti Butas 1 ir Butas 2. Ieškovė dėl Įvykio metu padarytos žalos išmokėjo draudimo išmokas: už Butą 1 buvo išmokėta 2 596 Eur žalos atlyginimo, už Butą 2 – 1 594,38 Eur žalos atlyginimo.

4. Dėl Įvykio yra atsakinga atsakovė, kuri yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Namas) administratorė. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 nustatyta, kad Įvykis Name kilo tuo metu, kai Namui buvo pajungtas šildymas, t. y. Namo šilumos sistema neatlaikė termofikacinio vandens cirkuliacijos; Įvykis įvyko dėl atsakovės, kaip Namo prižiūrėtojos (eksploatuotojos), netinkamai vykdytų pareigų, t. y. neatliktų hidraulinių bandymų.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

6. Atsakovė nurodė, kad ji tinkamai administravo Namo bendrojo naudojimo objektus. Atsakovė nuolat vykdė periodinius Namo bendrojo naudojimo įrenginių apžiūros darbus, fiksavo šių įrenginių būklę. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, nenurodė jokių atsakovės atliktų teisės aktų pažeidimų.

7. Atsakovei apie Bute 3 esančio radiatoriaus nuorintojo avarinę būklę iki Įvykio nebuvo pranešta, todėl ji laiku negalėjo imtis priemonių šiai Namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai remontuoti. Buto 3 savininkai pasikeitė 2020 metų liepos mėnesį, tačiau iki Įvykio naujieji savininkai nesikreipė į atsakovę dėl Bute 3 esančių šilumos prietaisų būklės įvertinimo.

8. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio Bute 1 ir Bute 2 atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie Buto 1 ir Butas 2 būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai –priteisė ieškovei iš atsakovės 4 190,38 Eur žalos, 211,47 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 669 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Įvykio metu ir šiuo metu Namą administruoja atsakovė.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, jog, ieškovei tiriant Buto 1 ir Buto 2 užliejimo priežastis, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji yra atsakinga už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei nepateikė duomenų, jog yra su kuo nors sudariusi Namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį ar kam nors patikėjusi prižiūrėti ir eksploatuoti Namo šildymo ir karšto vandens sistemas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja (eksploatuotoja).

12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ji laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir 2021 m. gegužės 19 d. Statinio apžiūros aktą Nr. Bal22-16, 2021 m. rugsėjo 4 d. UAB „Mano būsto priežiūra“ Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą Nr. SSP21-252 ir Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų registravimo žurnalą, kuriame užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 31 d. hidraulinių bandymų ir 2021 m. rugsėjo 28 d. šildymo sistemos pajungimo duomenys, nusprendė, jog šie įrodymai nėra pakankami ir nepatvirtina atsakovės argumentų dėl pareigų vykdymo tinkamumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad radiatorių nuorinimas ir jų detalių atitikmens techniniams reikalavimas patikrinimas yra darbai, kuriuos atsakovė, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja (eksploatuotoja), privalėjo atlikti ruošiant šilumos tiekimo sistemą šildymo sezonui. Vien ta aplinkybė, kad į bylą yra pateiktas Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas Nr. SSP21-252, nepatvirtina, kad hidraulinis bandymas buvo atliktas. Taip pat akcentavo, jog atsakovė į bylą nepateikė šildymo sistemos hidraulinio bandymo, kuris, kaip nurodoma, buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 31 d., akto Nr. SPP21-252-N kopijos.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog, kaip atsakinga draudėja, ėmėsi veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti. Dėl Buto 1 2021 m. spalio 11 d. buvo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir remonto sąmata. Be to, ieškovė kreipėsi į UAB „Gerdis“ dėl galimo nuorintojo savavališko remonto / pakeitimo, ir gavo paaiškinimą, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog šis senos laidos nuorintojas nebuvo išmontuojamas nuo radiatoriaus ilgą laiką, ant detalės nebuvo pažeisti dažai ar atlikti ardymo darbai, būtų tikrinama tarpinių būklė. 2021 m. spalio 20 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kad ieškovė apžiūrą atliko ir Bute 2.

15. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad įvykio aplinkybės, susijusios su galimu gyventojų radiatoriaus ar nuorintojo savavališku pakeitimu, buvo išnagrinėtos ir atmestos Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 atsakove buvo ir šioje byloje atsakove esanti UAB „Mano būstas Kaunas“ bei į tai, kad minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl subjekto, atsakingo už žalą, padarytą dėl Įvykio, sprendė, jog šis teismo sprendimas gali būti laikomas prejudiciniu, o jame nustatyti faktai – prejudiciniais.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įstatyminė pareiga prižiūrėti ir eksploatuoti Namo šildymo ir karšto vandens sistemas kyla atsakovei, konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė Namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir eksploatavimą, todėl, paleidus Name šildymą, trūko Bute3 esančio šilumos įrenginio (radiatoriaus) nuorintojas, užliedamas ieškovės apdraustus Butą 1 ir Butą 2.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, sprendė, kad atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytą žalos dydį.

20. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 190,38 Eur žalos.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 211,47 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023 m. kovo 17 d. (+15 dienų nuo paskutinio pranešimo (2023 m. kovo 1 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. sausio 18 d.) ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 669 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 gali būti laikomas prejudiciniu, o jame nustatyti faktai – prejudiciniais, nes šioje byloje ieškovė nedalyvavo, o taip pat buvo vertinamos skirtingos faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė reikiamų dokumentų, įrodinėdama Namo šildymo sezono parengimą, tačiau šioje byloje atsakovė pateikė papildomus įrodymus, kurie įrodo, kad atsakovė tinkamai atliko savo pareigas ir, be kita ko, atliko Namo šilumos sistemos hidraulinius bandymus;

23.2. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes klaidingai nusprendė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas Nr. SSP21-252 nepatvirtina hidraulinių bandymų atlikimo. Priešingai, šis aktas patvirtina, kad ne tik buvo atlikti šilumos sistemos hidrauliniai bandymai (įformintas aktu Nr.SPP21-252-N), bet ir šilumos mazgo bei karšto vandens šilumokaičio hidrauliniai bandymai (įformintas aktu Nr.SPP21- 252-P). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė pernelyg didelę reikšmę tai aplinkybei, kad patys hidraulinio bandymo aktai į bylą nebuvo pateikti;

23.3. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalis daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015);

23.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad radiatorių butuose nuorinimas ir jų detalių atitikmens techniniams reikalavimas patikrinimas yra darbai, kuriuos atsakovė, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja (eksploatuotoja), privalėjo atlikti ruošiant Namo šilumos tiekimo sistemą šildymo sezonui, yra klaidinga. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), III skyriuje nurodyta, kad šildymo sistemos priežiūros darbai atliekami C-C1 ir C1-C3 ribose, nurodytose Apraše esančiame 1 paveiksle, o butuose esantys radiatoriai yra už priežiūros darbų ribų. 2010 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-111 patvirtintose Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse ir Apraše nustatyta, kad pagal poreikį arba buto ar kitų patalpų savininko pageidavimu ir jam pateikus įrenginį atliekami šie priežiūros darbai – kiaurų radiatorių butuose nuėmimas, aklių arba šilumnešio cirkuliacijos jungčių įrengimas vietoj nuimto radiatoriaus (radiatorius ar vonios šildytuvus turi parūpinti butų savininkai), oro pašalinimas iš sistemos. Šioje byloje duomenų apie tai, kad Buto 3 savininkai būtų kreipęsi į atsakovę, kaip į Namo administratorę, su prašymu pakeisti radiatoriaus nuorintoją arba išleisti orą iš radiatorių, nėra. Taigi, šiuo atveju už žalą, padarytą trūkus Bute 3 esančiam radiatoriaus nuorintuojui ir iš radiatoriaus išsiliejus vandeniui bei užliejus žemiau esančius Butą 1 ir Butą 2, atsakomybė tenka Buto 3 savininkui, o ne atsakovei.

24. Ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti 25,13 Eur ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų, kurių nepriteisė pirmosios instancijos teismas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023, nustatytomis aplinkybės kaip prejudiciniais faktais. Nors ieškovė ir nedalyvavo šioje byloje, tačiau šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo draudėja V. R. B. (buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kurios butas buvo užlietas Įvykio metu. Tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek Butas 1 ir Butas buvo užlieti vandeniu dėl to pačio įvykio. Taigi visiems minėtoje byloje nedalyvavusiems subjektams minėtas sprendimas sukelia teisinius padarinius, nes jie įgyja teisę iš atsakovės, kaip Namo administratorės, reikalauti žalos atlyginimo dėl Įvykio;

24.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis draudžia teismui iš naujo nustatinėti išspręstose bylose konstatuotą faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais minėtoje byloje;

24.3. atsakovės pozicija itin prieštaringa ir nevienoda. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 atsakovė neteikė teismui dokumentų, patvirtinančių atliktus hidraulinius bandymus, teismo posėdžio metu nurodė, kad hidraulinių bandymų akto nėra ir šie bandymai nebuvo fiksuoti jokiame dokumente. Tačiau šioje byloje atsakovė jau teigia, jog hidrauliniai bandymai neva buvo vykdomi. Tokia nevienoda atsakovės pozicija leidžia pagrįstai abejoti šio atsakovės teiginių pagrįstumu šioje civilinėje byloje;

24.4. atsakovės pateikti dokumentai niekaip nepagrindžia, jog atsakovė atliko hidraulinius bandymus. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą sudaro atskiri aktai apie hidraulinius bandymus, kurie yra šio parengties akto sudedamoji dalis. Visgi, atsakovė pačių šių aktų (SPP21-252-P, SPP21-252-N, SPP21-252-P) į bylą taip ir nepateikė;

24.5. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad radiatorių nuorinimas ir jų detalių atitikmens techniniams reikalavimas patikrinimas yra darbai, kuriuos atsakovė, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja (eksploatuotoja), privalėjo atlikti ruošiant šilumos tiekimo sistemą šildymo sezonui;

24.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės naudai iš atsakovės 25,13 Eur ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nepastebėjo, jog žalos Nr. 2967145 sutampa su kituose bylos dokumentuose nurodytu šiuo žalos numeriu. Žalos Nr. R0002967145 ir Nr. 2967145 yra tas pats numeris, tik dauguma subjektų jį trumpina ir rašo be „R“ raidės ir trijų nulių. Taigi, yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 25,13 Eur ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.

27. Bylos duomenimis, 2021 m. rugsėjo 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (Butas 3), neatlaikęs termofikacinio vandens cirkuliacijos, trūko radiatoriaus nuorintojas (Įvykis). Dėl Įvykio buvo užlieti butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Butas 1 ir Butas 2). Ieškovė yra apdraudusi Butą 1 ir Butą 2. Ieškovė išmokėjo Buto 1 draudėjui 2 596 Eur draudimo išmoką, Buto 2 draudėjui – 1 594,38 Eur draudimo išmoką. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) (Namas) administratorė.

28. Ieškovė, kaip draudikė, reikalavimą Namo administratorei – atsakovei – subrogacijos pagrindu pareiškė įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 pagal AS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį E. K. ir I. K. (Buto 3 savininkams) bei atsakovei (Namo administratorei) dėl Įvykiu padarytos žalos atlyginimo.

29. Ieškovė prašo vadovautis Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad dėl Įvykio yra atsakinga atsakovė, kaip Namo administratorė, kuri pažeidė pareigą tinkamai vykdyti Namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir eksploatavimą.

30. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 buvo sprendžiamas ginčas dėl subjekto, atsakingo už žalą, padarytą po šildymo sistemos pajungimo išsiliejus vandeniui iš Buto 3 esančio šildymo sistemos įrenginio (radiatoriaus) (Įvykis). Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Kauno apylinkės teismo byloje e2-482-435/2023 buvo reiškiami reikalavimai atsakovei dėl Įvykiu padarytos žalos atlyginimo. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Kauno apylinkės teismo byloje e2-482-435/2023 reikalavimai atsakovei buvo grindžiami aplinkybėmis, kad atsakovė, būdama Namo administratore, atsakinga už Namo šilumos sistemos ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir eksploatavimą, netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko, paleidus Namui šildymą, Bute 3 įvyko šildymo sistemos įrenginio (radiatoriaus) avarija ir buvo užlieti Name esantys butai.

33. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 konstatuota, kad: 1) Įvykis Name kilo tuo metu, kai Namui buvo pajungtas šildymas, kas reiškia, jog radiatorius trūko ne savaime, kas leistų daryti išvadą, kad radiatorius buvo avarinės būklės, ne dėl Buto 3 savininkų kokio nors išorinio poveikio radiatoriui, kurio atsakovė neįrodė, o dėl to, kad, pajungus šildymą, Namo šildymo sistema neatlaikė termofikacinio vandens cirkuliacijos (35 punktas); 2) įstatyminė pareiga prižiūrėti ir eksploatuoti Namo šildymo ir karšto vandens sistemas kyla prižiūrėtojui, kuriuo šiuo atveju yra Namo administratorė – atsakovė (40 punktas); 3) atsakovė neįrodė, kad ji prieš pajungiant Name šildymą, atliko Namo šildymo ir karšto vandens sistemos hidraulinius bandymus (36 punktas); 4) atsakovė netinkamai vykdė Namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir eksploatavimą, dėl ko, paleidus Name šildymą, trūko Bute 3 esantis šilumos įrenginys (radiatorius), kuris užliejo ne tik Butą 3, bet ir po juo esančius butus, tokiu būdu padarydamas žalą (40 punktas).

34. Nors Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 ieškovė nedalyvavo, tačiau šioje byloje nustatyti faktai, kad Įvykį sąlygojo atsakovės netinkama Namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra, o dėl Įvykio buvo užpilti po Butu 3 esantys kiti butai, sudaro pagrindą minėtas aplinkybes vertinti kaip prejudicines ir nagrinėjamoje byloje, kurioje subrogacijos pagrindu dalyvauja kitų dėl Įvykio užlietų butų (Buto 1 ir Buto 2) draudėja – ieškovė. Be to, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

35. Įvertinus tiek atsakovės atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės šioje siekia paneigti įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023 konstatuotą faktą, kad atsakovė, Namo administratorė, esanti atsakinga už Namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir eksploatavimą, pažeidė pareigą tinkamai vykdyti namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir eksploatavimą, dėl ko įvyko Įvykis. Atsakovė aplinkybę, jog ne dėl jos neveikimo įvyko Įvykis, turėjo įrodinėti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-482-435/2023. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo atsakovė įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

36. Atsižvelgus į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. Nr. e2-482-435/2023 nustatytomis pirmiau paminėtomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje.

37. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija Butui 1 ir Butui 2 padarytos žalos fakto, priežastinio ryšio su Įvykiu ir žalos dydžio.

38. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės naudai iš atsakovės 25,13 Eur ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nepastebėjo, jog žalos žalos Nr. R0002967145 ir Nr. 2967145 yra tas pats numeris, tik dauguma subjektų jį trumpina ir rašo be „R“ raidės ir trijų nulių.

39. Pažymima, kad ieškovė apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepriteisti ieškovei 25,13 Eur ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų, todėl, nesant atitinkamo ieškovės apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl ieškovės prašymo priteisti 25,13 Eur ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų, kurių nepriteisė pirmosios instancijos teismas (CPK 301 straipsnio 3 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlyginamos, o ieškovei iš atsakovės priteisiamos 560 Eur išlaidos už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.