Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-5864-328/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
2YT-5864-328/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03349-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
V. D.
Suinteresuotas asmuo
E. J., J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5864-328/2020(Proceso Nr. 2-06-3-03349-2020-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys E. J., J. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. skundu prašo panaikinti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S1e-35167, Nr. S1e-35159. Nurodė, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1485-549/2011 vykdomąsias bylas vedė antstolė B. T. ir tai, kad jau iš skolininko buvo išieškota 34,75 Eur būtinos vykdymo išlaidos pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) irgi 34,75 Eur būtinos išlaidos, iš viso 69,50 Eur, ir užbaigiant vykdomąsias bylas antstolė perdavė išieškotas iš skolininko būtinas išlaidas. Pasikeitęs antstolis A. S. iš naujo skaičiuoja visas būtinas išlaidas. Tai reiškia, kad yra nesąžininga antrą kartą iš skolininko išieškoti dar kartą būtinas vykdymo išlaidas, jas indeksuoti. Mano, jog yra nesąžininga vesti dvi vykdomąsias bylas to paties išieškotojo naudai, nes skolininkas yra vienas ir išieškojimas iš darbo užmokesčio bus daromas pagal dvi vykdomąsias bylas, bus dvigubinamos išlaidos. Mano, jog turi būti vadovaujamasi principu vienas išieškotojas – viena byla, todėl būtinųjų vykdymo išlaidų skaičiavimas už dvi bylas yra nepagrįstas. Be to, antstolis nepagrįstai iš pareiškėjo išieško dvigubai pašto išlaidas, nors antstolis galėjo visus dokumentus siųsti viena korespondencijos siunta. Mano, kad antstolis turi nustatyti bendrą išieškotiną sumą, taip pat nustatyti bendrą antstoliui visose vykdomosiose bylose išlaidų už visų dokumentų įvykdymą sumą, ir proporcingai nurodyti visas išlaidas vykdomosiose bylose. Pažymėjo, jog B. T. išieškojo 118,92 Eur vykdymo išlaidų, bet pati skola nesumažėjo nė vienu euru.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog antstolio sudaryti vykdymo išlaidų apskaičiavimai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą formą. Remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punktu, paaiškino, jog antstolis siųsdamas raginimą turi sudaryti atskirą vykdymo išlaidų apskaičiavimą konkrečioje vykdomojoje byloje, o ne bendrą visoms bylos. Bendras visoms byloms vykdymo išlaidų apskaičiavimas bus sudaromas tuomet, kai visose antstolio žinioje esančiose vykdomosiose bylose bus suėję raginimo terminai. Paaiškino, jog vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti raginimai pareiškėjui išsiųsti skirtingomis siuntomis todėl, kad antstolio žinioje yra užvestos dvi vykdomosios bylos pagal du teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Raginimas yra individualaus pobūdžio dokumentas, kuriuo antstolis informuoja skolininką apie prasidėjusį konkretų vykdymo procesą (vykdomąją bylą), todėl pareiškėjo teiginiai, jog antstolis raginimus turėjo siųsti viena siunta ir sudaryti bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra nemotyvuoti. Nurodė, jog vykdomieji raštai buvo išduoti skirtingiems išieškotojams, vėliau vykdymo procese antstolė B. T. išieškotojus pakeitė. Po šalies pakeitimo vykdomosiose bylose išieškotoja tapo E. J., kuri turėdama du vykdomuosius raštus, juos ir pateikė antstoliui vykdyti. Nurodė, jog visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai, susiję su vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir (ar) išieškojimu, ir (ar) raginimo siuntimu atitinka Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisės normas.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2020 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-8713-971/2019 dėl 1 652,14 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo J. G. naudai (v. b. l. 2-3). Antstolio A. S. žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1 592,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos E. J. naudai (pradinis išieškotojas – Z. T.) (v. b. l. 2-3) ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1 592,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos E. J. naudai (pradinis išieškotojas – N. J. J.) (v. b. l. 2-3). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2020 m. balandžio 22 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1e-35159, kuriuo apskaičiuotos 54,54 Eur vykdymo išlaidos, iš kurių būtinosios vykdymo išlaidos 48 Eur, jos indeksuotos 5,76 Eur suma, bei patirtos 0,78 Eur pašto išlaidos (raginimas). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2020 m. balandžio 22 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1e-35167, kuriuo vykdomojoje byloje apskaičiuotos 54,54 Eur vykdymo išlaidos: 48 Eur būtinos vykdymo išlaidos (+5,76 Eur jas indeksuojant) ir patirtos 0,78 Eur pašto išlaidos (raginimas).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimus.

