Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-10 · Administracinė byla Nr. I-270-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
I-270-426/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
D. B., asociacijos Lietuvos antstolių rūmų
Atsakovas
Teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo
asociacijai Lietuvos antstolių rūmams
Administracinė byla Nr. I-270-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-01834-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovės atstovui Aleksandrui Ivanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir asociacijos Lietuvos antstolių rūmų skundus atsakovei Teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai Lietuvos antstolių rūmams dėl sprendimų panaikinimo

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–2), kuriame prašoma panaikinti teisingumo ministro 2013-05-30 įsakymą Nr. 7P-31. Pagal šį D. B. pateiktą skundą buvo pradėta administracinė byla Nr. I-3836-426/2013.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Teisingumo ministras skundžiamu 2013-05-30 įsakymu atleido jį iš antstolių, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo, įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui. Pareiškėjo manymu minėtas įsakymas yra skubotas, kadangi 2013-04-30 jis padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui dėl 2012-08-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-87-298/2012 ir 2013-04-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-166/2013. Taip pat 2013-05-31 padavė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-166/2013 vykdymo sustabdymo.

Nurodo, jog ginčijamas įsakymas teisines pasekmes sukeltų ne tik jam, bet ir jo darbuotojams, kuriuos tektų atleisti. Be to, jeigu minėtas įsakymas būtų įvykdytas, neaišku kaip pareiškėjas galėtų būti sugrąžintas į antstolio pareigas, kadangi tokios tvarkos nenumato jokie teisės aktai.

Atsiliepimas

Teisingumo ministerija teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 53–54). Paaiškino, jog pareiškėjas atleistas iš antstolių ir išbrauktas iš Lietuvos antstolių sąrašo, kadangi įsiteisėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-31 apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Pažymi, kad teisingumo ministras privalėjo įgyvendinti Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 p., t. y. privalėjo atleisti pareiškėją iš antstolių. Teisės aktai nesuteikė teisingumo ministrui diskrecijos nepriimti įsakymo dėl antstolio atleidimo, jeigu įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-06 nutartimi Nr. 2-21/2013 yra sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2013-04-26 nuosprendžio vykdymas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-166/2013, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme. Tačiau atkreipė dėmesį, jog šis faktas nepanaikina aplinkybių, nurodytų Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 p.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti teisingumo ministro 2013-06-17 įsakymą Nr. 1R-175 (t. 1, b. l. 71–72). Pagal šį D. B. pateiktą skundą buvo pradėta administracinė byla Nr. I-4135-365/2013.

Pagrįsdamas savo reikalavimą paaiškino, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-08-31 nuosprendžiu nuteisė jį pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. už jo kaip antstolio civilinio proceso veiksmų atlikimą, kurie net nebuvo pripažinti neteisėtais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2013-04-26 nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeitė – panaikino nuosprendžio dalį, kuria skirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbo atėmimu dvejiems metams ir už šią nusikalstamą veiką paskyrė 50 MGL dydžio (6 500 Lt) baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-06 nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2013-04-26 nuosprendžio vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Nurodo, kad teisingumo ministras, žinodamas apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-06 nutartį, skundžiamu 2013-06-17 įsakymu skyrė Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiantį antstolį R. V. perimti pareiškėjo nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, ir antstolio archyvą pasibaigus jo įgaliojimams.

Teisingumo ministro 2013-06-17 įsakymas, pareiškėjo įsitikinimu, neteisėtas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė nuosprendžio vykdymą, todėl ir Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatas negali būti taikomos. Taip pat pažymi, kad minėtu įsakymu buvo pažeisti išieškojimo proceso dalyvių interesai, kadangi pareiškėjo žinioje buvo apie 11 000 vykdomųjų bylų, kurias perdavus kitam antstoliui, vykdymo veiksmai užsitęstų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Lietuvos antstolių rūmai (toliau – ir Antstolių rūmai) teismui pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti, o savo reikalavimą pagrindė analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti pareiškėjo pateiktame skunde. Taip pat pažymėjo, kad teisingumo ministrui, priimant įsakymą, buvo žinomas faktas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė nuosprendžio vykdymą iki byla bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Todėl, kol nėra priimta galutinė ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje, pareiškėjas neturi patirti jokių neigiamų pasekmių, susijusių su priimtu nuosprendžiu ir jo pagrindu priimto teisingumo ministro 2013-06-17 įsakymo vykdymu.

Šalies argumentai

Teisingumo ministerija su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (t. 1, b. l. 83–85). Atsakovė atkreipė dėmesį, jog teisingumo ministro 2013-05-30 įsakymas Nr. 7P-31 buvo priimtas iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas, priėmimo. Minėtu įsakymu antstolis D. B. 2013-05-30 atleistas iš antstolių, t. y. šis įsakymas yra įvykdytas. Teisingumo ministro 2013-06-17 įsakymu yra išspendžiami organizaciniai klausimai, kurie susiję su antstolio D. B. atleidimu ir minėtas įsakymas nėra įvykdytas, tačiau jo teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas atsietai nuo teisingumo ministro 2013-05-30 įsakymo teisėtumo vertinimo.

Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad asmuo atleidžiamas iš antstolių (antstolio įgaliojimai pasibaigia) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką. Antstolis D. B. nuteistas dėl veikos, betarpiškai susijusios su jo atliekamomis funkcijomis ir numatytos Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., t. y. dėl to. kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtai įgijo teisę į didesnį atlyginimą atlikdamas vykdymo veiksmus po to, kai vykdomoji byla, vadovaujantis galiojusiu Civilinio proceso kodekso 632 str. 5 p., laikoma baigta.

Viešojo intereso apsaugos prasme negali būti toleruotina tokia situacija, kai antstolis, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, toliau vykdytų savo pareigas. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje, nepanaikina tos aplinkybės, kad antstolis D. B. yra nuteistas už nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl ko pagal Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. antstolis praranda įgaliojimus. Tokia situacija, kai antstolis D. B., būdamas nuteistas už nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiui, toliau nepraranda antstolio įgaliojimų yra nesuderinama su antstoliui keliamu nepriekaištingos reputacijos reikalavimu (Antstolių įstatymo 5 str. 2 p., 12 str. 2 d. 4 p.).

Šalies argumentai

Antstolių rūmai kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti minėtus teisingumo ministro 2013-05-30 ir 2013-06-17 įsakymus (b. l. 126–130). Pagal šį skundą buvo pradėta administracinė byla Nr. I-4233-121/2013.

Pagrįsdami savo poziciją paaiškino, kad teisingumo ministrui priimant 2013-05-30 įsakymą nebuvo žinomas faktas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė minėto D. B. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Antstolių rūmų manymu, teisingumo ministras įsakymą priėmė teisėtai, vadovaudamasis Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. bei įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausias teismas sustabdė nuosprendžio vykdymą, šis ministro įsakymas ir 2013-06-17 įsakymas naikintini, kadangi jų vykdymas sukels analogiškas pasekmes asmeniui, o būtent įsigaliojus Teisingumo ministro įsakymams, antstolis D. B. yra priverstas nutraukti antstolio profesinę veiklą.

Atsiliepimas

D. B. atsiliepime į Lietuvos antstolių rūmų 2013-06-26 skundą nurodo, jog skundą palaiko (t. 1, b. l. 179–182). Pažymėjo, kad teisingumo ministro 2013-05-30 įsakymas ir 2013-06-17 įsakymas yra skuboti, neteisėti ir turi būti panaikinti. Atsiliepime pareiškėjas taip pat išdėstė argumentus, kurie analogiški nurodytiems jo pateiktuose skunduose.

Teisingumo ministerija teismui pateiktame atsiliepime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė įgaliojimų atstovauti antstolį D. B., o Antstolių rūmų įstatų 1 ir 5 str. nenumatyta galimybė pareiškėjui atstovauti antstoliams teismuose, todėl pareiškėjų skundas neturėtų būti nagrinėjamas teisme (t.1, b. l. 185–187). Taip pat pažymėjo, kad viešojo intereso apsaugos prasme negali būti toleruojama tokia situacija, kai antstolis, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, toliau vykdytų savo pareigas. Pareiškėjo argumentai dėl galimų antstolio pajamų praradimo ir vykdymo proceso dalyvių galimų nepatogumų negali atsverti viešojo intereso gynimo būtinumo. Savo poziciją taip pat pagrindė ir kitais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo D. B. skundą.

Teismo 2013-10-22 nutartimis administracinės bylos Nr. I-4135-365/2013 ir Nr. I-3836-426/2013 sujungtos į vieną administracinę bylą, suteikiant jai Nr. Nr. I-3836-426/2013, o 2013-10-23 nutartimi administracinės bylos Nr. I-4233-121/2013 ir Nr. I-3836-426/2013 sujungtos į vieną administracinę bylą, suteikiant jai Nr. I-3836-426/2013 (t. 1, b. l. 67–68).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat pažymėjo, kad teisingumo ministro 2014-01-10 įsakymu buvo panaikinti nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijami teisingumo ministro 2013-05-30 ir 2013-06-17 įsakymai, todėl išnyko ginčo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje pagal Antstolių rūmų pateiktą skundą nutrauktina.

Pareiškėjo D. B. skundai atmestini.

Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-31 nuosprendžiu (baudž. b. Nr.1-87-298/2012) D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., ir nuteistas teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbą atėmimu dvejiems metams (Liteko duomenų bazė).

