Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. A. T. (V. A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Viktoras A. T. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. birželio 18 d., 14.17 val. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privažiavęs automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie pravažiavimo kontrolės įrangos – pakeliamo užtvaro, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie pakeliamo užtvaro, tyčia panaudojęs jėgą, t. y. abejomis rankomis ne mažiau šešių kartų automatinio kelio užtvaro alkūnę stūmė į priekį, tokiu būdu įlenkė 242 Eur vertės automatinio užtvaro alkūnę.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. A. T. nurodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybės ligų centruose nėra registruotas, turi problemų su alkoholiu, tai pripažino. Dabar susipyko su mama, nenorėjo būti kaime, todėl grįžo į Vilnių. Parodė, kad 2024 m. birželio 18 d., apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su M. M. važiavo, vairavo ne jis, jis buvo keleivis. Kiek prisimena į parduotuvės parkavimosi aikštelę įvažiavo per pakeliamą atitvarą, ji pasikėlė. Neprisiminė ar buvo užėję į parduotuvę, viskas vyko gana seniai, bet norėdami išvažiuoti, su minėtu automobiliu privažiavo prie pakeliamo užtvaro, tačiau jis nepasikėlė. Nusprendė išlipti iš automobilio ir pabandyti su rankomis pakelti pakeliamą užtvarą, nes būna, kad jis užstringa, todėl pagalvojo, kad taip nutiko ir šį kartą. Taip ir padarė, išlipo iš automobilio keleivio vietos, nuėjo prie pakeliamo užtvaro ir su abejomis rankomis pradėjo stumti jį į priekį. Užtvaras buvo plastikinis, todėl neatlaikė jėgos ir sulūžo, jo pakelti nepavyko. Jis suprato, kad užtvarą sulaužė, bet niekam nieko dėl to nesakė, atsisėdo atgal į automobilį, draugas išvažiavo per šoną, per bortelį esantį šalia, per žolę. Taip išvažiavę, manė, kad niekas nepastebės, kad tai padarė jis, todėl niekam nieko ir nesakė. 2024 m. rugsėjo 24 d. jam paskambino iš policijos, jis atėjo į komisariatą, pakalbėjo su pareigūnu ir parašė paaiškinimą, kad tai padarė jis, prisipažino. Suprato, kad nepabėgs ir teks prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Savo kaltę dėl apgadinto užtvaro prisipažino, dėl to gailisi. Šiuo metu niekur (duomenys neskelbtini), stengsis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), turi sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokų išrašą, už vasario mėnesį gavo (duomenys neskelbtini) Eur, už kovo ir balandžio mėnesius gaus po (duomenys neskelbtini) Eur. Iš šių pinigų įsipareigoja atlyginti padarytą žalą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 242 Eur. Sutinka bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš porą mėnesių įsigijo automobilį, nenorėjo nurodyti iš kokio asmens. Automobiliu galėjo naudotis bet kas. Kas juo naudojosi 2024 m. birželio 18 d. jis nežino. Nežino ką nurodyti, kas tą dieną naudojosi automobiliu. Dėl apgadinto pravažiavimo užtvaro nieko nežino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 5 d. pareiškime užfiksuota, kad 2024 m. birželio 18 d., 14.17 val. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis, tyčiniu būdu apgadino pravažiavimo kontrolės įrangą – pakeliamą užtvarą.

Vaizdo įrašų 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti pravažiavimo kontrolės įranga – pakeliamas kelio užtvaras. Vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini). IN“ pradžia – 2024 m. birželio 18 d., 14:16:41 laiku. Pabaiga - 14:16:39 laiku. Jame matyti prie užtvaro priekiu stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Matosi automobilyje sėdintis vairuotojas ir priekyje sėdintis keleivis. Vairuotojas mosikuoja rankų gestais. 14:16:50 laiku keleivis išlipa iš automobilio. Priėjęs prie užtvaro rankomis demonstruoja ką daryti ir žiūri į automobilio vairuotoją. 14:16:57 laiku keleivis abejomis rankomis paėmęs už užtvaro galo, vieną kartą lengvai pastumia užtvarą į priekį, po ko grįžta prie automobilio keleivio pusės dureliu ir kalbasi su vairuotoju. Matyti, kad vairuotojas demonstruoja rankomis ką daryti. Keleivis vėl grįžta prie užtvaro, priėjęs prie jo pradžios, įsispyręs kojomis, mažiausiai 5 kartus dar pastumia užtvarą į priekį. 14:17:11 laiku keleivis atsisuka į vairuotoją. Vairuotojas atsidaręs dureles kalbasi su keleiviu, demonstruoja ką daryti. Kelevis priėjęs prie užtvaro galo lėtai bando jį daugiau pastumti į priekį. Bestumiant matyti atsirandantis įlenkimas užtvaro pradžioje. 14:17:22 laiku, keleivis prieina prie vairuotojo, abu kalbasi. Vairuotojas išlipa iš automobilio ir vėl į jį įsėda. Vairuotojo apibūdinti galimybės nėra, nes vaizdo įraše jis pilnai nesimato. Keleivis lieka stovėti, o vairuotojas atbuline eiga judėdamas išvažiuoja. 14:18:36 laiku, matyti prie užtvaro privažiuojantis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užtvaras atsidaro iš apačios į viršų. Apibūdinta keleivio apranga – raudonos spalvos kepurė su snapeliu, ant kepurės priekio paukščio logotipas, ant veido akiniai nuo saulės, vilkintis juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos šortus ant kurių apačioje „Nike“ ženklas, avi atvirus batus. Ant keleivio kairės rankos laikrodis, ant dešinės rankos ketvirtojo piršto žiedas, su savimi turi tašytę per petį.

Įvykio vietos 2024 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Prie parduotuvės yra automobilių stovėjimo aikštelė. Į aikštelę automobiliu galima patekti per pakeliama užtvarą iš dviejų vietų. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) yra du pakeliami užtvarai. Vienas skirtas automobiliams įvažiuoti į aikštelę, kitas - skirtas automobiliams išvažiuoti. Pravažiavus užtvarą, patenkama į didelę automobilių stovėjimo aikštelę. Ją pravažiavus ir pasukus į kairę pusę yra du pakeliami užtvarai link (duomenys neskelbtini) pusės. Pro šiuos užtvarus galima išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) arba įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę iš (duomenys neskelbtini).

V. A. T. 2024 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. birželio 18 d, apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, norėdamas padėti draugui išvažiuoti su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, būdamas jo keleiviu, išlipo ir pabandė atidaryti aikštelės pakeliamą užtvarą. Užtvaras buvo plastikinis, todėl neatlaikė ir sulinko. Pripažino kaltę dėl užtvaro apgadinimo ir gailėjosi, stengsis įsidarbinti ir 240 Eur atlyginti, su savininkais pageidavo susitaikyti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. A. 2024 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. pradėtas ir Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, dėl to, kad 2024 m. birželio 18 d., 14.17 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išlipęs keleivis apgadino pravažiavimo kontrolės įrangą – pakeliamą užtvarą. Padaryta turtinė 242 Eur žala. Ikiteisminio tyrimo metu paimti ir apžiūrėti vaizdo įrašai, apklaustas minėto automobilio savininkas, kuris nurodė, kad prieš porą mėnesių automobilį nusipirko ir juo galėjo naudotis bet kas. Kas tiksliai juo naudojosi 2024 m. birželio 18 d., nežinojo. 2024 m. rugsėjo 24 d. atvyko A. T., kuris prisipažino sugadinęs užtvarą ir pageidavo atlyginti žalą bei susitaikyti su pareiškėju.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje matyti, kad automatinio kelio užtvaro alkūnės kaina su PVM yra 242 Eur.

2025 m. kovo 20 d. įsipareigojimu V. A. T. įsipareigojo atlyginti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini), apgadinto pakeliamo užtvaro. Padarytos žalos sumą įsipareigojo pervesti per 4 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei J. M. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji buvo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. 2025 m. kovo 26 d. buvo gautas J. M. pranešimas apie tai, kad ji sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę V. A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. A. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnio, 187 straipsnio 3 dalis), kuris buvo padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. A. T. Kaltinamasis nedirbantis, per 1 (vienerių) metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą, nėra. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. A. T. teistas vieną kartą, tačiau bausmę atliko. Byloje negauta duomenų apie jo gydymąsi VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei duomenis, o būtent tai, kad kaltinamasis vieną kartą teistas, per 1 (vienerių) metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn trauktas daug kartų, daugiausiai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas), turi didelius įskolinimus dėl anksčiau jam valstybės institucijų paskirtų piniginių sankcijų (nemokėtų baudų), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. A. T. paskyrus ne prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą, bet griežtesnę, BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 metų trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką V. A. T. elgesiui, kad asmuo ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant pastarajam galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra tikslinga V. A. T. įpareigoti atlyginti padarytą turtinę žalą. Tokią pareigą numato BK 69 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žala asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nusikalstamais V. A. T. veiksmais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 242 Eur turtinė žala. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas padės įgyvendinti bausmės vykdymo laikotarpiu siekiamus tikslus ir taip pat užtikrins civilinio ieškovo turtinius interesus. Todėl V. A. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis turi įgyvendinti per 4 mėnesius.

Dėl civilinio ieškinio

Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo J. M. 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 242 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis V. A. T. 2025 m. kovo 20 d. pateikė įsipareigojimą per keturis mėnesius sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 242 Eur turtinę žalą.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (pastaba. nagrinėjamu atveju teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Anksčiau šioje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2024 m. birželio 18 d., 14.17 val. nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo patyrė 242 Eur vertės turtinę žalą. Byloje įrodyta, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota kaltinamojo V. A. T. padarytos nusikalstamos veikos, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Be kita ko, pats kaltinamasis 2025 m. kovo 20 d. įsipareigojo per keturis mėnesius atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 242 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos R. J. 2025 m. kovo 20 d. nutarimu kaltinamajam V. A. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis V. A. T. laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, – vaizdo įrašas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliktinas saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. T. (V. A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. A. T. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Viktorui A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 242 Eur turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis turi įgyvendinti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Viktorui A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš V. A. T. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – vaizdo įrašus, gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikti saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Išaiškinti Viktorui A. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.