Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2017-02-07 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo tris vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojų UAB „4finance“ ir E. G. naudai - Nr. 0010/13/01977, 0010/13/01890, 0010/13/01891.

Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas M. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. 2016-08-12 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat nurodė, kad, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Taigi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų, kaip parama), patenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog antstolis nepagrįstai 2016-08-12 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1a-56398 pareikalavo išskaityti iš skolininko piniginių lėšų gaunamų iš trečiųjų asmenų kiekvieną mėnesį išskaitant 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, kadangi CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų tvarką. Skolininko iš artimųjų ar kitų asmenų gautos lėšos nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis), todėl išieškojimo iš tokių piniginių lėšų nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Dėl nurodytų aplinkybių, išieškant iš šių lėšų, atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą nukreipti išieškojimą į vienos MMA neviršijančią pinigų sumą. Todėl antstolio patvarkymas šioje dalyje naikintinas, įpareigojant antstolį patikslinti minėtą patvarkymą, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir jo taikymo išaiškinimus.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Byloje nesant pakankamai duomenų ar išskaitos buvo daromos iš skolininko M. Š. sąskaitos, kurios viršija vieną MMA, ar ne, todėl, jei buvo nepagrįstai nuskaičiuotos lėšos iš skolininko sąskaitos, antstolis turėtų spręsti klausimą dėl jų grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-08-12 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1a-56398 dalyje, kurioje reikalaujama išskaityti iš skolininko piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaitant 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.

Įpareigoti antstolį grąžinti skolininkui M. Š. nepagrįstai nurašytas lėšas pagal 2016-08-12 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1a-56398.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/13/01977, 0010/13/01890, 0010/13/01891 gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.