- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- AN2-372-468/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- A. I.
- Kategorijos
- 16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutarties, kuria netenkintas A. I. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-07-24 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. I. 2024-04-12, 11.40 val. (pirmosios instancijos teismo patikslintu laiku – 12.43 val.), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 82 punktą. Institucijos 2024-07-24 nutarimu A. I. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutartimi A. I. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, patikslinant nutarime nurodytą administracinio nusižengimo padarymą laiką – 12.43 val. Teismas, įvertinęs byloje esančius vaizdo įrašus, A. I. skundo motyvus bei paaiškinimus, duotus teisme, liudytojos D. D. paaiškinimus apie tai, kad naudotame vaizdo registratoriuje užfiksuotas laikas viena valanda skiriasi nuo tikrojo laiko, sprendė, kad A. I. kaltė jam padarius administracinį nusižengimą pilnai įrodyta, o duomenys, pagrindžiantys jo kaltę gauti teisėtu būdu. Teismo vertinimu tai, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime buvo neteisingai nurodomas nusižengimo laikas 11.40 val., kuris 2024-09-17 teismo posėdžio metu, buvo patikslintas į 12.43 val., negali būti laikoma priežastimi panaikinti skundžiamą nutarimą ar pripažinti liudytojos parodymus melagingais, o administracinio nusižengimo protokolą laikyti netinkamai surašytu ar suklastotu. Teismas taip pat nurodė, jog A. I. buvo sudaroma galimybė susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga tiek Institucijoje, tiek bylą perdavus teisme, tačiau A. I. tokia teise nepasinaudojo tinkamai nepasirašydamas dokumentų ir atsisakydamas įeiti į teismo patalpas dėl įrengto metalo detektoriaus.
Šalies argumentai
3. Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutartį bei Institucijos 2024-07-09 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus ir nenustačius reikšmingų bylai aplinkybių. Nurodo, kad Institucijos nutarime bei administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku – 2024-04-17, 11.40 val., jis negalėjo būti nusižengimo padarymo vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje – nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o tuo metu automobilį galėjo vairuoti jo sutuoktinė. Pažymi, kad tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, po to, kai jis pateikė skundą ir nurodė šias aplinkybes, liudytoja apklausta D. D. pakeitė savo parodymus paaiškindama, kad tikrasis pažeidimo laikas buvo ne 11.40, o 12.43 val., tuo tarpu pranešime apie padarytą nusižengimą ji buvo nurodžiusi kitą laiką – 11.43 val. Mano, jog šiuo atveju liudytojos parodymai apie nusižengimo laiką ir betarpišką dalyvavimą stebint pareiškėjo padarytą nusižengimą, negali būti laikomi patikimais ir pagrįstais. Be to, byloje nėra duomenų, kad liudytoja betarpiškai stebėjo A. I. daromą nusižengimą, vairuodama transporto priemonę, kurioje esantis registratorius užfiksavo neva A. I. padarytą nusižengimą, ar būdama tokios transporto priemonės keleivė. Pažymi, jog vaizdo įraše neužfiksuota, kad automobilį vairavo būtent A. I., tą pripažino institucijos atstovas ir pati liudytoja, tačiau šių aplinkybių apylinkės teismas nevertino.
3.2. Mano, jog šiuo atveju negali būti atmetama tikimybė, kad vaizdo registratoriumi užfiksuotame vaizdo įraše esanti laiko žyma buvo redaguota. Liudytoja D. D. teismui patvirtino, jog datą ir laiką registratoriui nustato pats naudotojas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, liudytoja pripažino, kad aptariamas vaizdo įrašas iš tikrųjų buvo redaguotas kompiuteriu, ne va tik priartinant vaizdą, tačiau įvertinus tai, jog pati liudytoja pripažino, kad vaizdo įraše matomas laikas skiriasi viena valanda, esant tokiems esminiams nusižengimo nustatymui būtiniems laiko neatitikimams, pirmosios instancijos teismas, kuriam neva buvo pateiktas vaizdo įrašo originalas, nepagrįstai vertino, kad vaizdo įrašas, turėjęs redagavimo požymių, yra pakankamas A. I. kaltei pagrįsti. Šiuo atveju, be prieštaringų liudytojos parodymų ir redaguoto vaizdo įrašo su abejotinu įrašo laiko tikslumu, daugiau jokių objektyvių ir patikimų duomenų nei apie padarytą pažeidimą, nei apie jo padarymo laiką nėra.
