- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-1903/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01392-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „City Service“, uždarosios akcinės bendrovės „Realco statyba“
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų akcinės bendrovės „City Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Realco statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4994-798/2014 pagal ieškovų akcinės bendrovės „City Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Realco statyba“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai AB „City Service“ ir UAB „Realco statyba“, veikdami jungtinės veiklos pagrindu, dalyvauja atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos konkurencinio dialogo būdu organizuojamame privataus ūkio subjekto atrankos valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekte „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus miesto centrinės dalies 1-asis etapas” (toliau – projektas, konkursas). Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti atsakovo 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 1S-1485 įformintą sprendimą atnaujinti konkurencinio dialogo procedūras; 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 1S-1564 ir 2014 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1S-1655 įformintus sprendimus reikalauti patikslinti atitiktį pirkimo dokumentams; 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 1S-1901 ir 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1S-2160 įformintus sprendimus atmesti paraiškas; 2) įpareigoti atsakovą organizuoti neskelbiamas derybas kviečiant visus tris dalyvius; pareikalauti iš dalyvių pateikti atnaujintas paraiškas apie kvalifikaciją paraiškų pateikimo momentui bei pateikti įpareigojančius pasiūlymus.
Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą sustabdyti konkurso vykdymą, t. y. nebetęsti/neatnaujinti/nepradėti neaiškių ir neteisėtų pirkimo procedūrų, nepriimti jokių sprendimų, nesudaryti jokių pirkimų sutarčių dėl paslaugų teikimo iki teisėtų neskelbiamų derybų kviečiant tris dalyvius suorganizavimo, nepriimti jokių sprendimų dėl ieškovų pašalinimo iš tolesnių procedūrų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovai 2014 m. rugpjūčio 11 d. pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugo priemones – įpareigoti atsakovą sustabdyti konkurso vykdymą, t. y. nebetęsti neaiškių ir neteisėtų pirkimo procedūrų bei pradėtų vykdyti neskelbiamų derybų, nepriimti jokių kitų sprendimų, nesudaryti jokių pirkimo sutarčių dėl paslaugų teikimo iki teisminių ginčų, tiesiogiai susijusių su atsakovo priimtais sprendimais, išnagrinėjimo dienos. Nurodė, kad pakartotinis prašymas grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Atsakovas kreipėsi į Viešųjų pirkimo tarnybą prašydamas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kviečiant du dalyvius, nors sprendimai dėl trečiojo dalyvio yra ginčijami teisme, todėl toks kreipimasis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Viešųjų pirkimų tarnyba, pažeisdama administracinę procedūrą, davė sutikimą vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors esminiai ir analogiški klausimai yra nagrinėjami civilinėse ir administracinėse bylose. Ieškovų nuomone, susidarė situacija, kai teisingumo vykdymas ir teismo vaidmuo visiškai apeinama, elgiamasi ne pagal teisės aktus ir viešąją tvarką, tuo šiurkščiai pažeidžiant viešąjį interesą. Spaudoje viešai nurodoma, kad AB „City Service“ visus teismus jau pralaimėjo. Apie Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus nebuvo skelbiama iš karto po jų pateikimo. Tai sužinota iš spaudos 2014 m liepos 25 d. Po spaudos susidomėjimo, atsakovas savo puslapyje pakeitė pranešimo turinį. Ieškovai tai vertina kaip sąmoningą veiksmą neva siekiant užkirsti kelią tokį sprendimą/išaiškinimą skųsti teismine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmetė ieškovų pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi konkursu siekiama ne tik sumažinti valstybės išlaidas nuteistųjų įkalinimui, bet ir siekiama užtikrinti asmenų laikymo įkalinimo įstaigose sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei taip išspręsti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perpildymo problemą. Teismas, įvertinęs konkurso ekonominę ir socialinę reikšmę, sprendė, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, proporcingumo ir teisingumo principus, negu šių priemonių netaikymas. Teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, ieškovai savo pažeistas teises gali ginti ir kitomis įstatymų leistinomis priemonėmis – kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl naujų aplinkybių ir būtinybės iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemonių. Teismas be pagrindo nevertino naujai paaiškėjusių reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę kaip įmanoma greičiau imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir jau dabar akivaizdžiai nepagrįstą pirkimo procedūrą sustabdyti. Įvertinus tokį neteisėtą atsakovo elgesį, akivaizdu, kad priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, tiek jų, tiek valstybės interesai bus pažeisti, nes palankaus ieškovams teismo sprendimo įgyvendinimas, sudarius viešojo pirkimo sutartį su žymiai didesnę kainą pasiūliusiu dalyviu, taps negalimas.
