Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui T. Ž. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvo valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 2 d.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

10. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. Ž., (duomenys neskelbtini), yra atsakovo T. Ž. ir V. Ž. dukra (el. b. apyrašas, b. l. 7–8). Nustatyta, kad V. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. apyrašas, b. l. 9–10).

12. Bylos duomenimis, Tarnyba 2021 m. lapkričio 17 d. gavo pranešimą, kad atsakovas yra neblaivus, o kartu yra jo mažametė dukra S., atsakovui T. Ž. buvo nustatytas 3,44 prom. girtumas (el. b. apyrašas, b. l. 11–17), todėl 2021 m. lapkričio 17 d. S. Ž. buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini)(el. b. apyrašas, b. l. 19–20), o 2021 m. lapkričio 19 d. globos centro (duomenys neskelbtini) budinčio globotojo namuose (el. b. apyrašas, b. l. 23–24). Taip pat 2021 m. lapkričio 23 d. Tarnyboje buvo gautas (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštas, kuriame nurodoma, kad S. Ž. mokosi 3-ioje klasėje, mergaitės pasiekimai yra silpni, kalba skurdi, namų darbų beveik neatlieka, neįsitraukia į bendrąsias veiklas; šiais mokslo metais pastebėta, kad mergaitė nerimastinga, dažnai drasko sau rankas; mergaitė yra minėjusi, kad bijo, jog tėtis mirs, nes pasak jos, jis daug geria, blogai jaučiasi; progimnazijos pranešime pažymima, jog vaiko tėvas nedalyvauja tėvų susirinkimuose, individualiose konsultacijose, bet paskambinus išklauso pastabas apie mergaitės mokymosi rezultatus (el. b. apyrašas, b. l. 25). 2021 m. lapkričio 23 d. Tarnyboje gautas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro atvejo vadybininko, dirbančio su atsakovo šeima, motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad T. Ž. dėl šiuo metu esančios sudėtingos psichologinės ir emocinės būsenos, žalingo alkoholio vartojimo, nesugebės užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų dukrai, būtinų jos fiziniam, emociniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, todėl tikslinga S. Ž. nustatyti laikinąją globą (el. b. apyrašas, b. l. 41–45). 2021 m. lapkričio 23 d. Tarnyba nustatė S. Ž. apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos (el. b. apyrašas, b. l. 28–40). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-37744- 930/2021, leido paimti S. Ž. iš jos tėvo T. Ž. (el. b. apyrašas, b. l. 46–49). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), S. Ž. nustatyta laikinoji globa globos centre (duomenys neskelbtini)(el. b. apyrašas, b. l. 58–59).

13. Bylos duomenimis, nuo darbo su atsakovo šeima pradžios, Pagalbos šeimai skyriuje organizuoti atvejo vadybos posėdžiai: 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. birželio 22 d., tačiau T. Ž. pagalbos plane iškeltų uždavinių neįvykdė, neigia turintis priklausomybės alkoholiui problemą, vengia kreiptis į specialistus bei gydytis, nesilaiko susitarimų (el. b. apyrašas, b. l. 64–73, 89–99, 148–154).

14. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas T. Ž. du kartus teistas (už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam) (el. b. apyrašas, b. l. 107–109), ne kartą baustas ir administracine tvarka (už važiavimą be bilieto, tėvo valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, vairavimą esant neblaiviam ir kt.) (el. b. apyrašas, b. l. 110–115), pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašus, atsakovas vykdo individualią veiklą; duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra (el. b. apyrašas, b. l. 115, 124). Byloje pateiktais atsakovo medicininiais duomenimis, atsakovui nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini). (el. b. apyrašas, b. l. 50–57, 116–117).

15. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

16. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas T. Ž. tinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku ir jį auklėtų, teiktų pastovaus dydžio išlaikymą, pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie tėvo valdžios vaikui įgyvendinimo. Nepilnamečio vaiko tėvas, nors ir domisi dukra, retkarčiais mergaitę aplanko, tačiau nededa pastangų grąžinti vaiko į biologinę šeimą, iš esmės nesprendžia priklausomybės alkoholiui problemos, o dėl turimos priklausomybės alkoholiui neužtikrina ir negali užtikrinti vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Vaikas gyvena globos įstaigoje nuo 2021 m. lapkričio mėn., nuo to laiko tėvas aplankė dukrą 5 kartus. Nors atsakovui buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau dėl jo paties nebendradarbiavimo, pasyvumo ir motyvacijos stokos, teigiamų rezultatų nepasiekta, todėl galimybės vaikui augti kartu su tėvu šiuo metu nėra. Atsakovas neįvykdė pagalbos plano uždavinių, nesprendė alkoholio vartojimo problemos ir nesudarė galimybės dukrai sugrįžti į šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad atsakovas T. Ž. yra nusišalinęs nuo savo pareigų dukros atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (CPK 12, 178, 185 str.).

17. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpinimą vaiku, žalingos įtakos darymą vaikui savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d.).

18. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės atstovės, paties atsakovo bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą apriboti atsakovo T. Ž. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. Ž. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas T. Ž. nesprendžia turimos priklausomybės alkoholiui ir nevykdo pagalbos šeimai plano uždavinių, kad Tarnyba neturi duomenų, jog atsakovas ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip tėvo pareigas, tėvo valdžia atsakovui T. Ž. apribotina neterminuotai. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais (CK 3.181 str. 2 d.).

19. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovui tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais.

20. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, vadovaujantis CPK 406-407 straipsniais, turi būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo nepilnametės S. Ž. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje.

22. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), S. Ž. nustatyta laikinoji globa globos centre (duomenys neskelbtini)(el. b. apyrašas, b. l. 58–59). Iš byloje esančių 2022 m. sausio 28 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 2 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini, taip pat 2022 m. kovo 31 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, b. l. 74–85, 100–105), nustatyta, jog mergaitės laikinoji globa vyksta sklandžiai, ji puikiai adaptavosi globotojos šeimoje, turi atskirą kambarį, yra patenkinta gyvenimo sąlygomis ir priežiūra; mergaitė Tarnybos atstovui nurodė, jog jai čia gera gyventi, ji jaučiasi gerai, puikiai sutaria su globotoja ir jos vaikais.

23. Atsižvelgiant į tai, kad mažametei yra nustatyta laikinoji globa Globos centre, mergaitė gyvena Globos centro budinčio globotojo šeimoje, kurioje jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo nepilnametės S. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje. (CK 3.265 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

24. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

26. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnametės S. Ž. poreikius įvertino 200,00 Eur suma per mėnesį. Ieškovė nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, todėl įvertinęs tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio (730,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma S. Ž. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

27. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

28. Bylos duomenimis, atsakovas vykdo individualią veiklą (el. b. apyrašas, b. l. 115, 124), nors byloje duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo pajamos per mėnesį siekia apie 700,00–800,00 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas kitų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog dėl objektyvių aplinkybių jis negalėtų teikti savo vaikui 200,00 Eur dydžio išlaikymo. Pažymėtina, jog nustatant tėvų, privalančių mokėti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, todėl, teismo vertinimu, jis turi imtis visų galimų priemonių gauti pakankamai lėšų dukros išlaikymui, kurio prašomas priteisti dydis, teismo vertinimu, ir taip nėra didelis.

29. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, ir tai, kad išlaikymo vaikui teikimas yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovo T. Ž. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. Ž., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

30. S. Ž. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinam globėjui Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijai, , j. a. k. 192014985. (CK 3.275 str.)

31. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Ieškovė ir atsakovas šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikų nuolatinės globos nustatymo (CPK 83 str. 1 d. 5, 14–15 p.).

33. Ieškovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

34. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Duomenų apie tai, kad atsakovas T. Ž. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo byloje nepateikta.

35. CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.

36. Remiantis šio sprendimo 35 punkte nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose eksplicitiškai įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi vienintelė formali sąlyga atleisti tokio pobūdžio bylose tėvus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taip pat konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turėtų būti atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ir tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų, taip pat ir teismas nenustato būtinumo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tokiems tėvams ar vienam iš jų teikimo, tokiu būdu taupant valstybės lėšas, kurios būtų iš esmės tik formaliai išleistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

37. Vadovaujantis šio sprendimo 36 punkte padaryta išvada, taip pat CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje, j. a. k. 192014985.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. balandžio 15 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtai laikinai vaiko globėjai Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijai, j. a. k. 192014985.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.