3.3. Mano, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir dėl to, jog buvo neįvertinti Institucijos bei teismo padaryti pažeidimai, nesuteikiant galimybės A. I. tinkamai susipažinti su bylos medžiaga. Pažymi, jog Institucija neišnagrinėjusi 2024-05-09 prašymo susipažinti su bylos medžiaga ir 2025-05-28 prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vilkino procesą ir pažeidė jo teises. Nesutinka su teismo nutarties argumentais apie tai, kad jis tik vieną kartą bandė susipažinti su bylos medžiaga, kadangi tą A. I. darė septynis kartus, tačiau ir teismas savo veiksmais, t. y. dėl vidinių pertraukų, metalo detektoriaus tikrinimo, o kai kuriais atvejais ir teismo atsakingo skyriaus, nereagavimo į pareiškėjo elektroninius prašymus, pažeidė pareigą leisti susipažinti su bylos medžiaga.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas G. V. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo A. I. skundą ir jį atmetė. Atstovo vertinimu skunde apygardos teismui nėra pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebuvo pateikti apylinkės teismui ir kurie leistų abejoti teismo išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. I. atskirasis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu A. I. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl ANK 417 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius nusižengimą, kadangi liudytojos parodymai yra nenuoseklūs ir teismo proceso metu pasikeitė, o jos pačios pateiktas vaizdo įrašas buvo modifikuotas, taip pat, jame galėjo būti pakeistas pažeidimo padarymo laikas. Teigia, jog liko nepašalintos abejonės, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o galimai jo sutuoktinė, todėl nesant objektyvių duomenų ir kilusias abejones vertinant jo naudai, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. A. I. teigimu, skundžiamų Institucijos ir teismo sprendimų neteisėtumą patvirtina ir tai, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos laiku susipažinti su visa tyrimo medžiaga.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. I. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurios, dėl nusižengimo padarymo laiko nors ir pirmosios instancijos teismo buvo patikslintos, tačiau A. I. buvo apie tai pranešta ir sudarytos galimybės užduoti klausimus, t. y. gintis nuo patikslinto kaltinimo, ko jis nepadarė. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas ar pripažinti, kad skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
8. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už <..> Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą <..>. KET 82 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas ir prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
9. Institucijos 2024-07-09 nutarimu A. I. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad pažeisdamas KET 82 punkto reikalavimą, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais.
10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. mano, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta ir skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1. bylos duomenys nepatvirtina, kad transporto priemonę protokole ir nutarime nurodytu laiku vairavo A. I., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini); 2. liudytojos parodymai dėl betarpiško stebėjimo darant nusižengimą ir nusižengimo laiko yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o byloje esantis vaizdo įrašas buvo modifikuotas, todėl negali būti atmetama galimybė, jog teismui pateiktas neva vaizdo įrašo originalas taip pat nebuvo modifikuotas; 3. Institucija ir pirmosios instancijos teismas nesudarė sąlygų A. I. susipažinti su bylos medžiaga ir jo kaltę paneigiančiais duomenimis. Aukštesnysis teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi jie yra paneigti objektyviais bylos duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Dėl teisės gintis nuo kaltinimo ir susipažinimo su bylos medžiaga
11. Administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Remiantis šio procesinio dokumento turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). ANK nustatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų neatitinkančio administracinio nusižengimo protokolo, iš kurio neįmanoma nustatyti, kuo yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, surašymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kurį nustačius, tokio protokolo pagrindu priimtas procesinis sprendimas turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
12. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. I. teigia, jog tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek ir po bylos perdavimo į teismą, jam nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su visais byloje esančiais ir jo kaltę paneigiančiais duomenimis, dėl ko tyrimas Institucijoje buvo vilkinamas ir jis negalėjo laiku pateikti savo pozicijos. Taip pat nurodo, kad su bylos medžiaga jis negalėjo susipažinti ir teisme dėl nepagrįstų priežasčių: vidinių pertraukų, metalo detektoriaus tikrinimo, nereagavimo į jo elektroninius laiškus. Su tokiomis apelianto išvadomis sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog asmuo, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau tokią savo teisę jis gali įgyvendinti ne bet kokiu, o tik įstatymo nustatytu būdu. ANK 574 straipsnyje nustatyta, jog prašymai gali būti teikiami per E. pristatymo sistemą, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, o jų tapatybė turi būti patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo normos numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.).