2. Dėl interesų konkurencijos ir prioriteto suteikimo viešajam interesui. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą bendrajam postulatui, vertindamas jį atsietai nuo faktinių aplinkybių ir iš esmės pažeisdamas ne tik ieškovų teises ir teisėtus interesus, tačiau ir patį viešąjį interesą. Teismas toleravo atsakovo neskaidriai vykdomas pirkimo procedūras. Neprognozuojamas atsakovo elgesys negali būti laikomas viešojo intereso užtikrinimu. Ne bet koks vykdomas svarbus projektas (viešasis pirkimas) atitinka viešąjį interesą, o būtent toks, kuris vykdomas aiškiai, skaidriai, pagal iš anksto paskelbtas visuotinai žinomas taisykles. Teismas neargumentavo, kodėl šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų didesnes neigiamas pasekmes negu tolesnis neteisėtų procedūrų tęsimas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymas su žymiai didesnę kainą pasiūliusiu dalyviu. Pažymėtina, kad projektas yra vykdomas daugiau negu dvejus metus, todėl teismo pozicija, jog pirkimo procedūrų negalima sustabdyti, laikytina nepagrįsta ir nelogiška.
3. Dėl ieškovų teisės reikalauti žalos atlyginimo. Dėl pirkimo pobūdžio objektyviai neįmanoma apskaičiuoti ieškovų patirtos žalos dydžio. Teismas nukreipia į aiškiai deklaratyvią normą dėl žalos atlyginimo, nors jau šiuo metu yra akivaizdu, kad ieškovai neturės galimybių tinkamai pasinaudoti jiems neva suteikta teise.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pagrįstai suteikė prioritetą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus miesto centrinės dalies projekto vykdymui, o ne privačiam ieškovų interesui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 571 „Dėl partnerystės projekto įgyvendinimo“ nutarė įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus miesto centrinės dalies I-asis etapas“. Projekto tikslas – perkelti esamą kalėjimą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Vilniaus miesto centrinėje dalyje į Pravieniškes. Atsakovas vykdo minėto partnerystės projekto įgyvendinimo viešąjį pirkimą Nr. 122858.
Šioje byloje ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – pirkimo procedūrų sustabdymo vieną kartą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jau buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent šiame atsakovo vykdomame viešajame pirkime jau ne kartą nuspręsta teismų procesiniuose sprendimuose, iš kurių matyti, jog teismai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, jog konstatavo šio pirkimo socialinę ir ekonominę reikšmę.
Minėta, kad pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujasi viešuoju interesu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį skyrė būtent viešojo intereso, susijusio su valstybės išlaidų nuteistųjų įkalinimui mažinimu, šių asmenų laikymo įkalinimo įstaigose tinkamų sąlygų užtikrinimu, apsaugai. Akivaizdu, kad vykdomas projektas yra svarbus visai visuomenei ekonomine, socialine ir saugumo prasme. Pagal viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi; viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė viešajam interesui, susijusiam su visuomenės interesu atsakovo vykdomo pirkimo objektu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimui. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje nurodyta teismų praktika, susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtent šiame atsakovo vykdomame viešajame pirkime.
Ieškovų pakartotinas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis. Ieškovai šiame prašyme pateikia atsakovo atliekamų veiksmų ginčijamame pirkime subjektyvų vertinimą, įvardija juos kaip neteisėtus ir pažeidžiančius viešąjį interesą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo veiksmai toliau vykdant teismo nesustabdytas pirkimo procedūras a priori negali būti laikomi neteisėtais, todėl nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą kitaip, nei tai jis padarė 2014 m. liepos 21 d. nutartyje, kuri, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi buvo palikta nepakeista.
Sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį, t. y. išnagrinėjo ir ištyrė iš esmės ieškovų pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Nors minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau šis faktas leidžia spręsti, kad nėra esminės sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ieškinio prima facie pagrįstumo.
Kiti ieškovų atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.