Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-01-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-1123-584/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-29
Bylos Nr.
2YT-1123-584/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jasaitienė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2YT-1123-584/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17086-2024-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.20.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 29 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., N. O. B., E. P., R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės J. Ž. (toliau – ir antstolė) 2024-11-08 patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-24-161- 32122.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas gavo antstolės J. Ž. 2024-11-08 patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, kuriuo buvo nustatyta, kad skolininkui V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 16 100 Eur. Nurodo, kad patvarkyme nurodyta, kad antstolis skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią atliko UAB „OBER-HAUS“ vertintojas, tačiau pareiškėjo įsitikinimu turtas buvo įvertintas neatsižvelgiant į visas jo vertei aktualias aplinkybes. Iš didžiausio Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimo portalo (www.aruodas.lt) duomenų matyti, kad ekspertizės įvertinta vieno aro kaina yra ženkliai mažesnė nei vidutinė panašių žemės sklypų vieno aro pardavimo kaina. Pagal ekspertizės vertinimą šio sklypo vieno aro kaina yra 190,37 Eur, tuo tarpu remiantis internetinio portalo www.aruodas.lt duomenimis, panašių sklypų vieno aro kaina svyruoja nuo 829 iki 5 098 Eur. Nurodo, kad vertinant žemės sklypo vertę nebuvo įvertinta aplinkybė, kad jis yra derlingas ir dirbamas žemės laukas, kuris yra eksploatuojamas ir yra itin paklausus tarp žemės ūkio produkciją auginančių asmenų. Nurodo, kad tiek turto ekspertizės akte Nr. 3784 EKZ_2024 AGA KAUN, tiek patvarkyme nustatyta turto kaina yra netiksli, kadangi nebuvo įvertintos visos turto vertei aktualios aplinkybės. Tai lemia, kad patvarkymas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, o parduodamas turtas įvertintas iš naujo.

Antstolė J. Ž. 2024-12-03 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis).

Antstolė nurodė, kad vykdydama Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarės R. M. 2024-06-25 išduotą Notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 3594 dėl 27 772,51 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojai N. O. B., 2024-01-26 gavo skolininko V. D. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo skundžiamas 2024-11-08 patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S-24-161-32122. Nurodo, kad 2024-11-07 buvo gauta eksperto išvada, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 16 100 Eur. CPK 681 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu įstatyme nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolei nekilo jokių abejonių dėl ekspertizės akto pagrįstumo dėl žemės sklypo vertės, kadangi visi kiti turimi šaltiniai pateikia panašią (šiek tiek mažesnę) šio sklypo rinkos vertę: VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto duomenų bazėje nurodoma, kad šio sklypo rinkos vertė 2024-01-01 yra 15 000 Eur, Hipotekos registre yra pateikiama informacija, kad pareiškėjas ir išieškotoja sudarydami sutartinės hipotekos sandorį (identifikacinis Nr. 20120200008105) taip pat sutarė, kad žemės sklypo vertė yra 15 000 Eur. Nurodo, kad ekspertas remiasi įvykusių sandorių duomenimis, o ne skelbimų portaluose prašomomis kainomis, skunde nepateikiami argumentai, dėl kurių eksperto parinktus lyginamuosius objektus būtų galima laikyti netinkamais, ar atliktus skaičiavimus – netiksliais; pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kurie negali būti laikomi pagrindu panaikinti skundžiamą patvarkymą. Nurodo, kad ekspertas apžiūrėjo vertinimą turtą ir ekspertizės akte yra pateikiamos foto fiksacijos, kuriose matomas vaizdas taip pat prieštarauja skunde nurodytiems teiginiams, kad šis žemės sklypas yra „derlingas ir dirbamas žemės laukas, kuris yra eksploatuojamas ir yra itin paklausus tarp žemės ūkio produkciją auginančių asmenų“. Anot antstolės, žemės sklypas yra labiau apleistas ir neprižiūrėtas, nei dirbamas – apaugęs krūmais, aukšta žole. Žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 34,7, o tai nėra aukštas balas – žemesnis nei vidutinis Lietuvos Respublikos žemės našumo balas – 39,79 (duomenys skelbiami Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos (ŽISIS) portale Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema zis.lt).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolė J. Ž. vykdo Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. 2024-06-25 išduotą Notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 3594 dėl 27 772,51 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos N. O. B. naudai. Iš pareiškėjo taip pat šiuo metu yra vykdomas skolų išieškojimas pagal Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. 2024-03-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1055 dėl 70 362,58 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo išieškotojui R. B., Kauno apylinkės teismo 2024-07-17 vykdomasis raštas Nr. e2-8376-1088/2024 dėl 38 941,40 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo išieškotojui E. P.. Vykdant skolų išieškojimą iš pareiškėjo, 2024-08-22 buvo areštuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris yra hipoteka įkeistas išieškotojai N. O. B. vykdomojoje byloje Nr. 0161/24/01248. Areštuojant turtą jo rinkos vertė nebuvo nustatyta, išieškotojai ir skolininkas nepateikė nuomonių dėl turto rinkos vertės, todėl, vadovaujantis CPK 681 straipsnio nuostatomis, jog tuo atveju, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, 2024-10-29 patvarkymu Nr. S-24-161-31096 buvo paskirta šio turto ekspertizė rinkos vertei nustatyti. 2024-11-07 buvo gauta eksperto išvada, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 16 100 Eur. Pareiškėjas su nustatyta turto verte nesutiko, kadangi nebuvo atsižvelgta į turto vertei aktualias aplinkybes, t. y. kad minėtas žemės sklypas yra derlingas ir jis yra dirbamas. Be to, pagal internetinio portalo www.aruodas.lt duomenis panašių sklypų aro kaina yra nuo 829 Eur iki 5 098 Eur.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo artimesnė rinkos kainai. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas (šiuo atveju – pakartotinis areštuoto turto vertės nustatymas) vien formaliais pagrindais sudarytų prielaidas nepagrįstai – neadekvačiai vilkinti išieškojimo procesą.

Spręsdamas, ar pareiškėjo skundas teikia pagrindą iš naujo nustatyti areštuoto turto vertę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų (išskyrus asmeninio –subjektyvaus pobūdžio teiginius), patvirtinančių, kad patvarkyme nurodyta neteisinga – netinkama turto rinkos vertė, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų – aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė šuo metu turėtų būti iš esmės kitokia. Taigi pateikti pareiškėjo argumentai, kuriais tik keliamos subjektyvios abejonės dėl nustatytos vertės dydžio, teismo vertinimu, nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinį vertės nustatymą (ar paskiriant dar vieną ekspertizę) bus nurodyta iš esmės ta pati vertė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės apie ginčo turto vertę bei pateikti duomenys (vieši skelbimai patalpinti internetiniame tinklalapyje – www.aruodas.lt) yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekaip patvirtina realią turto vertę. Šia prasme byloje nepateikta jokių duomenų apie nekilnojamojo turto ar bet kokio kito turto kainų esminius pokyčius – svyravimus; taip pat nėra pagrindo tokius pokyčius – svyravimus vertinti kaip visiems žinomas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad turtas jau parduotas iš varžytynių, t. y. 2024-12-30 įvyko turto varžytynės Nr. 278460, kuriose jis buvo parduotas už daugiau nei 3 kartus didesnę nei nustatyta pradinę kainą – 44 100 Eur. Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, nes nepriklausomai nuo pradinio įvertinimo potencialūs turto pirkėjai papildomai vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjui nepagrindus kitokios (negu eksperto nustatyta) turto vertės, antstolė iš esmės tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo procedūras. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 510 straipsniais,

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Diana Jasaitienė