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2024-05-09 protokole, A. I. išsiųstame 2024-05-09 (b. l. 20, 22–24), buvo išaiškinta teisė susipažinti su bylos medžiaga, tačiau A. I. šia teise tinkamu ir įstatyme nustatytu būdu nepasinaudojo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Institucija A. I. išaiškino apie procesinių dokumentų teikimo formą ir būtinumą šiuos dokumentus pasirašyti, tačiau A. I. to nepadarė (b. l. 30, 33). Pažymėtina ir tai, jog susipažinimas su bylos medžiaga yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė, todėl Institucija neturi pareigos, negavusi tinkamai pateikto prašymo, supažindinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens su visa surinkta medžiaga. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, Institucija privalo tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio dokumento pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pasinaudoti savo teise į gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu administraciniame protokole pateikta kaltinimo esmė A. I. buvo aiški, tai patvirtina jo paties pateikti skundai bei 2024-08-20 ir 2024-09-17 pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotos A. I. išreikštos pastabos dėl Institucijos, jo manymu padarytų procesinių pažeidimų ir reikalavimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant sudėties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas su bylos medžiaga pirmosios instancijos teisme metu nesusipažino dėl to, kad atsisakė praeiti į teismo pastatą pro metalo detektorių. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais pažymi, jog šiuo atveju ne tik nėra pagrindo teigti, kad Institucija, o vėliau ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – apylinkės teismas, neužtikrino A. I. teisės susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, bet ir tai nesukliudė jam suvokti, už ką jis traukiamas administracinėn atsakomybėn.
14. ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. A. I. atžvilgiu surašytame protokole aiškiai įvardinta, jog asmuo traukiamas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Protokole taip pat apibūdinti paties A. I. galimai neteisėti veiksmai – prieš persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, neatliktas privalomas veiksmas – atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio šviesos signalo neparodymas, taip pažeidžiant KET 82 punkto reikalavimus. Protokole nurodyta ir nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius bei data ir laikas – 2024-2024-04-12, 11.40 val. Būtent nusižengimo padarymo laikas, nustatytas pagal byloje esantį, liudytojos D. D. pateiktą vaizdo įrašą, buvo ginčijamas apelianto, o išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir paaiškėjus, jog liudytojos naudoto vaizdo registratoriaus laikas viena valanda atsilieka nuo realiojo laiko, pirmosios instancijos teismo buvo patikslintas ir nutartimi ištaisytas, apie ką A. I. buvo informuotas ir turėjo teisę užduoti klausimus ir pateikti paaiškinimus dėl naujai nustatytų faktinių aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu teismo atliktas patikslinimas padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir apelianto kaltės įrodinėjimui įtakos neturėjo, o atlikus pakeitimus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos.
Dėl įrodymų vertinimo
15. Apeliantas skunde ginčija vaizdo įrašo, kurio pagrindu jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, ir liudytojos parodymų pagrįstumą ir nurodo, kad protokole užfiksuotu laiku jis įvykio vietoje nebuvo. Apelianto teigimu apylinkės teismo sprendimas grįstas prielaidomis, kadangi liko nepašalintos abejonės ne tik dėl vaizdo įrašo tikrumo, liudytojos betarpiško stebėjimo galimai jam darant administracinį nusižengimą, bet ir tai, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti kitas asmuo – apelianto žmona. Vis tik, aukštesnysis teismas, tokius apelianto skundo argumentus laiko nepagrįstais.
16. Pažymėtina, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, atitinkantys leistinumo bei sąsajumo reikalavimus. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
17. Apygardos teismas, pakartotinai įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su A. I. teisės pažeidimo fiksavimu, nusižengimo padarymo datos ir laiko nustatymu konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais bei pagrįstai vadovavosi byloje esančiu vaizdo įrašu ir liudytojos parodymais. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena A. I. atžvilgiu buvo pradėta Institucijoje gavus D. D. pranešimą su vaizdo įrašu apie tai, kad transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, 2024-04-12, 11.40 val. (teismo posėdžio metu laikas patikslintas nustatant, kad pažeidimas padarytas 12.43 val.) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Liudytoja apklausta D. D., pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad 2024-04-12, jai važiuojant iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, apie 12.43 val., pravažiavus sankryžą, automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas persirikiavo į pirmą juostą be posūkio signalo ir priešais ją sustojo prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjęs važiuoti persirikiavo per ištisinę plačią juostą. Šie liudytojos parodymai savo esme, t. y. dėl nusižengimo padarymo būdo, sutampa su pirminiu liudytojos pranešimu apie įvykį (b. l. 27–28). Liudytoja taip pat paaiškino, jog pateikdama pranešimą apie įvykį nurodė vaizdo registratoriuje užfiksuotą laiką, tačiau vėliau pastebėjo, kad registratoriuje fiksuojamas laikas nuo tikrojo atsilieka viena valanda, o policijai pateikė vaizdo įrašą su priartintu vaizdu, kad matytųsi transporto priemonės valstybiniai numeriai. 