- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- e2-242-1008/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Atsakovas
- E. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Akmenės būstas“ ieškinį atsakovui E. K. dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VšĮ „Akmenės būstas“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo E. K. 378,25 € dydžio įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 € žyminio mokesčio bei 35,04 € bylinėjimosi išlaidas, patirtas procesinių dokumentų parengimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), į butą (duomenys neskelbtini), pateko tik 2016 m. vasario 15 d., leidus UAB „Akmenės energija“ atstovams, nes butas buvo užrakintas. Nuo 2005 m. sausio 20 d. butas buvo areštuotas I. K. naudai. Atsakovo nuomone, vadovaujantis turto arešto aktu, už perduoto saugoti turto praradimą ar sužalojimą, žalą atlygina saugotojas. Atsiliepime pažymėjo, kad I. K. butą jam perleido tik 2013 m. birželio mėnesį, todėl prašo teismo susidariusias skolas išieškoti iš I. K..
Ieškovės VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas ir atsakovas E. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas E. K. taip pat informavo teismą, kad teismo posėdyje nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Akmenės rajono tarybos 2001 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros“ ieškovė VšĮ „Akmenės būstas“ paskirta Naujosios Akmenės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Akmenės rajono tarybos sprendimu nuo 2002 m. sausio 1 d. buvo įsteigta VšĮ „Akmenės būstas“, kurios veiklos sritis – Akmenės rajono daugiabučių gyvenamųjų namų administravimas, jai priskirtas mėnesio mokesčių patalpų savininkams apskaičiavimas, mokesčio surinkimo ir apskaitos vykdymas.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui E. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Duomenų, kad daugiabučio namo minėtu adresu butų savininkai būtų sudarę jungtinės veiklos sutartį, byloje nėra. Ieškovės pateikta 2015 m. lapkričio 1 d. mokesčio paskaičiavimo pažyma liudija, kad prašomą priteisti skolą sudaro 151,94 € bendrosios nuosavybės administravimo mokestis, 90,70 € kaupiamos lėšos ir 135,61 € už vandentiekio, kanalizacijos, elektros sistemų priežiūrą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.
(Duomenys neskelbtini) Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (duomenys neskelbtini) srities Pataisos kolonijos Nr. 9 pažymoje nurodyta, kad atsakovas nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. buvo laikomas laisvės atėmimo vietoje. Atsakovas byloje pateikė 2005 m. sausio 20 d. Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0069/03/06629, kurio pagrindu jam priklausantis butas (duomenys neskelbtini), areštuotas apribojant disponavimo teisę išieškotojos I. K. naudai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.
Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis, vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Nustačius, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos – butas – daugiabučiame name, kuriam ieškovė teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atsakovas laikytinas namo bendrojo naudojimo patalpų savininku ir jam administracinių aktų pagrindu kyla pareiga mokėti mokesčius už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.
Atsakovas nurodo, jog 2005 m. sausio 20 d. Turto arešto aktu (vykdomojoje byloje Nr. 0069/03/06629) jam priklausantis butas (duomenys neskelbtini), areštuotas I. K. naudai, o vadovaujantis turto arešto aktu už perduoto saugoti turto praradimą ar sužalojimą, žalą atlygina saugotojas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad areštuotas atsakovui priklausantis turtas buvo perduotas saugoti kitam asmeniui, todėl pripažintina, kad pats atsakovas ir buvo areštuoto turto saugotojas. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Nekilnojamojo turto registre, nei Turto arešto aktų registre atsakovo pateiktas turto arešto aktas nėra registruotas. Tačiau net atsakovo turtui ir esant areštuotam, prievolė mokėti mokesčius už daugiabučio namo, kuriame yra jam priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nepasibaigia, kadangi arešto aktu apribojus disponavimo nekilnojamuoju turtu teisę, apribojamos tik savininko teisės turtą perleisti, įkeisti ar kitaip šį turtą apsunkinti, tačiau neapriboja teisių daiktu naudotis ir jį valdyti. Nuo šios pareigos buto daugiabučiame name savininkas taip pat neatleidžiamas ir tuo atveju, jei šiame bute laikinai negyvena. Atsakovo argumentas, jog bute nuo 2005 m. negyveno, todėl iš jo pusės nebuvo jokių šiukšlių bei kitų atliekų, atmestinas, kadangi ieškovas neprašo priteisti skolos už atliekų išvežimo paslaugas.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė nuo 2005 m. neatliko jokių namo (duomenys neskelbtini), remonto ar restauravimo darbų. Pažymėtina, kad į ieškovės reikalaujamą priteisti skolą mokesčiai už tokio pobūdžio paslaugas nėra įtraukti. Atsakovas nurodo, kad jo bute atjungta elektra, dujos ir vanduo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė reikalauja priteisti skolą ne už atsakovo butui teiktas paslaugas, o už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas.
Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Duomenų, jog atsakovas iki nagrinėjamo ieškinio būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl jo teikiamų paslaugų kokybės, nėra.
Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byloje esantys įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą, atsakovas nurodytos skolos paskaičiavimo teisingumo neginčijo, savo poziciją grindė motyvais, jog minėtame bute dalį laikotarpio, už kurį prašoma priteisti skolą, negyveno, butas buvo areštuotas, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 378,25 € dydžio įsiskolinimas už suteiktas paslaugas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. sausio 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.59, 6.63, 6.101, 6.210, 6.249 straipsniai).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 € žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas, ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su VšĮ „Credibell“ ieškinio parengimu – 35,04 €, iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142, 246, 259-270, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei VšĮ „Akmenės būstas“, į. k. 153259061:
378,25 € (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 25 ct) įsiskolinimo už suteiktas paslaugas;
5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2016 m. sausio 26 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
15 € (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.