Vilniaus apygardos teismo 2013-04-26 nuosprendžiu (baudž. b. Nr. 1A-129-166/2013) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-31 nuosprendis pakeistas – panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-31 nuosprendžio dalis, kuria D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. skirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbo atėmimas dvejiems metams – ir už šią nusikalstamą veiką paskirta 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda (Liteko duomenų bazė).

Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-31 nuosprendį bei vadovaudamasis Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. 4 p., 2013-05-30 įsakymu Nr. 7P-31 atleido antstolį D. B. iš antstolių, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo ir įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (t. 1, b. l. 15).

Teisingumo ministras, atsižvelgęs į Antstolių rūmų pateiktą pasiūlymą, 2013-06-17 įsakymu skyrė Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiantį antstolį R. V. perimti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikusio antstolio D. B. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą bet neperduotą išieškotojui, ir antstolio archyvą (t. 1, b. l. 88).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-01-07 nutartimi (baudž. b. Nr. 2K-100/2014) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-31 nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nuosprendis panaikinti ir D. B. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. nutraukta.

Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartį bei vadovaudamasis Antstolių įstatymo 11 str. 4 d., 2014-01-10 įsakymu Nr. 7P-2 atnaujino antstolio D. B. įgaliojimus, taip pat panaikino teisingumo ministro 2013-05-30 įsakymą Nr. 7P-31, 2013-06-17 įsakymą Nr. 7P-175, 2013-10-14 įsakymą Nr. 7P-61, 2013-10-18 įsakymą Nr. 7P-62 (t. 2, b. l. 41).

Iš Antstolių rūmai teismui pateiktame skunde jokio materialinio teisino suinteresuotumo bylos baigtimi nenurodė, o skundo realizavimo teisę grindė Lietuvos antstolių rūmų įstatų, patvirtintų teisingumo ministro 2003-04-01 įsakymu Nr. 83, 1 str. nuostatomis, nustatančiomis, kad Lietuvos antstolių rūmai – Lietuvos antstolių profesinės savivaldos susivienijimas; kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys; Lietuvos antstolių rūmai vykdo antstolių savivaldos funkcijas ir atstovauja į juos susivienijusiems antstoliams. Pažymėtina, kad teisingumo ministro 2003-04-01 įsakymas Nr. 83 neteko galios 2014-04-23, o nuo 2014-04-24 įsigaliojusių Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai įstatų 1 str. buvo nustatyta, kad Lietuvos antstolių rūmai – Lietuvos antstolių profesinės savivaldos institucija, įsteigta vadovaujantis Antstolių įstatymu ir vienija visus Lietuvos antstolius. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Lietuvos antstolių rūmai vykdo antstolių savivaldos funkcijas ir atstovauja į juos susivienijusiems antstoliams.

Taigi, Antstolių rūmai teisę ginčyti teisingumo ministro 2013-05-30 ir 2013-06-17 įsakymus kildina iš savo kaip profesinio antstolių susivienijimo (profsąjungos) statuso, kuris įgalina atstovauti visus profesinės sąjungos narius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004-04-13 nutartyje išaiškino, kad tais atvejais, kai profesinė sąjunga kreipiasi į administracinį teismą gindama konkretaus profesinės sąjungos nario teises, pareiškėju teismo procese turi dalyvauti tas asmuo, kuris turi materialinį teisinį suinteresuotumą teismo procese, t. y. profesinės sąjungos narys, o profesinė sąjunga tokiame teismo procese dalyvauja kaip administracinės bylos proceso dalyvis – pareiškėjo atstovas (adm. b. Nr. A3–170–04).

Kaip minėta pareiškėjas D. B., gindamas savo teises teikė skundus, kuriuose prašoma panaikinti teisingumo ministro 2013-05-30 ir 2013-06-17 įsakymus. Taigi, D. B. skundo pateikimo teisę realizavo savarankiškai, t. y. niekieno neatstovaujamas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, tai, kad 2013-05-30 ir 2013-06-17 įsakymais jokios teisės bei pareigos Antstolių rūmams nebuvo nustatytos, darytina išvada, kad Antstolių rūmai nėra subjektu, galinčiu ginčyti minėtus įsakymus.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Antstolių rūmų pateiktas skundas administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas, o byla šioje dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį bei byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.)

Kaip minėta, teisingumo ministro 2014-01-10 įsakymu buvo panaikinti nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijami teisingumo ministro 2013-05-30 ir 2013-06-17 įsakymai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad administracinėje byloje išnyko ginčo dalykas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (2008-10-06 nutartis adm. b. Nr. A442–1669/2008).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad pareiškėjo D. B. skundai, kuriuose prašoma panaikinti teisingumo ministro 2013-05-30 ir 2013-06-17 įsakymus, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 110 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo D. B. skundus atmesti.

Bylą dalyje pagal asociacijos Lietuvos antstolių rūmų skundą nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė