Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir R. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Inspekcija mano Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teigia pagrįstai netenkinusi pareiškėjų Skundo, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjai Inspekcijai pateikė Skundą, kuriame prašė: 1) perskaičiuoti pareiškėjų mokėtinus mokesčius, atsižvelgiant į pareiškėjų vienkartinėje turto deklaracijoje (forma FR0593) nurodytas ir jų turėtas 288 000 Lt pinigines lėšas; 2) panaikinti Inspekcijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 68-14 ir 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 68-13 (toliau – Inspekcijos Sprendimai); 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-435 ir 2016 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktas dėl R. S. (toliau – Klaipėdos AVMI Sprendimai); 4) taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 68 straipsnyje įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino nuostatas dalyje dėl pareiškėjų deklaruotų 288 000 Lt neįskaitymo; 5) nutraukti piniginių lėšų išieškojimą iš pareiškėjų turto ir panaikinti visus mokesčių administratoriaus galiojančius sprendimus, susijusius su pareiškėjų turto areštu.

Raštu Inspekcija pareiškėjų prašymo netenkino. Atsakovė Rašte priminė pareiškėjams įvykusio mokestinio ginčo detales, t. y. kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų GPM ir PSDĮ apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2009-2012 metus ir 2016 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktu Nr. (9.6) FR0680-349 papildomai apskaičiavo pareiškėjui sumokėti 17 419 Eur GPM ir 2 529,83 Eur PSDĮ, patikrinimo aktu Nr. (9.6) FR0680-350 papildomai apskaičiavo pareiškėjai sumokėti 14 517,21 Eur GPM ir 2 529,83 Eur PSDĮ. Inspekcija 2016 m. liepos 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-435 patvirtino minėtą patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti pareiškėjui 17 419,78 Eur GPM, 9 265,62 Eur GPM delspinigių, 5 225 GPM baudą, 2 529,83 Eur PSDĮ, 1 707,84 Eur PSDĮ delspinigių, 758 Eur PSDĮ baudą. Inspekcija 2016 m. liepos 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-436 patvirtino minėtą patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti pareiškėjai 17 517,21 Eur GPM, 7 629,46 Eur GPM delspinigių, 4 355 GPM baudą, 2 529,83 Eur PSDĮ, 1 707,84 Eur PSDĮ delspinigių, 758 Eur PSDĮ baudą. Mokestinį ginčą išnagrinėjusi Komisija 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. S-10 (7-256/2016) ir Nr. S- 11 (7-258/2016) panaikino Inspekcijos sprendimus ir perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Inspekcijos ir pareiškėjų skundus nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas kuris 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2380-596/2017 pareiškėjų skundus atmetė. LVAT, kuris 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-569-602/2019, atmetė Inspekcijos ir pareiškėjų apeliacinius skundus.

Skundžiamame Rašte atsakovė taip pat pateikė pareiškėjams informaciją, kad vykdydama LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-569-602/2019, Inspekcija 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68-13 nurodė pareiškėjui sumokėti 16 198,45 Eur GPM, 8 457,98 Eur GPM delspinigių, 4 859 GPM baudą, 2 050,22 Eur PSDĮ, 1 383,90 Eur PSDĮ delspinigių, 615 Eur PSDĮ baudą, 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68-14 nurodė pareiškėjai sumokėti 13 492,24 Eur GPM, 6 951,60 Eur GPM delspinigių, 4 047 GPM baudą, 2 099,75 Eur PSDĮ, 1 417,33 Eur PSDĮ delspinigių, 629 Eur PSDĮ baudą. Nurodė, kad minėti sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjams jų nurodytu adresu ir išaiškino pareiškėjams, kad, neturėdama informacijos apie minėtų sprendimų apskundimą, Inspekcija 2020 m. kovo 12 d. atnaujino aukščiau minėtų sumų išieškojimą iš pareiškėjos, 2020 m. kovo 13 d. – iš pareiškėjo.

Tuo pačiu Inspekcija Rašte priminė pareiškėjams, kad apie mokestinės nepriemokos susidarymo aplinkybes jiems buvo pranešta 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. RNA-22453.

Be kita ko, Inspekcija Rašte pateikė informaciją apie išieškojimo ir užtikrinimo veiksmų taikymą pareiškėjams, t. y, kad Turto arešto aktais areštuotas pareiškėjams priklausantis turtas ir nurodė pareiškėjams, kad Turto arešto aktuose yra nurodyti mokesčių įstatymo pažeidimai bei rizika ir tai, kad mokestinio patikrinimo metu numatomos apskaičiuoti mokėtinos mokesčių sumos nėra mažareikšmės. Tuo pačiu nurodė, kokiu adresu pareiškėjams buvo išsiųsti Turto arešto aktai, pateikė informaciją apie Raginimus bei jų įteikimą pareiškėjams, taip pat apie Nurodymus ir jų pateikimą vykdyti kredito įstaigoms, išaiškino pareiškėjams Sprendimų išieškoti mokestinę neprimoką priėmimo pagrindus, pateikė informaciją apie pastarųjų sprendimų įteikimą pareiškėjams, nurodė datas, kada Sprendimai išieškoti mokestinę neprimoką buvo perduoti vykdyti antstolei A. R.-Ž. ir pranešė pareiškėjas apie Nurodymų panaikinimą.