2024-09-17 teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas liudytojos pateiktas vaizdo įrašo originalas (b. l. 41), kuriame užfiksuoti vaizdai sutampa su pirminiu vaizdo įrašu. Institucijos atstovas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog administracinio nusižengimo data, vieta ir laikas buvo nustatytas iš institucijai pateiktos medžiagos, t. y. liudytojos paaiškinimų ir vaizdo įrašo. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo A. I. nurodė, jog 2024-04-12 protokole nurodytu laiku įvykio vietoje nebuvo, kadangi buvo (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtino, kad įvykio dieną be jo niekas kitas transporto priemonės nevairavo.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, byloje nėra pagrindo abejoti liudytojos D. D. parodymų patikimumu, kadangi prieš duodama parodymus ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, jog liudytoja būtų turėjusi realų pagrindą apkalbėti A. I.. Liudytojos parodymai, dėl administracinio nusižengimo padarymo būdo, ne tik yra nuoseklūs, bet ir visiškai atitinka vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo medžiagą, kurio tikrumu nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nesuabejojo, tokio pagrindo abejoti neturi ir aukštesnysis teismas. Vaizdo įraše, kuris buvo betarpiškai išnagrinėtas apylinkės teismo, užfiksuota, kaip A. I. priklausantis automobilis, 2024-04-12, 11.43 val. vaizdo įraše užfiksuotu laiku, persirikiuodamas iš antrosios juostos į pirmąją, manevrą atliko nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, kas atitinka KET 82 punkto reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytų išvadų teisingumu.
19. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, buvo patikslintas administracinio nusižengimo laikas – 12.43 val. – apeliantas tiek apylinkės teismui, tiek skunde aukštesniajam teismui teigia, jog Institucijos protokole ir nutarime nurodytu laiku – 11.40 val. – įvykio vietoje nebuvo, nurodydamas, kad tuo metu buvo kitoje vietoje, todėl negalėjo vairuoti automobilio. Vis tik, šiuo gi atveju A. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir jo kaltė padarius administracinį nusižengimą laikytina pilnai įrodyta dėl nusižengimo, padaryto 12.43 val., o ne 11.40 val. Apeliantas nei administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo Institucijoje metu, nei apylinkės ar aukštesniajam teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šiuo laiku ar įvykio dieną transporto priemonę galėjo vairuoti kitas asmuo, o jo teigimu – apelianto žmona, taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismo patikslintu laiku, 12.43 val. jis buvo kitoje nei padarytas administracinis nusižengimas vietoje. Priešingai – pirmosios instancijos teismui patvirtino, jog įvykio dieną niekas be jo jam priklausančios transporto priemonės nevairavo. Atsižvelgiant į tai aukštesniojo teismo vertinimu padarytas administracinis nusižengimas laikytinas pilnai įrodytu byloje surinktais duomenimis, taigi skunde keliamos prielaidos, jog liudytojos parodymai yra nenuoseklūs, vaizdo įrašas ir jame fiksuotas laikas yra modifikuoti, o transporto priemonę galėjo vairuoti kitas asmuo yra atmetamos kaip nepagrįstos.
20. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo apylinkės teismo nutarimą, bylos medžiagos duomenis, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl padaryto įrodymų vertinimo pažeidimo, nėra. Pažymėtina, jog byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucijos (pareigūno) prerogatyva, todėl tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. I. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutarties neteisėtos ar nepagrįstos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius duomenis, pripažino juos įrodymais ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
21. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad A. I. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus A. I. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
22. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 638 straipsnio ištaisyti klaidas nutarime (nutartyje) teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek byloje dalyvaujančių asmenų prašymu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškinta, kad nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Atskirieji skundai administracinio nusižengimo bylose teikiami dėl atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakymo priimti skundą nepašalinus jo trūkumų ir kitų procesinių klausimų išsprendimo, tačiau, išnagrinėjus bylą iš esmės, asmuo turi teisę pateikti apeliacinį skundą, kuris yra nagrinėjamas aukštesniajam teisme. Nors ši netikslumas nesutrukdė apeliantui tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, turi būti ištaisytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsniu,
nutaria:
patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutarties rezoliucinę dalį, joje nurodant, kad „Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-14 nutartį nepakeistą ir A. I. (A. I.) atskirojo skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą Nr. II-1130-1218/2024 grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis yra neskundžiama.