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstoliui vykdyti buvo pateikti du vykdomieji raštai, išduoti pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, jog pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-485-549/2011 antstolės B. T. kontoroje buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo pradinės išieškotojos N. J. J. naudai, o pagal antrą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-485-549/2011 – vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo pradinės išieškotojos Z. T. naudai. 2020 m. sausio 31 d. patvarkymais dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo antstolė B. T. pradines išieškotojas vykdomosiose byloje pakeitė jų teisių perėmėja E. J.. Iš antstolės B. T. atliktų įrašų vykdomuosiuose raštuose matyti, jog 2020 m. balandžio 9 d. vykdomieji dokumentai grąžinti E. J. išieškotojos prašymu. Antstolio A. S. kontoroje 2020 m. balandžio 20 d. gauti išieškotojos E. J. prašymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-10-4668 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-10-4667 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – SVI), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 4 punktą nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas įtvirtinti CPK 661 straipsnyje.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti patvarkymu Nr. S-20-10-4668, parengė 2020 m. balandžio 22 d. raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. S1e-35158, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1e-35159 ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkui (pareiškėjui). Tuos pačius veiksmus antstolis atliko ir vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. patvarkymu Nr. S-20-10-4667 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, parengė 2020 m. balandžio 22 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1e-35166 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1e-35167, kuriuos kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė pareiškėjui. Vykdomųjų bylų duomenimis, nei vykdomajame rašte, kuris išduotas Z. T., nei vykdomajame rašte, išduotame pradiniam išieškotojui N. J. J., nėra nurodomas teismo spendimo įvykdymo terminas, juose nėra žymų apie skubų vykdymą, o išieškoma suma viršija 100 Eur sumą. Tokiu būdu vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog raginimais įvykdyti teismo sprendimą antstolis A. S. informavo skolininką apie antstolio kontoroje pradėtą vykdymo procesą (užvestas vykdomąsias bylas) (CPK 655 straipsnio 1 dalis, 661 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog antstoliui buvo pateikti vykdyti du atskiri vykdomieji dokumentai, išduoti skirtingiems pradiniams išieškotojams, todėl antstolis pagrįstai šių dokumentų pagrindu pradėjo dvi atskiras vykdomąsias bylas (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 647 straipsnis). Aplinkybė, jog pradinių išieškotojų teises perėmė tas pats asmuo (naujasis išieškotojas) nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu atveju turi būti užvedama viena vykdomoji byla, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu pripažinti nepagrįstais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 596 straipsnis).

Minėta, jog SVI 4 punktas įtvirtina antstoliui pareigą priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiųsti skolininkui. SVI 31 punktas numato, jog visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog priimdamas patvarkymus dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo antstolis vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentai, jog antstolis turėjo parengti bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, šioje vykdymo proceso stadijoje nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pareigą antstoliui kartu su raginimu įvykdyti teismo sprendimą sudaryti atskirą vykdymo išlaidų apskaičiavimą numato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

CPK 609 straipsnis numato, jog vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkymo Nr. S1e-35159, priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šioje byloje buvo apskaičiuotos 54,54 Eur vykdymo išlaidos: 48 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, kurios indeksavus padidėjo 5,76 Eur suma, bei 0,78 Eur pašto išlaidos (raginimas). Tokio pat dydžio vykdymo išlaidos apskaičiuotos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkyme Nr. S1e-35167, priimtame vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

