- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- e2-58-880/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01114-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- UAB „Bagaslaviškio pieninė“
- Advokatai
- Ugnis Pėdnyčia, Jurgita Karvelė, Irma Janonytė, Jonė Valčiukienė
atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ atstovėms advokatei Jurgitai Karvelei ir advokato padėjėjai Jonei Valčiukienei, UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktorei Aldonai Kvedarienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui UAB „Bagaslaviškio pieninė“ dėl vidutinio darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 20 107,53 Lt vidutinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), 1 643,07 palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ neatsiskaitymu su ieškovu jo paskutinę 2013 m. vasario 26 d. bendrovėje darbo dieną (DK 141 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad UAB „Bagaslaviškio pieninė“ pagal Darbo sutartį Nr. 103, dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d., bendrovės finansų ir ekonomikos direktoriumi. Nuo 2012 m. sausio 16 d. atsakovo valdybos sprendimu, buvo paskirtas atsakovo direktoriumi, nustačius jam 9 211 Lt darbo užmokestį. Pasikeitus atsakovo pagrindiniam akcininkui, nuo 2013 m. vasario 1 d., valdybos sprendimu, ieškovo atlyginimas buvo sumažintas iki 3 000 Lt, o 2013 m. vasario 26 d., Darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu (DK 125 str. 1 d.). Ieškovas, 2013 m. vasario 26 d. susipažinęs su atleidimo įsakymu, bendrovės atstovei perdavė visus turėtus prisijungimų kodus prie bendrovės sąskaitų. Bendrovė su atsakovu atleidimo dieną neatsiskaitė. Atsakovo ieškovui skola už neišmokėtą darbo užmokestį ir nepanaudotas atostogas atleidimo dieną sudarė 23 251,53 Lt. Atsakovas ieškovui 2013 m. kovo 5 d. sumokėjo 7 000,36 Lt, o 2013 m. balandžio 10 d. – 500 Lt. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. DGKS-1947, atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, motyvuodama tuo, kad jis priskirtas teismo kompetencijai. Atsakovas, sužinojęs apie kreipimąsi į Darbo ginčų komisiją, 2013 m. balandžio 22 d., galutiniu mokėjimu ieškovui sumokėjo 2 000 Lt. Iš viso atsakovas ieškovui sumokėjo 9 500,36 Lt. Ieškovo teigimu, jeigu ieškovo atleidimas būtų įformintas tinkamai – būtų atspindėta tikroji ieškovo atleidimo priežastis, t. y., ieškovas būtų atleistas atsakovo iniciatyva, norint turėti pasikeitus didžiausiam bendrovės akcininkui naujos valdybos paskirtą vadovą, ieškovui pagal DK 140 straipsnį, turėtų būti išmokėta ir 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Ieškovas 1 643,07 Lt reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, už 2013 m. vasario 27 d. – 2014 m. lapkričio 27 d, laikotarpį, grindė CK 6.210 straipsnio normomis, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atleidžiant ieškovą, su juo nebuvo atsiskaityta dėl prastos bendrovės finansinės padėties, kuri susiklostė ieškovui vadovaujant, tuo pačiu būnant ir bendrovės akcininku. Pasak atsakovo, bendrovė 2012 m. baigė su 1 615 805 Lt nuostoliu, kreditoriams pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 705 657,74 Lt, bendrovės darbuotojams buvo po kelis mėnesius vėluojama išmokėti darbo užmokestį. Tuo tarpu, ieškovo atlyginimas net 6 kartus buvo didesnis nei kitų darbuotojų, todėl abi šalys buvo suinteresuotos dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo. Iki savo atleidimo, ieškovas 2013 m. vasario 19 d., išsakymu atleido bendrovės vyr. finansininkę R. B., jai prašant, nuo 2013 m. vasario 28 d., ir įsakymu neužtikrino su juo visiško atsiskaitymo, nors 2013 m. vasario 15 d., su bendrove jau buvo pasiektas susitarimas dėl ieškovo atleidimo. Taigi, ieškovas iš anksto žinodamas apie savo atleidimo datą, pats tinkamai neužtikrino, jog su juo būtų laiku atsiskaityta. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant darbuotojo kaltei, DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka darbuotojui nemokama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2012). Be to, bendrovė su ieškovu negalėjo atsiskaityti ir dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo pareigų – Juridinių asmenų registre neįregistravo bendrovės valdybos 2013 m. sausio 11 d., naujai išrinktos bendrovės vadovės A. Kvedarienės, todėl pastaroji iki 2013 m. kovo 13 d. negalėjo atlikti jokių bankinių operacijų bendrovės vardu. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo ieškinys atmestinas ir dėl praleisto 1 mėnesio ieškinio senaties termino (DK 296 str.), kadangi ieškovas po Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. DGKS-1947, į teismą kreipėsi su ieškiniu tik po 1,5 metų. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo vidutinio darbo užmokesčio, nors turėtų skaičiuoti nuo vėluojamos sumokėti sumos. Be to, po 2013 m. gegužės 23 d. visiško atsiskaitymo su ieškovu, ieškovas skaičiuoja palūkanas nuo neegzistuojančios skolos sumos.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, o atsakovo atstovės prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laiką, per kurį buvo uždelsta pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (DK 141 str. 3 d.).
Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 20 107,53 Lt vidutinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) ir 1 643,07 palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką, DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tuo tarpu, atsakovas ieškinį prašo atmesti, remdamasis aplinkybe, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta dėl jo paties, kaip tuometinio įmonės vadovo kaltės – funkcijų nevykdymo. Be to, atsakovo nuomone, ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl praleisto 1 mėnesio ieškinio senaties termino (DK 296 str.), kadangi ieškovas po Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. DGKS-1947, į teismą kreipėsi su ieškiniu tik po 1,5 metų.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (DK 27 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 str. 2 d.). DK 296 straipsnis, kuriuo remiasi atsakovas (nors procesiniuose dokumentuose ir neprašo taikyti ieškinio senatį), numato 1 mėnesio ieškinio senaties terminą skųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą, su kuriuo šalys nesutinka. Nagrinėjamu atveju teismui pareikštas ieškinys DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu, o ne dėl Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. DGKS-1947, kuriuo komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, motyvuodama tuo, kad jis priskirtas teismo kompetencijai, dėl to atsakovas nepagrįstai remiasi DK 296 straipsnyje nustatytu 1 mėnesio ieškinio senaties terminu, kadangi šiuo atveju taikytinas DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido.
Dėl reikalavimo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį .
DK 141 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sprendžiamas atsiskaitymo su atleidžiamu bendrovės vadovu klausimas, taikytinos DK 141 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių taikymui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta tik po trijų mėnesių, po atleidimo. Byloje sprendžiamas ginčas dėl kieno kaltės – ieškovo, kaip tuometinio bendrovės vadovo tinkamo funkcijų neatlikimo, ar naujai išrinktos valdybos pirmininkės, valdybos pavedimo nevykdymo, ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y., įmonės sunkios finansinės padėties ieškovo atleidimo dieną visiškai atsiskaityti su ieškovu. Dėl to, teismas toliau pasisako tik dėl antrosios vidutiniam darbo užmokesčiui už uždelstą atsiskaityti laiką priteisti būtinos sąlygos – darbuotojo kaltės.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2011 m. rugsėjo 13 d., pagal darbo sutartį Nr. 103 (1 t., 6–7 b. l.), UAB „Bagaslaviškio pieninė“ dirbo bendrovės finansų ir ekonomikos direktoriumi. Nuo 2012 m. sausio 16 d. atsakovo valdybos sprendimu buvo paskirtas atsakovo direktoriumi, nustačius jam 9 211 Lt darbo užmokestį, o nuo 2013 m. vasario 1 d. ieškovo atlyginimas buvo sumažintas iki 3 000 Lt (1 t., 33 – 34 b. l.). 2013 m. vasario 22 d. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ valdyba spendė dėl šios bendrovės vadovo (ieškovo) atleidimo ir naujojo vadovo skyrimo. Minėtu valdybos sprendimu (protokolo Nr. 9) nuspręsta ieškovą atleisti 2013 m. vasario 26 d., ir nuo 2013 m. vasario 27 d., šios bendrovės vadove paskirti A. Kvedarienę (1 t., 180–181 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad su 2013 m. vasario 26 d. ieškovo atleidimo įsakymu buvo supažindinta ir tuometinė bendrovės vyr. finansininkė R. B. (1 t., 16 b. l.), kuri UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vadovo (ieškovo) 2013 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 50-0, darbuotojui prašant, nuo 2013 m. vasario 28 d., buvo atleista iš vyr. finansininkės pareigų (1 t., 69–70 b. l.). UAB „Bagaslaviškio pieninė“ sąskaitų išrašai ir kasos knyga patvirtina, kad ieškovo atleidimo dieną bendrovė disponavo 72 362,57 Lt (1 t., 156–160 b. l.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad tiek ieškovas, tiek vyr. finansininkė R. B., 2013 m. vasario 26 d. turėjo prieigą prie bendrovės sąskaitų tvarkymo internetu (1 t., 161–162, 183–185 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad su ieškovu buvo neatsiskaityta ieškovo vadovavimo bendrovei metu, bendrovei turint ieškovo atleidimo dieną sąskaitose ir kasoje lėšų, ir tiek ieškovui, tiek bendrovės vyr. finansininkei turint elektroninius prisijungimus prie bendrovės bankuose esančių sąskaitų.
DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Paprastai įmonės vadovas, be kita ko, turi teisę disponuoti darbdavio lėšomis, yra atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ įstatų 8 punktas numatė, kad kasdieninę bendrovės veiklą organizuoja bendrovės vadovas; jis atsakingas taip pat ir už kitų Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose, visuotinio susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytų funkcijų vykdymą. Pagal UAB „Bagaslaviškio pieninė“ Direktoriaus pareiginių nuostatų 13, 17 punktus, įmonės direktorius turėjo kontroliuoti bendrovėje įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą. Bendrovės vardu pasirašyti sandorius, bankinius bei finansinius dokumentus ir pavedimus. Pagal UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vyr. finansininko pareiginių nuostatų Nr. 03, 6, 19 punktus, vyr. finansininkas buvo pavaldus tiesiogiai įmonės direktoriui, ir vadovavo įmonės buhalterijos darbuotojams (1 t., 58–61 b. l.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant darbo bylas, kuriose prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, yra atsižvelgiama į darbuotojo teisinę padėtį ir laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir atsiskaitymą atleidimo dieną, ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę. Tai lemia DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos nemokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad darbuotojas, būdamas bendrovės vadovas, ir veikdamas jo interesais, ne tik gali, tačiau ir privalo nustatyti, apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, kad bendrovės veikla būtų teisėta ir ji nepatirtų nuostolių, todėl jei įmonės vadovui nebuvo apskaičiuotas ir išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, konstatuotinas jo paties netinkamas bendrovės reikalų tvarkymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013).
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad egzistavo objektyvios kliūtys ieškovui savarankiškai išspręsti tinkamo atsiskaitymo su juo darbo sutarties nutraukimo dieną klausimą, nepaisant to, kad įsakymą dėl ieškovo atleidimo, nuo 2013 m. vasario 26 d., pasirašė bendrovės valdybos pirmininkė. Ieškovas, tiek pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį, tiek pagal bendrovės įstatų 8 punktą, iki paskutinės savo darbo dienos pabaigos (2013-02-26), vadovavo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ ir buvo atsakingas už šios bendrovės tinkamą prievolių vykdymą. Teismas pažymi, kad šalys dėl ieškovo atleidimo sąlygų jau buvo sulygusios 2013 m. vasario 15 d., o tai reiškia, jog apie būsimą atleidimą ir iš to kilsiančią darbdavio pareigą, visiškai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną, ieškovui buvo žinoma iš anksto. Ieškovui taip pat buvo žinoma, kad jo paties, 2013 m. vasario 19 d. pasirašytu įsakymu, ieškovas nuo 2013 m. vasario 28 d. atleido vyr. finansininkę iš pareigų, ir kad pastaroji privalėjo iki ieškovo atleidimo paskaičiuoti ir išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir su tuo susijusias išmokas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė turėjo galimybę darbo sutarties nutraukimo dieną apskaičiuoti ir išmokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį ir visas kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas, tačiau to neatliko dėl nenustatytų priežasčių, darytina išvada, jog dėl to, kad su ieškovu buvo laiku neatsiskaityta, yra jo kaltė. Nenustačius vienos, iš būtinųjų vidutiniam darbo užmokesčiui už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, sąlygų – ieškovo kaltės nebuvimo, atsakovui nekyla pareigos mokėti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą išmoką. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas pirmiau nurodytose nutartyse.
Spendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, teisiškai reikšminga yra ir tai, kad atsakovui buvo apsunkintos galimybės atsiskaityti su ieškovu ir po Darbo sutarties su juo nutraukimo, būtent dėl ieškovo kaltės – ieškovas nepranešė Juridinių asmenų registrui apie 2013 m. vasario 22 d. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ valdybos spendimą, nuo 2013 m. vasario 27 d. šios bendrovės direktore paskirti A. Kvedarienę, atitinkamai pastaroji neturėjo galimybių, kaip įmonės vadovė vykdyti tam tikrų funkcijų, be kita ko, ir atlikti bankinių operacijų bendrovės vardu, kadangi po ieškovo ir vyr. finansininkės atleidimo, bendrovėje neliko asmens, turinčio teisę disponuoti bendrovės lėšomis. Atsiskaitymą su ieškovu apsunkino ir bendrovės sunki finansinė padėtis, kurią patvirtina byloje pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai, kuri susidarė būtent ieškovo vadovavimo metu ir ieškovui būnant bendrovės akcininku. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Bagaslaviškio pieninė“ 2012 m. baigė su 1 615 805 Lt nuostoliu, o kreditoriams pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 705 657,74 Lt; bendrovės darbuotojams už du mėnesius buvo vėluojama sumokėti darbo užmokestį, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, bendrovė stengėsi nors dalimis atsiskaityti su ieškovu per kuo trumpesnį laikotarpį. Taigi, tiek iki ieškovo atleidimo, tiek po jo atleidimo, su ieškovu buvo apsunkintos galimybės atsiskaityti su ieškovu per kuo trumpesnį laikotarpį būtent dėl ieškovo kaltės, todėl ir dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta ieškovo ieškinį, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kaip nepagrįstą (CPK 178 str., DK 141 str. ).
Atmetus ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmestinas ir ieškovo išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Ieškovui priėmus nepalankų sprendimą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 1443,41 eurų bylinėjimosi išlaidas (2 t., 10-16 b. l.).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pagal minėtų rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimaliai priteistini 3 MMA. Atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl atsižvelgiant į procesinių dokumentų parengimo kiekį, atstovavimo byloje laiką, bylos sprendžiamų klausimų pobūdį, taip pat į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami sudėtingi ir nauji teisiniai klausimai, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), atsakovui priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 1000 eurų (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Atsakovui UAB „Bagaslaviškio pieninė“ (įmonės kodas 302446132) iš ieškovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.