Tuo pačiu Inspekcija Raštu išaiškino pareiškėjams, kad 2021 m. liepos 21 d. duomenimis pareiškėjų mokestinės nepriemokos yra nesumokėtos, todėl nurodė neturinti pagrindo nutraukti išieškojimo veiksmus ir panaikinti Turto arešto aktus.

Dėl 288 000 Lt piniginių lėšų įskaitymo pagal LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-569-602/2019, Inspekcijos Sprendimų ir Klaipėdos AVMI Sprendimų panaikinimo bei MAĮ straipsnio nuostatos taikymo įskaitant perskaičiuojant pareiškėjų deklaruota 288 000 Lt sumą.

Byloje esančiuose Inspekcijos Sprendimuose (b. l. 19, 22) nurodyta, kad Inspekcija įvertino deklaruotą 288 000 Lt sumą, atliko pareiškėjų mokestinės nepriemokos perskaičiavimą ir atitinkamai pakeitė Klaipėdos AVMI Sprendimus. Pareiškėjai neneigia Inspekcijos Sprendimų neskundę. Byloje taip pat nėra ginčo dėl šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pareiškėjai tvirtina manantys, kad Inspekcija turi kompetenciją šiuos Sprendimus dar kartą pakeisti.

Teismas su šiuo pareiškėjų argumentu nesutinka, nes teisės aktai (MAĮ) mokesčių administratoriui nesuteikia teisės bet kada keisti sprendimų, susijusių su mokestiniu patikrinimu, nes tokie sprendimai gali būti keičiami ar naikinami tik mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Pareiškėjai taip pat jokio teisės akto, kuris suteiktų mokesčių administratoriui tokią teisę, nenurodė. Todėl šis pareiškėjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ir nors Inspekcija Rašte neakcentavo neturinti teisės ne tik keisti ar naikinti nei Inspekcijos Sprendimų, nei Klaipėdos AVMI Sprendimų pareiškėjams pageidaujant, bet ir jų peržiūrėti, tačiau nurodė, kad, vykdydama LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-569-602/2019 priėmė Inspekcijos Sprendimus, kuriais, kaip jau minėta, pakeisti Klaipėdos AVMI Sprendimai.

MAĮ 68 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais: 1) kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios veiklos dalį); 2) kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokesčius; 3) kai, remiantis šio Įstatymo 61¹ straipsniu, mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoja ar perskaičiuoja pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją; 4) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, taip pat tikrinant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 461 straipsnio taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe; 5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe; 6) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu; 7) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.

Kadangi Inspekcijos Sprendimais pagal LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-569-602/2019 perskaičiuotos pareiškėjams mokėtinos mokestinės nepriemokos ir nesant pagrindų, kaip minėta, mokesčių administratoriui peržiūrėti, keisti ar naikinti sprendimų, kuriais konstatuota patikrinimų metu nustatyta mokestinė nepriemoka, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo Skunde nurodyto prašymo taikyti MAĮ 68 straipsnio nuostatas. Mokesčių administratorius turi pareigą tiksliai apskaičiuoti mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas vadovaudamasis MAĮ ir kitais mokesčius reglamentuojančiais teisės aktais ir šią pareigą privalo vykdyti nepaisant to, ar yra mokesčių mokėtojo prašymas taikyti MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintą senaties terminą, nes ši nuostata yra imperatyvi. Kadangi ginčo, kaip minėta, dėl Inspekcijos Sprendimų nėra, todėl konstatuotina, kad juose pareiškėjams mokesčių ir su jais susijusios sumos buvo perskaičiuotos tinkamai, o nesant pagrindų mokesčių administratoriui peržiūrėti priimtų sprendimų dėl patikrinimo metu nustatytų sumų, pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl nutraukimo piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjų turto.

MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui priskaičiuota 36 963,20 Eur mokestinė nepriemoka, pareiškėjai - 34 596,04 Eur mokestinė nepriemoka. Byloje nėra jokių duomenų, kad Inspekcijos Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką būtų panaikinti ar kad pareiškėjai šias sumas būtų sumokėję, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis 105 straipsnio 1 dalimi turi ne tik teisę, bet ir pareigą išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl Inspekcija pagrįstai netenkino šio pareiškėjų reikalavimo.

Dėl visų su pareiškėjais susijusių turto arešto aktų panaikinimo.

MAĮ 101 straipsnyje nustatyta, jog turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Turto arešto aktas yra mokesčio administratoriaus sprendimas, kuriam galioja MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta jo apskundimo tvarka. Šioje byloje nėra ginčo dėl Turto arešto aktų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų skundę Turto arešto aktus. O esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad pareiškėjai nėra sumokėję visų jiems priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų, mokesčių administratorius neturi pagrindo panaikinti Turto arešto aktų, kuriais užtikrintas pareiškėjų mokestinės nepriemokos išieškojimas, nes MAĮ 101 straipsnyje turto arešto pagrindai nėra išnykę. Todėl Inspekcija pagrįstai netenkino ir šio pareiškėjų reikalavimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Rašte įvertinos reikšmingos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas atitinka MAĮ nuostatas, taigi Raštas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjų nurodytais, nei kitais argumentais. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai su Raštu nesutinka, negali būti pagrindu pripažinti jo neteisėtu, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų G. S. ir R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.