SVI 47 punktas numato, jog būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą arba, jeigu dalis šios sumos buvo anksčiau išieškota ir vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti pakartotinai, – į likusią išieškoti sumą (šios Instrukcijos 1 lentelė), o vykdant nepiniginio pobūdžio išieškojimus – į vykdomojo dokumento kategoriją (šios Instrukcijos 2 lentelė). Jeigu vykdomojoje byloje vykdomi skirtingo pobūdžio išieškojimai, būtinos vykdymo išlaidos skaičiuojamos už išieškojimą, kuriam šios išlaidos yra didžiausios. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomuosiuose dokumentuose nurodytą išieškotiną sumą (po 1 592,91 Eur), būtinos vykdymo išlaidos sudaro 48 Eur vienoje vykdomojoje byloje (SVI 1 lentelės 9 punktas).

Būtinosios vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą, o kitos skolininko mokėtinos vykdymo indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja SVI 4 ir 41 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (SVI 40 punktas). CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis). Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 3, 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos antstolio kontoroje užvestos 2020 m. balandžio 21 d., o tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas 2019 m. gruodžio mėn. vartotojų kainų indeksas, t. y. 112, kuris yra didesnis nei 110, spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavimo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundo argumentų, kad būtinos vykdymo išlaidos iš pareiškėjo jau buvo išieškotos, o taip pat, kad antstolė B. T. iš pareiškėjo išieškojo 118,92 Eur vykdymo išlaidų, civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Vykdomuosiuose dokumentuose antstolės atliktų įrašų apie iš pareiškėjo išieškotas sumas vykdymo procese, nėra. Byloje nesant duomenų, jog iš pareiškėjo būtinos vykdymo išlaidos buvo išieškotos, teismas neturi pagrindo spręsti, jog iš pareiškėjo vykdymo išlaidos išieškomos nepagrįstai ir (ar) tai atliekama pakartotinai (CPK 185 straipsnis).

Kadangi antstolis išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojos E. J. naudai vykdo pagal du atskirus vykdomuosius dokumentus, šių vykdomųjų dokumentų pagrindu užvestos dvi atskiros vykdomosios bylos, o remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkui turi būti siunčiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui vykdymo išlaidos apskaičiuotos nepagrįstai ar apskaičiuotos dvigubai (CPK 185 straipsnis). Be to, įvertinus tai, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal du atskirus vykdomuosius dokumentus atskirose vykdomosiose byloje, mažinti apskaičiuotas būtinas vykdymo išlaidas iki 64 Eur (pagal bendrą išieškotiną sumą abejose vykdomosiose bylose), nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog SVI 54 punkte, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra įtvirtintos atlygio antstoliui dydžio apskaičiavimo taisyklės, kurios skaičiuojant būtinas vykdymo išlaidas netaikytinos (CPK 185 straipsnis, 609 straipsnis, SVI 43 punktas).

Vykdomosiose byloje patirtos pašto išlaidos už raginimo įvykdyti teismo sprendimą ir kitų procesinių dokumentų išsiuntimą skolininkui tikslu informuoti pareiškėją apie antstolio A. S. kontoroje pradėtą vykdymo procesą – užvestas vykdomąsias bylas, įvertinus siunčiamų dokumentų pobūdį ir tikslą, buvo neatsiejamai susijusios su vykdomųjų bylų administravimo veiksmais, todėl nevertintinos kaip nepagrįstos (CPK 185 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai, jog pašto išlaidos nepagrįstai apskaičiuotos dvigubai, pripažintini nepagrįstais.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis nepagrįstai apskaičiavo būtinas vykdymo išlaidas ir (ar) nesilaikė šių išlaidų apskaičiavimo taisyklių, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, panaikinti antstolio patvarkymus – vykdymo išlaidų apskaičiavimus, nėra pagrindo, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (ir jos kopiją) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė